žemės ūkio ministerija

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad pagal Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, pasikeitė pagrindiniai reikalavimai dėl mėšlo ir srutų skleidimo.

Skaičiuojama, kad kone ketvirtadalį visų vartotojų išlaidų Lietuvoje sudaro išlaidos maisto produktams. Taigi jų kainų pokyčiai itin svarbūs daugeliui gyventojų. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kokia kaina ūkininkai savo išaugintą produkciją parduos supirkėjams ir perdirbėjams. Jeigu tai pavyksta padaryti pelningai, tuomet galima daugiau lėšų skirti investicijoms, plėtrai, dėl ko ūkio efektyvumas didėja. Tačiau patyrus nuostolių, ūkininkams daug sunkiau išgyventi ir pasiruošti naujam sezonui.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. „Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme.

Žemės ūkio ministerija siūlo keisti palūkanų kompensavimo taisykles. Įvedus pakeitimus, išmokos ūkininkus pasiektų ne kas ketvirtį, kaip iki šiol, o kas mėnesį, praneša ministerija. „Apyvartinės lėšos ūkininkams yra labai svarbios dėl nenumatytų išlaidų susidūrus su nepalankiais klimato reiškiniais. (...) Tokios lėšos svarbios atsiskaitymams už paslaugas, prekes bei darbo jėgą.

Žemės ūkio ministerijai pateikus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano keitimą, administracinės naštos žemdirbiams mažinimas tapo vienu iš ministro prioritetinių darbų, teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Tuo tarpu žemdirbių atstovai sako, kad ne visiems sektoriams supaprastinimai yra vienodai priimtini.

Daugeliui žinomos tokios vyndarystės tradicijomis garsėjančios šalys, kaip Prancūzija ar Italija. Tačiau retas žino, kad ir Lietuva yra oficialiai pripažinta kaip vyndarystės valstybė.

Nuo spalio 7 d. ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, paraiškas paramai gauti galės teikti supaprastinta tvarka. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, papildomas kvietimas galios iki lapkričio 4 d. Nurodoma, kad kvietimams skirtos lėšos bus paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: 13,5 mln. eurų bus išdalinta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dar 40 mln.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius, rašoma ministerijos pranešime. Strateginiame plane nustatyta, kad paramos dydžiai diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal keturias pakopas: 196,14 euro už karvę bus mokama  už pirmąsias 10 karvių  (imtinai); 252,24 euro už karvę bus mokama už 11–50-tąją karves (imtinai); 280,28 euro už karvę bus mokama už 51–150-tąją karves (imtinai) ; 210,...

Seime įvykęs Nevyriausybinių organizacijų (NVO) pristatymas apie aplinkosaugos skatinimą žemės ūkyje susilaukė nevienareikšmio vertinimo. Nors parlamentarai rekomendacijas įvertino pozityviai, Žemės ūkio taryba (ŽŪT) renginį sukritikavo, teigdama, kad visuomenininkai neįvertino sektoriaus vaidmens mažinant taršą. NVO paruoštose rekomendacijose taip pat išskiriama neigiama dabartinio reguliavimo įtaka.

Per 30 nepriklausomybės metų lietuviai atrado ne tik tradicinių Europos vynininkystės šalių produkciją, bet ir kitų kontinentų vynus. Tačiau retas žino, kad tikros vynuogės auginamos ir tikras vynas taip pat spaudžiamas ir Lietuvoje. Be to, vynuogių augintojai ir vyno gamintojai taip pat, kaip ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, gali pretenduoti į atitinkamą Europos Sąjungos paramą. Šiemet pirmasis jos kvietimas baigėsi.

Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus. Atsižvelgusi į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pasiūlymą, ŽŪM parengė ir pateikė su visuomene derinti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos pakeitimo projektą.

Per ateinančius kelerius metus žemės ūkiui planuojama skirti dar daugiau lėšų. Tikimasi, kad dėl to ir toliau augs maisto produktų gamyba, daugės jaunų ūkininkų, taip pat darbo vietų regionuose. Kita vertus, kaip ir dabar, ūkininkai bus skatinami ūkininkauti tvariai – tausoti dirvožemį, naudoti mažiau trąšų ir pesticidų. Tokiais planais ir nuveiktais darbais antradienį pasidalijo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Nuo šios savaitės pradžios draudžiamą į Lietuvą importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybą Liuksemburge, kur su Bendrijos kolegomis aptars situaciją žemės ūkio sektoriuje.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant, ar įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad padidinus įvežimo tarifus visai žemės ūkio produkcijai, jos patekimo į ES rinką problema būtų išspręsta. „Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą.

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad keičiasi draudimo tręšti žemę tręšiamais produktais laikotarpis. Nuo šiol tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Ministerija pažymi, kad anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, trečiadienį pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų ...

Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais, praneša Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus dra...

