žemės ūkio ministerija

Darbą Žemės ūkio ministerijoje pradėjo naujoji kanclerė Lina Zinkevičienė, penktadienį pranešė ministerija.  L. Zinkevičienė iki šiol dirbo bendrovės „Pieno tyrimai“ Teisės ir personalo skyriaus vadove. Ji taip pat dirbo įmonėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. Naujoji kanclerė Vilniaus universitete baigė viešosios teisės magistro studijas.

  Koncerno SBA grupės įmonė "BEI Capital" atsiėmė paraišką iš Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso dėl patalpų nuomos Kaune.   Apie tai ministerijai pranešta penktadienį, pranešė bendrovė. "Gerokai išaugus neapibrėžtumui ir dėl sutarties pasirašymo atidėliojimo kylant projekto įgyvendinimo rizikoms, priėmėme sprendimą išŽŪM konkurso pasitraukti.

Žemės ūkio ministerijos persikėlimui į Kauną vadovaujanti Vitalija Zumerienė pasiprašė atleidžiama, nes projektas turi „daugybę neapibrėžtumų ir interesų“. „Nematau galimybių tęsti savo, kaip projekto vadovės darbo. Aš buvau nusamdyta labai konkrečiam projektui – perkelti ministeriją į Kauną, su labai aiškiu tikslu ir aiškiais terminais.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad žemės ūkio ministerija į Kauną bus perkelta nepaisant to, kad naujasis ministras Andrius Palionis sukūrė darbo grupę, kuri turėtų vertinti ministerijos perkėlimo į Kauną pagrįstumą ir tikslingumą. „Žemės ūkio ministerija bus Kaune“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis. Nepaisant to, S. Skvernelis teigia pritariantis A. Palionio siekiui įsigilinti į technines ministerijos perkėlimo detales.

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta rugsėjo 10 dieną, BNS patvirtino konkursą laimėjusios koncerno SBA įmonės vadovas Lionginas Šepetys. „Politinis aiškumas pagaliau atėjo, gavome raštą, pasirašytą naujojo ministro, kuriame yra sakinys, kad kviečiame sutartį pasirašyti rugsėjo 10 dieną“, – BNS penktadienį sakė L. Šepetys. „Panašu, kad nebelieka kliūčių ir abejonių“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną jau panašus į komediją, tik visai nejuokingą patiems ministerijos valdininkams. Šįryt naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį ministerijos darbuotojams iškilmingai pristatė pats premjeras. Ministras nedrąsiai, bet spyriojasi – esą ministerijos kelti į Kauną visai nereikia. „Valstiečių“ lyderiai atrėžia, kad Palionio nuomonė nieko nereiškia. O kol valdžia ginčijasi, ministeriją jau paliko kone trečdalis darbuotojų.

Patvirtinus naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį, susisiekimo ministro pareigas pradeda eiti Jaroslav Narkevič. Naująjį ministrą Susisiekimo ministerijos darbuotojams šiandien pristatė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.  „Atnaujinus XVII Vyriausybę, gavus įgaliojimus jai veikti, įvyko pokyčiai ir keičiasi susisiekimo ministras. Ne kartą buvo padėkota ministrui Rokui Masiuliui. Daug darbų padaryta, kurie buvo neišvengiami, galbūt sunkūs, reikalingi.

Žemės ūkio ministerijos iškėlimas į Kauną virsta anekdotu. Būsimasis, prezidento su premjeru palaimintas žemės ūkio ministras Palionis pareiškė eantis prieš, kad ministerija iš sostinės būtų perkelta į Kauną. Iš kraustynių apčiuopiamos naudos sako nematantis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau šią ministeriją Kaune dar prieš rinkimus žadėjęs „valstiečių” vedlys Karbauskis atkirto, kad ministerija Vilniuje neliks.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną niekas nebeatšauks, o būsimo ministro Andriaus Palionio „prieš" yra tik jo asmeninė nuomonė, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Manau, kad būsimasis ministras pasakė savo asmeninę nuomonę, Vyriausybės sprendimas yra, Seimo sprendimas yra, ir to perkėlimo proceso nieks neatšaukinės", – pirmadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir kandidatas į žemės ūkio ministrus Andrius Palionis pareiškė abejones dėl vykdomo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas pasigenda aiškių argumentų, kodėl tai reikia daryti, nors iš principo pritaria institucijų decentralizacijai iš Vilniaus. Tuo metu A. Palionis tvirtino, kad sprendimas nebuvo aptartas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui nuo šiol bus ribojamos iki 150 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Giedrius Surplys penktadienį pasirašė įsakymą, nuo šių metų apribojantį ES išmokų lubas. Ministro įsakymas taikomas šiemet pateiktoms paraiškoms. „Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos galės būti skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – pranešime teigė G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija patvirtino įgyvendinimo taisykles jaunųjų ūkininkų projektams vykdyti. Paraiškas paramai pradėta priimti anksčiau, nei planuota. Pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos bus priimamos nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. Šiam paraiškų rinkimui skirta 13 011 880 Eur paramos suma.

