Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kokia kaina ūkininkai savo išaugintą produkciją parduos supirkėjams ir perdirbėjams.
Jeigu tai pavyksta padaryti pelningai, tuomet galima daugiau lėšų skirti investicijoms, plėtrai, dėl ko ūkio efektyvumas didėja. Tačiau patyrus nuostolių, ūkininkams daug sunkiau išgyventi ir pasiruošti naujam sezonui.
Kas pabrango ir atpigo vartotojams
Per metus (2024 m. 41 sav., palyginti su 2023 m. 41 sav.) iš stebėtų 99 maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų padidėjo 52 maisto produktų kaina, iš stebėtų 20 maisto produktų mažiausių vidutinių kainų padidėjo 7 produktų kainos, remdamasi Žemės ūkio duomenų centro vykdomos mažmeninių kainų stebėsenos rezultatais, skaičiuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Jos specialistų teigimu, nuo šių metų vasaros stebima nežymi pabrangusių maisto produktų didėjimo tendencija.
Esą ši tendencija sietina su vadinamuoju lyginamosios bazės efektu (lyginimu su laikotarpiu, kai kainos jau buvo sumažėjusios), taip pat su augančiomis gyventojų pajamomis ir didėjančiomis maisto tiekimo grandinės subjektų darbo sąnaudomis.
„Didžiausiu kainų svyravimu išsiskyrė daržovės. Šiuos svyravimus lemia sezoniniai veiksniai, turintys įtakos daržovių derliui Lietuvoje ir užsienio valstybėse, iš kurių jos importuojamos“, – pastebi ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vyriausiais specialistas Nerijus Bitinas.
Anot jo, kaip ir pastarosiomis savaitėmis, stebėtas kruopų (grikių, perlinių, miežinių) mažmeninių kainų sumažėjimas, sietinas su sumažėjusiomis supirkimo kainomis. Kruopų kainų mažėjimas gali būti ypač aktualus mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
„Vertinant artimiausio laikotarpio tendencijas, tikėtina, kad jos išliks stabilios, tačiau dėl gyventojų pajamų augimo bei ūkio subjektų darbo sąnaudų didėjimo išlieka nežymaus mažmeninių kainų didėjimo galimybė“, – komentavo N. Bitinas.
Per pastaruosius metus iš Žemės ūkio duomenų centro stebėtų maisto produktų labiausiai brango lietuviški ir importiniai švieži agurkai (33–58 proc.), importuoti česnakai (56 proc.) ir morkos (36 proc.).
Kita vertus, gerokai atpigo varškės sūris (17 proc.), miežinės kruopos (19), importuoti geltonieji svogūnai (22 proc.), perlinės kruopos (23 proc.), lietuviškos naujojo derliaus bulvės (23 proc.), grikių kruopos (23 proc.), rodo naujausi Žemės ūkio duomenų centro duomenys.
Už kokią produkciją ūkininkams moka daugiau pinigų
Jeigu pirkėjai už agurkus moka daugiau, tai kur kas daugiau mokama ir juos auginantiems žemdirbiams.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad šių metų rugpjūtį agurkų supirkimo kaina buvo 40 proc. didesnė nei prieš metus.
Gerokai išaugo ir kitos produkcijos supirkimo kainos – vaisių ir uogų (44 proc.), pomidorų (40 proc.), žirnių (12 proc.), ankštinių augalų (11 proc.).
Šiais metais ūkininkai gali daugiau uždirbti ir parduodami užaugintus galvijus, mat jų supirkimo kaina išaugo 22 proc., o veršelių – 41 proc.
Tiesa, kviečių supirkimo kaina sumažėjo 11 proc., rugių – 17 proc., miežių – 15 proc., avižų ir javų mišinių – 10 proc.
Nuo ko priklauso kainos
„Pažymėtina, kad kiekvienas ūkis turi savo pajamų ir sąnaudų struktūrą, todėl iš statistinių duomenų (rodančių vidutinius dydžius) sudėtinga daryti išvadas.
2024 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2023 m. rugpjūčio mėn., iš reikšmingiausių žemės ūkio produktų padidėjo galvijų (23 proc.) ir natūralaus riebumo pieno (15 proc.) supirkimo kainos, todėl, vertinant tik pajamų pusę, situacija tokios specializacijos ūkiuose turėtų būti pagerėjusi“, – komentavo N. Bitinas.
Jo teigimu, supirkimo kainos paprastai priklauso nuo pasiūlos veiksnių (derliaus, ūkininkų patirtų sąnaudų), bet galimi ir paklausos veiksniai (pvz., besikeičiantys vartotojų įpročiai).
„Mažmeninės kainos parduotuvėse gali priklausyti nuo labai daug veiksnių: konkurencinės aplinkos, sąnaudų maisto tiekimo grandinėje, kainodaros sprendimų, pirkėjų perkamosios galios ir kt.“ – apibendrino pašnekovas.
