Pagrindiniai burnos opų tipai
Burnos opelės pagal savo simptomų sunkumą paprastai skirstomos į kelias dideles grupes:
Nežymiomis burnos opelėmis laikomi tie burnos gleivinės vientisumo pažeidimai, kurie yra palyginus nedideli, iki 5-10 mm skersmens, ovalios ar apvalios formos ir užgyja per 7-10 dienų. Šios opelės pasitaiko dažniausiai ir paprastai nereikalauja jokių papildomų gydymo priemonių.
Ryškiais burnos gleivinės vientisumo pažeidimais laikomos opos, kurios yra didesnės nei nežymios opelės (jų skersmuo viršija 10 mm). Jų krašteliai netolygūs ir jos pažeidžia gilesnius burnos gleivinės sluoksnius, sunkiau ir ilgiau gyja – gijimas gali trukti net nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kitas būdingas požymis – po sugijimo lieka matomų gleivinės pakitimų, randų.
Herpetinio pobūdžio opelės yra labai smulkios, tačiau jų skaičius gali siekti net kelis šimtus. Herpetinės burnos žaizdelės formuojasi grupelėmis ir dažniausiai pažeidžia suaugusiųjų žmonių burnos gleivinę. Paprastai jos sugyja per vieną ar dvi savaites ir nepalieka jokių požymių.
Požymiai, rodantys, kad jau reikėtų susirūpinti
Į gydytoją dėl burnos žaizdelių patariama kreiptis, kai:
- Burnoje susiformuoja viena ar kelios didelės ir gilios žaizdos;
- Ilgiau kaip 2-3 savaites nesulaukiama opų užgijimo;
- Burnoje pasirodo vis naujų opelių ir jų vis daugėja, nes senosios net nespėja užgyti;
- Burnos žaizdelės pradeda rimtai trukdyti kramtyti ir ryti maistą, gerti, valytis dantis, kalbėti ar netgi miegoti;
- Burnoje susiformavo visiškai beskausmių burnos opelių arba skausmas toks stiprus, kad jo numalšinti nepadeda net vaistiniai preparatai;
- Burnos opelės vis plinta į kitas sritis, vis gilėja ir bendra būklė vis blogėja, atsiranda ir kitų simptomų, pavyzdžiui, bendras silpnumas, karščiavimas, viduriavimas, nemalonus burnos kvapas, gausus seilėtekis;
- Pacientas įtaria, kad burnos opelės gali būti kitų rimtų ligų požymis.
Gydytojas apžiūrės burnos ertmę ir nuspręs, ar reikalingi išsamesni tyrimai. Po apžiūros bus parenkamas tinkamiausias gydymas.
Kaip gydyti?
Opelių gydymas labiausiai priklauso nuo galimų jas sukėlusių priežasčių. Jei tai tam tikros ligos požymis, tuomet būtina tinkamai gydyti būtent tą ligą ir nepakanka tik vietinio opelių gydymo.
Mažos opelės dažnai užgyja savaime, be jokios papildomos pagalbos, tačiau taip nutinka ne visada, todėl kartais prireikia imtis ir kitų priemonių, pavyzdžiui:
Burnos ertmės skalavimas gydomaisiais ir dezinfekcinių savybių turinčiais tirpalais. Puikus pavyzdys – druskos tirpalas ar kiti gydytojo rekomenduoti tirpalai, kurių galima įsigyti vaistinėje.
Vietinių preparatų vartojimas. Tinkamiausią vaistą padės pasirinkti gydytojas arba vaistininkas.
Gydytojas gali nuspręsti skirti tam tikrų vaistinių preparatų, veikiančių ligos sukėlėjus (virusus, bakterijas, grybelius), ar pasiūlyti suvartoti tam tikrų vitaminų, mineralų kursą, daugiau ilsėtis, vengti streso.
Jei skausmas itin intensyvus, gali būti skiriami ir per burną vartojami vaistai nuo skausmo.
Skausmą ir uždegimą padeda malšinti natūralios augalinės priemonės, pavyzdžiui, ramunėlių arbata ar ąžuolo žievės turintys vaistažolių mišiniai.