Šiais metais žemės reforma bus baigta, žada žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Tvirtai galime teigti, kad šiais metais žemės reforma tikrai bus pabaigta (...) Mes turime pabaigtą tą reformą, nes ji tęsiasi daugiau nei 20 metų“, – šią savaitę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė ministras. G. Surplys taip pat pabrėžė, kad kompensacijų už žemę neketinama skaičiuoti pagal jos rinkos vertę, nes tokiu atveju valstybei reikėtų milijardų eurų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos priimamos iki 2019 m. birželio 28 d. Gauti apsimoka Paramą gali gauti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą.

Baltijos šalys derybose su Europos Komisija (EK) reikalaus, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio. Dėl to ketvirtadienį neformaliame susitikime Vilniuje susitarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai. „Sutarėme ir toliau reikalauti, kad Baltijos žemdirbiai gautų 100 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio“, – BNS sakė ministras Giedrius Surplys.

Nuo balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Daugelis regiono gyventojų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą, rodo visuomenės apklausa, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos padalinys antradienį oficialiai atidarytas adresu I. Kanto g. 23. Beveik 400 kv. m bendrojo ploto patalpos panaudos sutartimi perimtos iš valstybės įmonės Turto bankas.

Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) palikęs Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Martynas Žilionis grįžta į žurnalistiką – nuo pirmadienio jis dirba naujienų portalo tv3.lt Verslo skyriaus redaktoriumi. „Šiuo atveju tiktų posakis, kad buvusių žurnalistų nebūna. Darbas ministerijoje buvo tikrai įdomus ir kupinas iššūkių, tačiau ilgainiui supratau, kad žurnalistika yra labiau prie širdies. Taigi, sulaukęs pasiūlymo iš tv3.lt portalo, ilgai nedvejojau“, – BNS sakė M. Žilionis.

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Dalies pajamų dėl sausros ir liūčių netekusiems žemdirbiams Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą jie gali būti atleidžiami, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenumatytų aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos. Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas.

 Ketinimai Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną vis labiau artėja prie realybės. Tokie planai vienus piktina, kitus džiugina. Tačiau nuo šiol Kaune kartą per mėnesį dirbs pats ministras. Jam jau įrengtas kabinetas. O verslininkai skuba siūlyti įvairias vietas visai ministerijai įsikurti, nors planus ją perkelti per pusantrų metų ir vertina skeptiškai.

 Trečiuoju žemės ūkio viceministru nuo pirmadienio dirba anksčiau Europos Komisijoje (EK) dirbęs Venantas Griciūnas. Ministerija pranešė, kad jis bus atsakingas už Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalus bei prekybos politiką. V. Griciūnas tikisi, kad užsienyje sukaupta patirtis pravers naujose pareigose. „Daug metų praleidau ne Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į Kauną galėtų būti perkelta 2020 metų pradžioje, mano ministras Giedrius Surplys. Ruošiantis pokyčiams, jis ketina vieną dieną per mėnesį dirbti Kaune. „Dėl Kauno ketinu artimiausiu metu pradėti dirbti vieną dieną Kaune, „apsiuostyti“, pasižiūrėti, kaip ten sekasi. (...) Panašu, kad turėsime finansines galimybes tą padaryti ir planuoju, kad 2020 metų sausį turėtume startuoti Kaune“, – interviu Žinių radijui sakė G. Surplys.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai tvirtina, jog žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio noras iki 2020 metų perkelti ministeriją į Kauną realiai galėtų būti įgyvendintas tik vienu atveju – jei patalpos būtų nuomojamos su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu susijusios įmonės statomame biurų pastate. Ketvirtadienį su Kauno meru susitikęs ministras teigė, jog efektyviausias sprendimas būtų į vienas patalpas sukelti tiek ministeriją, tiek pavaldžias institucijas – tokiu atveju reikėtų apie 10 tūkst.