Paramą ekologiškais produktais šiemet gaus 70 vaikų darželių, septyniais daugiau nei pernai, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pirmąkart paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles gaus Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Tauragės ir Visagino ugdymo įstaigos, pateikusios paraiškas.

„Lietuva – tavo kaimas miršta“. Savo plakatuose prieš kelias savaites rašė protestavę ūkininkai. Ir iš tiesų Lietuvoje ūkių kiekvienais metais mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 230 tūkst. registruotų ūkių, 2020 m. – 132 tūkst. Daugiausia iš mūsų horizonto išnyko smulkių ūkių. Iš mūsų agropolitokos formuotojų dažnai girdisi kalbos, kad svarbu remti vidutinius ir šeimos ūkius, investuoti į mažus, tačiau inovatyvius ūkius.

Patvirtinti 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinį galviją, avį ir ožką dydžiai, skelbia Žemės ūkio ministerija. Kaip teigiama ministerijos pranešime, išmokos už mėsinius galvijus diferencijuotos pagal mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, mokamas išmokos priedas už produktyvumo tyrimą – už mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai stabdo sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą. Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo kailių fermų draudimo įstatymas, o nuo 2027 m. sausio 1 d. bus draudžiama laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad stabdantiems šį verslą numatomos kompensacijos. Vis dėlto, ministerijos duomenimis, bent jau 2024 m. žvėrininkystės atstovai verslo nutraukti neketina.

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

Šiemet iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija. SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, praneša Žemės ūkio ministerija. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų. Numatyta parama skirta būtent labai smulkiems ūkiams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d., rašoma ministerijos pranešime.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus.   Tokios žemės savininkui galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje – ministerija siūlo tokias Žemės įstatymo pataisas, kurioms dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.  Dabar tokiais atvejais atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininkui sutikus suteikiama valstybinė žemė, kuri ribojasi su paimamu sklypu.

Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą. Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.

Europos Komisija (EK) perspėjo Lietuvą nemažinti ambicijų žemės ūkio aplinkosaugos srityje, tačiau sumažino pievų, kurias reikia atstatyti, plotą, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi EK pastabas dėl pirmojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo.

Žemės ūkio ministerija skelbia aukcioną parduoti iš AB „Jonavos grūdai“ 2014 m. derliaus II klasės 3 220 080 kg  bei 2020 m. derliaus II klasės 6 763 500 kg kviečių. Aukcionas vykdomas interneto svetainėje http://www.evarzytines.lt/. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadomis, grūdai atitinka kokybės reikalavimus ir neviršija 13,5 proc. drėgnio.

Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Pienininkų ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kivirčai tęsiasi. Ūkininkai pasakoja, kad nuvyko į Briuselį susitikti su eurokomisaru, kuris ypač didelius sunkumus patiriančiam pieno sektoriui pažadėjo beveik 11 milijonų eurų paramos. Tačiau grįžę į Lietuvą iš žemės ūkio ministerijos ūkininkai sulaukė žinių apie kur kas mažesnę paramą.  Ūkininkai su žemės ūkio ministerija nesusikalba jau beveik metus, nors bandė kalbėtis įvairiais būdais. Ir protestavo, ir pieną nemokamai dalino.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą ir siūlo pertvarkyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) struktūrą. Ministerijos teigimu, siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą. „Ši tarnyba nuo 2010 metų išgyveno penkis skandalus, susijusius su įtarimais korupcija tarnybos ar jos padalinių vadovams.

Sausra Lietuvoje pasiekia neregėtą lygį – ekstremalią situaciją savo teritorijose paskelbusios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės Vyriausybės prašo ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje. (ŽŪM) kartu su ekspertais dėl to spręs penktadienį, pranešė žemės ūkio ministras. Ekstremaliąją situaciją jau paskelbė 8 savivaldybės.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet sėklinių bulvių augintojai už hektarą galės gauti 467 euro dydžio susietąją paramą. Ši Europos Sąjungos parama už 2022 m. deklaruotus sėklinių bulvių plotus bus išmokėta iki 2023 m. birželio 30 d. Iš viso sėklinių bulvių augintojus pasieks 74 143 eurų.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normų.  Žemės ūkio ministerija siūlo už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriamą degalų normą nuo liepos sumažinti nuo 102 litrų už hektarą iki 40 litrų.  Anot ministerijos, 102 litrų norma yra per didelė – ši veikla, kuriai reikia degalų, vyksta tik pirmaisiais ir paskutiniaisiais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma skiriama kasmet.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams. Pranešime teigiama, kad už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves.

Antradienį darbą pradėjo naujasis žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Jis kuruos finansų ir biudžeto, tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo, Europos Sąjungos reikalų bei bioekonomikos sritis, bus atsakingas už finansinių priemonių koordinavimą, pranešė  Žemės ūkio ministerija.