Sunkmečiu išdygusios greituosius kreditus teikiančios įmonės, pinigus dalijo net nemačiusios kliento veido, tačiau dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, nors noriai lendančių į skolas šalyje nemažėja.
Dar prieš pusmetį norint pasiimti paskolą greituosius kreditus teikiančiose įmonėse, užtekdavo parašyti tik elektroninį laišką, tačiau, skirtingai nei besiskolinantieji, dabar pačios įmonės riziką vertina atidžiau. Didėjant bedarbių auditorijai, kai kurios įmonės jiems vis dar suteikia paskolas, bet sugriežtintomis sąlygomis. Prastėjant ekonominei situacijai, skolinančių bedarbiams gali ir nebelikti - suteiktas paskolas neretai pavyksta susigrąžinti tik per antstolius, todėl įmonės patiriančios nuostolius ir skolinti nebeapsimoka.
Įmonių sumažės
Vienos greituosius kreditus trumposiomis telefono žinutėmis teikiančios įmonės vadovas Gediminas Velička dienraščiui patvirtino, kad greitųjų kreditų teikimo įmonės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Vis daugiau bendrovių atidžiau vertina riziką ir atsižvelgia į asmens darbo užmokestį, jo skolas, kai anksčiau į tai žvelgdavo atlaidžiau.
“Mes dar laikomės, bet sugriežtinome kreditų išdavimo sąlygas. Dar prieš naujuosius metus, jei asmuo kuriose nors kitose įmonėse turėdavo skolų iki 100 litų, tai kreditą duodavome. Dabar asmeniui, skolingam net ir 1 litą ar 20 centų, ar esant kokiai nors skolai, įvestai į skolininkų registrą, ir nepadengtai apie 60 dienų, nebeduodame. Jau domimasi asmenų adresais, nes paskui skolininkus surasti vis sunkiau,” - “Respublikai” sakė G. Velička.
Anot jo, paprastai imamo kredito suma sudaro apie 600 litų vieno mėnesio laikotarpiui, tačiau palūkanos gali siekti 20 proc. ar net daugiau. Siekusios greitai pasipelnyti greitųjų kreditų teikimo įmonės esą dabar pačios patiria nuostolių, nes grąžinančių skolas kartais ir nesulaukiama.
“Dabar laukiame, kaip skolas seksis grąžinti skolininkams bedarbiams. Gali būti, kad vasaros pabaigoje kreditų jiems jau nebeteiksime. Tokį sprendimą priėmusiose įmonėse klientų skaičius krito bene per pusę. Naujai įsiteigusioms mažoms įstaigoms dabar sekasi nekaip, jos paprasčiausiai neįvertino rizikos - negrįžtant paskoloms, apyvartoje tiesiog ima trūkti pinigų. Kai planuojama paskolą susigrąžinti po mėnesio, o ši grįžta tik po pusmečio ją išsireikalavus tik per antstolius, tai skolinti tiesiog neapsimoka. Greitai prisisteigusių mažųjų įmonių skaičius turėtų sumažėti,” - teigė G. Velička.
Kreditų biuro “Creditinfo Lietuva” duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms siekia daugiau nei 98 mln. litų. Pasak kreditų biuro “Creditinfo Lietuva” generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, šių metų pradžioje gyventojų skolos tokioms įmonėms siekė beveik 35 mln. litų ir šiemet per penkis mėnesius išaugo beveik tris kartus. Anot jo, pagrindinės skolų augimo priežastys - per pastaruosius metus Lietuvos rinkoje aktyviai pradėjo veikti naujos greitųjų kreditų įmonės, o bankams sugriežtinus paskolų ir vartojimo kreditų suteikimo tvarką, gyventojai daugiau skolinosi iš greitųjų kreditų įmonių.
Verslininkai skolintis vengia
Smulkieji verslininkai ir stambesnės įmonės, skirtingai nei fiziniai asmenys, skolintis vengia ir stengiasi išsiversti su savomis lėšomis dėl esą pakankamai nepatogių ir nepalankių sąlygų. Iš savo klaidų pasimokę verslininkai dabar labai atsargiai vertina lengvas galimybes pasiskolinti.
“Labai daug verslininkų nudegė dėl pasiimtų paskolų iš bankų, tai imti greituosius kreditus vengia. Tiems, kurie dabar turi paėmę kreditus bankuose, sąlygos yra nuolatos keičiamos. Tie verslininkai subankrutuoja, jų turtas dar kartą pervertinamas ir sąlygos pasidaro dar baisesnės nei prieš tai,” - dienraščiui sakė Smulkiuosius verslininkus bei turgaus prekeivius vienijančios asociacijos vadovė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Anot jos, dabar laukiama Vyriausybės paramos ir piniginės injekcijos iš bankų, todėl greituosius kreditus teikiančių įmonių paslaugomis nesinaudojama.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu rengia Vartojimo kredito įstatymo projektą, pagal kurį numatyta pareiga kreditoriui prieš sudarant kredito sutartį įvertinti vartotojo mokumą, remiantis vartotojo suteikta informacija, o prireikus ją patikrinti atitinkamoje duomenų bazėje.
Info
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja greituosius kreditus teikiančių bendrovių sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Tarnyba toliau nagrinėja greituosius kreditus teikiančių įmonių sutarčių su vartotojais sąlygas nesąžiningų sąlygų požiūriu.
2009 m. I ketvirtį skundai dėl vartojimo kredito sudaro 21 proc. visų raštu gautų vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų. Iš viso š. m. I ketvirtį yra gauti 33 vartotojų skundai dėl finansinių paslaugų, iš jų 7 - dėl vartojimo kredito.
Vartotojams kilo problemų dėl vartojimo kredito grąžinimo anksčiau termino. Taip pat vartotojai skundėsi dėl itin didelių įkainių už paslaugas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