 Žemės ūkio viceministre dirbs ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja „valstietė“ Ausma Miškinienė. Ministro Giedriaus Surplio atstove spaudai dirbs komunikacijos konsultantė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Ji su „valstiečiais“ dalyvavo praėjusiuose Seimo rinkimuose. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad 32-ejų A. Miškinienė bus atsakinga už žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės politikos formavimą.

Vos tik žemės ūkio ministro kėdei rastas naujasis šeimininkas, visuomenė išgirdo jau ne kartą linksniuotą pažadą, kad ši ministerija iš nemažų patalpų Vilniaus centre kelsis į Kauną. Vis tik kalbų ir bandymų perkelti ministeriją – jau būta, o ji vis dar stovi Vilniaus centre. Ar trečias kartas nemeluos? Idėja iškelti ministeriją iš sostinės kilo ne pačiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Nuo metų pradžios be direktoriaus dirbanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), greitai sulauks vadovo – Žemės ūkio ministerija į šias pareigas ieško žmogaus. Tačiau panašu, kad jau iki konkurso gali būti nuspręsta, kas taps šios įstaigos galva. Nors NMA vadovo konkursas dar tik vyksta, tv3.lt portalo duomenimis, jį „laimės“ buvęs žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko šeimos dirbamoms žemėms skirta Europos Sąjungos parama ėmė domėtis ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Portalo tv3.lt duomenimis, FNTT Klaipėdos skyrius renka dokumentus apie B. Markausko mamos Sofijos Markauskienės neva dirbamai žemei skirtą paramą. Turime duomenų, kad dokumentai paimti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, kuri skirsto ES paramą, bei ūkininko Ramučio Lėlio, kuris skundėsi, kad ministro šeima dirba jo žemę be leidimo.

Dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių kritikuojamas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį Seimo posėdyje atsakinėjo į grupės Seimo narių raštu iš anksto jam pateiktus klausimus. Dar prieš akistatą B. Markauskas žurnalistams sakė turintis įrodymus, kad su ūkininku Ramučiu Lėliu sutarė dėl šio žemės sklypo kultivavimo. Antradienį turi paaiškėti ir B. Markausko likimas – po judviejų susitikimo premjeras Saulius Skvernelis paskelbs, ar siūlys ministrui trauktis iš posto.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko patarėjas Remigijus Bielinskas traukiasi iš pareigų. „Trečiadienį yra paskutinė mano darbo diena, atsistatydinu savo noru“, – BNS sakė R. Bielinskas. Pasitraukimo priežasčių jis nekomentuoja, tolimesnių darbinių planų sako kol kas neturintis. B. Markauskas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo svetimuose žemės sklypuose. Portalas 15min.

 Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) dėl planuojamos pertvarkos darbo turėtų netekti 37 valdininkai. Ministerijoje šiuo metu yra 343 etatai, po keturis mėnesius truksiančios pertvarkos liks 290 etatų, pranešė ŽŪM. Dabar ministerijoje dirba 327 darbuotojai, nes 16 etatų – neužimti. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams kalbėjo, kad ministerijos pertvarka – būtina. „Reforma nėra pati įdomiausia ir geriausia tema.

 Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį visuomenei pristatys pradedamą ministerijos pertvarką. Jos metu numatoma keisti organizacijos struktūrą, mažinti darbuotojų skaičių. „Taip, kalbame apie darbuotojų ir struktūros pokyčius. Tai natūralu ir tai yra proceso pradžia. Nauja ministerijos struktūra įsigalios nuo liepos 1 dienos“, – BNS sakė žemės ūkio ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas. Jo teigimu, ministerijos pertvarka suderinta su darbuotojų profsąjunga.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus pradėti tyrimą dėl „valstiečių“ frakcijos nario, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko galimai daryto neteisėto spaudimo buvusiam Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovui Danieliui Kupriui, B. Markauskas sako neįžvelgiantis nieko neteisėta savo elgesyje. „Aš manau, kad yra normalu kalbėtis su vadovu, kuriuo tu nepasitiki, nes aš jam buvau išreiškęs nepasitikėjimą, kad jis suprastų ir pasitrauktų.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas mano, kad ūkininkai turėtų skolintis iš bankų, o ne valstiečių pirmininko Ramūno Karbauskio bendrovės „Agrokoncernas“. Anot ministro, įmonės skolinimą ūkininkams apskritai reikėtų uždrausti. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį pasikvietė B. Markauską į savo posėdį pasikalbėti apie ministerijai atsakingų institucijų veiklą.

