Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų tvarkymo ir priežiūros įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė, nors apie ekologiją kalbama daug ir garsiai, kapinėse jos dažnai vis dar pritrūksta – dirbtinių gėlių vainikai ar krepšeliai išmetami vos praėjus žiemos sezonui, o žvakes vis dar krauname neskaičiuodami.
Paklausta, ar dirbtinės gėlės vis dar yra populiarus pasirinkimas, R. Matulienė pastebi, kad dažniausiai viskas priklauso nuo bendros kapinėse vyraujančios mados.
„Jeigu kapinaitėse vyrauja plastikinės gėlės, jų bus masiškai daug, nes tai užkrečiama. Jeigu kapinaitėse daugiau dėmesio yra skiriama natūraliems augalams, ekologiškesnei priežiūrai, taip bus visose kapinėse“, – pastebi ji.
Kodėl pasirenkamos dirbtinės gėlės?
Pašnekovė pažymi visada kartojanti, kad plastikas kapinėse – lygiai tokios pačios atliekos, kaip ir buitinės, o aplinką teršiame ne ko kito, o ateities sąskaita. Tačiau kas, specialistės manymu, lemia, kad atkreipiant daugiau dėmesio į ekologijos, aplinkosaugos temas, kapinėse vis dar galime išvysti šūsnius plastiko?
„Reikėtų pažvelgti giliau į žmogaus psichologiją. Dažnai dirbtinės gėlės pasirenkamos, kai žmogus nori ryškesnių spalvų, iš plastiko padaryti krepšeliai, vainikai ar puokštės visą laiką bus ryškių spalvų, o natūralus gaminys nebus toks ryškus. Jeigu žmonės jaučia poreikį „rėkiančioms“ spalvoms, sprendimas jiems yra plastikas.
Kita vertus, žmogus nori, kad spalva, graži išvaizda išsilaikytų ilgai, nors pats kapus lanko vieną-du kartus per šaltąjį sezoną. Natūraliai kyla klausimas – ar tikrai to reikia? Jeigu nelankome kapų dažnai, tai nėra būtina“, – kalbėjo R. Matulienė.
Trečioji priežastis, anot jos – kylantys skaudūs jausmai žiūrint į tuštumą ant kapo, tačiau pabrėžia: „Tvarkingas kapas neturi būti apkrautas plastikinėmis ar natūraliomis gėlėmis, žvakėmis. Turbūt kai kurie savo tuštumą, gedulą kompensuoja apkraudami kapą.“
Laikinas grožis
Vis tik, plastikinės gėlės daugeliu atvejų sukuria tik laikiną grožį – kaip pastebi kapų tvarkymo ir priežiūros įmonės įkūrėja, pavasarį atvykus tvarkyti kapus tokios puokštės neatrodo gražiau nei natūralios gėlės, krepšeliai ar vainikai, priešingai – jie būna praradę savo spalvą, purvini.
Kalbėdama apie dirbtines gėles kapuose, R. Matulienė pažymi, kad didžiausia blogybė slypi ne tame, kad nešamas plastikas, tačiau problemų kelia tai, kaip su juo vėliau pasielgiama:
„Problema yra ne pačiame pasirinkime, o tame, kad plastikinių gėlių žmogus nenaudos ilgą laiką, nenueis, nenuplaus, o paprasčiausiai išmes lauk ir pirks naują. Tai yra didžiausia problema.
Nusipirkus plastikinį krepšelį, jį po žiemos galima nuplauti, sutvarkyti ir jis toliau gali stovėti ant kapo, bet dažniausiai taip nedaroma – jis tiesiog išmetama. Aš visada ieškočiau sprendimų situacijai: jeigu žmogus nori plastikinių gėlių, kaip jas galima išlaikyti ilgiau, kad tai būtų ekologiškesnis variantas.
Nors tai nėra ekologija, tai – ilgaamžiškumas ir tinkamai prižiūrint tokias gėles jų nereikės keisti kas pusmetį. Jeigu jau renkamės dirbtines gėles, padarykime jas ilgaamžiškesnes.“
Be to, kaip ji pastebi, bėdų kelia ir tai, kad plastikinės puokštės nebūna išrūšiuojamos, nors atskiriant įvairias jo dalis tai būtų galima padaryti, tačiau dažnai renkamasis paprastesnis variantas – išmesti juos į bendrą atliekų konteinerį.
Žvakių jūra – nereikalinga
Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių atributu tampa ir žvakės – stiklinės bei plastmasinės. Pašnekovė pažymi, kad visada skatina rinktis stiklines žvakes arba turėti žvakidę, į kurią būtų galima įdėti įdėklą.
„Įdėklų plastikas, kadangi yra labai plonas, yra perdirbamas. Žvakių plastikai nėra perdirbami, nes jie yra per stori. Tai yra mūsų pasirinkimas – mes pasirenkame mažesnę blogybę“, – sako ji.