Viešumoje pasirodė įrašas, kuriame žemės ūkio ministras ir viceministras spaudžia savo pavaldinį atsistatydinti, tačiau valdantieji į šį pokalbį rimtai nesureagavo. Vis dėlto analogiška patirtimi pasidalinti nutarė buvusi Žuvininkystės tarnybos direktorė, teigianti, kad tokių susitikimų, kur ji spausta priimti reikalingus sprendimus arba atsistatydinti, buvo ne vienas.

Po to, kai viešumoje pasirodė įrašas, kuriame girdėti, kaip Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Danielius Kuprys grasinimais spaustas palikti pareigas, prabilo ir pats D. Kuprys. Buvęs vadovas teigia, kad grasinimų ir reikalavimo atsistatydinti sulaukdavo nuolat. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Į viešumoje pasirodžiusį įrašą, kuriame žemės ūkio ministras ir viceministras spaudžia Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą palikti pareigas, netruko sureaguoti ir Seimo opozicinių partijų pirmininkai. Parlamentarai neatmeta galimybės, kad ministro gali laukti ir interpeliacija. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą (NŽT) pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo, mano parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Portalas tv3.lt paviešino įrašą, kuriame girdėti, kaip žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė iš darbo pasitraukti NŽT vadovą Danielių Kuprį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino Žemės ūkio ministeriją imtis priemonių įgyvendinti įstatymo nuostatas, kad įmonė negalėtų valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Tai ji sakė komentuodama žiniasklaidos pranešimus, jog valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. „Esame minėję, kad įstatyme yra išlikę trūkumų, jį reikėtų tobulinti.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis skiriasi. Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.

Drevernos kaimas Klaipėdos rajone. Visi vietiniai žino, kad čia sodybą turi buvęs verslininkas, o dabar žemės ūkio ministro patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas. Šiuo adresu registruotas ne tik jo turtas, bet ir dvi įmonės. Tai pat Kirsnickas yra asociacijos „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. O prieš dvejus metus viena iš įmonių ir minėta asociacija buvo atsidūrusios tikrintojų akiratyje.

Kaimo žmonių gyvenimo sąlygos, o ypač vietiniai žvyrkeliai, einantys per tūkstančius kaimo gyvenviečių – viena opiausių temų, kamuojančių ir gyventojus, ir verslininkus. Ypač tai jaučiasi rudens ar pavasario polaidžio metu, kai dėl blogos kelių būklės šie tampa sunkiai pravažiuojami.

Tęsiantis ikiteisminiam tyrimui dėl prekybos poveikiu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius nusišalino nuo sprendimų, susijusių su tarnybos Kauno padaliniu. Savo ruožtu medžioklėje su ir vakarienėje su J.Miliumi dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pranešė nusišalinanti nuo J.Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo.

Teisėsaugos akiratin patekęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius parengė savo veiklos ataskaitą ir pateikė ją Žemės ūkio ministerijai bei Vyriausybei, sako tarnybos atstovė. „Direktorius ataskaitą yra pateikęs tiek Vyriausybei, tiek Žemės ūkio ministerijai“, - BNS pirmadienį sakė Jurgita Savickaitė. Su J.Miliumi BNS susisiekti kol kas nepavyko. Įvertinusi ataskaitą, Vyriausybė spręs, ar atleisti J.Milių iš tarnybos vadovo pareigų.

Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių procesų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi veiksmų dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ministro pareigas eina dvejus metus - per šį laikotarpį ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė du tarnautojus, iš pareigų pasitraukė viceministras bei dviejų įstaigų vadovai. BNS pateikia Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų tarnautojų pasikeitimus per ministrės kadenciją.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako pasigendanti aiškesnės informacijos apie teisėsaugos tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui. Ministrė teigia netikinti, kad piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu įtariamas J.Milius galėjo elgtis nesąžiningai. „Sunku suvokti, kas yra viešojoje erdvėje parašyta ir kuo kaltinamas Jonas Milius.