R. Matulienė pasakoja, kad ne vienam yra kilusi tvaresnė žvakių idėja – gaminti jas iš bičių vaško, tačiau pastebi, kad iki šiol dar nepavyko rasti sprendimo, kaip jas pagaminti, kad tarnautų ilgiau ir tiktų naudojimui lauke. Moteris šypteli – jei tik kas turi idėjų, jos visada laukiamos, nes kol kas, jos žiniomis, bičių vaško žvakės gali būti naudojamos tik vidaus sąlygomis.
Populiarėja ir dar vienas pasirinkimas – elektroninės žvakutės, tačiau ir šios pagamintos iš plastiko, nėra apsaugotos nuo aplinkos veiksnių, be to purvinasi, praranda savo išvaizdą, kol galiausiai yra išmetamos.
Daugeliui išeinant iš kapinių, ypač prieš ir po Vėlinių, yra tekę matyti krūvas atliekų, kuriomis ne tik pripildomi konteineriai – atliekos nugula ir šalia jų, metamos į konteinerius neatsižvelgiant, kad galėtų būti išrūšiuotos arba į rūšiavimo konteinerius metama bet kas:
„Viena vertus, tai yra sąmoningumo klausimas, kita vertus, yra labai neaiški komunikacija. Žmonės nežino, ką daryti, jeigu žvakė dar su vašku, ar ją gali išrūšiuoti, žmonės sutrinka ir nebežino, kaip elgtis.
Reikėtų aiškesnės komunikacijos, nes jeigu vienam aišku, tai nereiškia, kad visiems aišku. Juo labiau, kad yra slidus ir sudėtingas dalykas – vos ne kiekvienas regionas turi skirtingas rūšiavimo taisykles ir jeigu gyveni Vilniuje, o kapai yra kitame mieste, nuvažiavęs ten nebūtinai galėsi elgtis pagal tas pačias taisykles.
Žmonėms tai sudėtinga, jie piktinasi ir išvis nerūšiuoja, nes nesupranta, kaip tai daryti tinkamai, galiausiai, yra kapinių, kur viskas keliauja į bendrą konteinerį, todėl žmogus galvoja, kad gali nerūšiuoti, nes tai neturi prasmės.“
Edukacija ir aiški komunikacija, anot pašnekovės, padėtų spręsti šią problemą, nors pastebi, kad ne visi nori kalbėti šia tema: penkiuose Lietuvos miestuose paskaitas apie kapų įrengimą, priežiūrą ir ekologiją rengusi Rūta dalijasi, kad prabilus apie ekologiją, apie 20 proc. žmonių atsistojo ir išėjo.
„Kai kuriems ši tema atrodo neaktuali, jie nešė po 10 žvakių ir toliau neš, ne visi nori priimti informaciją, bet, kita vertus, jei aplink tave daug žmonių rinksis ekologiškesnį kapo puošimą, natūraliai ir patys norėsime būti panašūs į tuos žmones“, – pridūrė ji.
Tvaresni pasirinkimai kapuose
Tačiau kaip tvarkyti kapavietę artėjant Vėlinėms, kad suderintume ir savo norus, kad kapas atrodytų tvarkingai, gražiai, ir ekologiją? R. Matulienė kaip pavyzdį pateikia savo taikomą taktiką: vazonėlius nuo sodinamų gėlių surenka ir atiduoda gėlių augintojams, iš kurių perka gėles, vainikams praradus estetišką išvaizdą, išrenka žaliąsias atliekas, plastiką ir juos išrūšiuoja.
Paklausta, kaip įvesti tvaresnius sprendimus kapinėse, pašnekovė primena, kad svarbu nepamiršti saiko, nes tam, kad kapas atrodytų tvarkingai, nereikia daug daiktų, o dirbtines gėles drąsiai galima pakeisti gyvomis.
„Jeigu yra žemės, į ją galima įsodinti tą patį viržį, kuris labai ilgus bus ryškus, net ir prasidėjus šalnoms, jis dar pusę žiemos bus ryškus ir žalias, matysis baltame sniege ir kapavietė atrodys gražiai.
Galima įsodinti ir keletą, nors kiti to nemėgsta, nori visko daug, bet kapuose reikia saikingumo. Jeigu atėjote prisiminti žmogų, užtenka keleto augaliukų ir žvakelės“, – patarė R. Matulienė.
Dar vienas variantas – papuošti kapą skintomis gėlėmis. Tai, anot pašnekovės, nėra netvarus sprendimas, tačiau jis trumpalaikis, o visų svarbiausia, ką vėliau darysime su nuvytusiais augalais:
„Jeigu žmogus skintas gėles vėliau išmeta į kompostavimo vietą, nematau tame didelės bėdos. Tai natūralus pasikeitimas gamtoje, ji vėliau atsidurs toje pačioje žemėje, galbūt tai bus kapų žemė, kurią galime nusipirkti parduotuvėse.“
O plastikinius vainikus puikiai gali pakeisti natūralūs džiovintų augalų vainikai, kurie pagaminti iš šiaudų, eglės ar pušų, kitų spygliuočių šakų, samanų ir papuošti džiovintomis gėlėmis – atėjus pavasariui visą vainiką galima išmesti į kompostą ir tai jau bus tvaresnis sprendimas.
„Dauguma galvoja, kad kapus puošti brangu – tai yra brangu, jeigu norime kažko išskirtinio, bet jeigu turite sodybą ar gėlynėlį namuose, dažnai juose yra rudeniniai šilokai, įvairūs dumplainiai, viksviniai augalai – nuskinkite kelias šakeles, įmerksite ir šilokas raudonuos pusę žiemos, atrodys nuostabiai ir nieko nekainuos.
Norite pasigaminti krepšelį? Parsineškite keletą šakų, šilokų, dumplainių, kankorėžių, nukirpkite kelias viržio šakeles, subeskite į žemę šakeles, uždėkite gėles, pariškite siūlu ir viskas – tai nieko nekainuojanti nuostabi puokštė. Ateis pavasaris, nurinksite, išmesite į tam skirtą vietą ir turėsite tvarų, gražų ir pigų pasirinkimą“, – patarimais dalijosi „Eram service“ įkūrėja.
Kaip rūšiuoti kapinėse susidariančias atliekas?
Apie tai, kaip rūšiuoti kapinių atliekas, naujienų portalui tv3.lt pakomentavo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovė Aušra Kričenienė.
Ji pabrėžia, kad svarbu nepamiršti – atliekas turime rūšiuoti ir kapinėse ir tai daryti atsakingai. Tad ką daryti su žaliosiomis ir kitomis susidarančiomis atliekomis?
„Žaliosios atliekos, vainikai, nužydėjusios gėlės, kiti augalai, nugrėbti lapai turi būti metami į žaliųjų atliekų konteinerius. Šios atliekos negali būti metamos į kitoms atliekų rūšims rinkti skirtus konteinerius.
Atitinkamai į tam skirtus konteinerius turi būti rūšiuojamos kitos kapinėse susidarančios atliekos. Kapinių prižiūrėtojai turėtų pasirūpinti, kad stiklas, popierius, metalas / plastikas būtų rūšiuojamas atskirai, tačiau, jei tokių konteinerių kapinėse nėra ir jų pagalba atliekų rūšių atskirti nėra galimybės, reikia sekti kapinėse pateikiama informacija“, – komentavo specialistė.
Priduriama, kad net jei atskiros atliekų rūšys nėra atskiriamos konteinerių pagalba, kartu surinktos kapinių atliekos rūšiuojamos tam skirtuose atliekų rūšiavimo įrenginiuose.
Greičiausiai ne vienam kyla klausimas, o kas nutinka su neorganinėmis atliekomis po to, kai jos iš konteinerių iškeliauja į jų tvarkymo vietas?
„Esant poreikiui papildomai rūšiuojamos ir perduodamos perdirbimui ar energijai gauti, o tai, kas neperdirbama ar negali būti deginama, šalinama sąvartynuose.“
O štai žaliosios atliekos yra kompostuojamos, vėliau kompostą galima naudoti gerinant dirvą, tačiau svarbu atminti, kad jei į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius išmetamas plastikas, popierius, kitokios atliekos, jos tampa nebetinkamos kompostavimui be papildomo perrūšiavimo.
Nekartokite šių klaidų
Būtent tai, kad į žaliųjų atliekų konteinerius išmetamos kitokios atliekos, A. Kričenienė išskiria kaip vieną dažniausiai daromų klaidų – daugelis nė nesusimąsto, kad tai mums patiems kerta per kišenę:
„Deja, kartais tai net ne klaida, o tiesiog tingėjimas. Turime suprasti, kad tokio tingėjimo kaina yra didžiule – tai brangina atliekų tvarkymą mums patiems, jau net neminint, kokią sąskaitą mums išrašo gamta, kurioje pokyčių negalima nepastebėti.“
Paklausta, kokias dar klaidas pastebi, specialistė pažymi, kad visų pirma svarbiausia yra galvoti apie tai, kad atliekų susidarytų kuo mažiau. Ir ne tik galvoti, bet ir veikti, pavyzdžiui, uždegti vieną ar dvi, o ne dešimtis žvakučių.
„Džiugina tai, kad vis rečiau kapinėse matome kapus, ant kurių sudėliota dešimtis žvakučių – išties juk pagarba mirusiam jų kiekiu nėra matuojama“, – sako A. Kričenienė.
Dar vienas VAATC Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovės patarimas, kaip sumažinti susidarančių atliekų kiekį – rinktis kokybiškus, kelerius metus tarnausiančius daiktus.
„Dažna gyventojų daroma klaida tvarkant kapus – įsigyjami nekokybiški, trumpalaikiai gaminiai, pavyzdžiui, dirbtinės gėlės, kurios pasitarnauja tik kaip trumpalaikė dekoro priemonė. Kokybiškų gėlių kompozicija gali būti naudojama 2-3 metus.
Taip pat yra ir su ne vieną sezoną naudojamais žibintais su keičiamais įdėklais, kurie yra geresnis pasirinkimas nei kas kartą deginamos vienkartinės plastikinės ar stiklinės žvakės“, – patarė specialistė.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
