žemės ūkio ministerija

Nuo birželio mėnesio su įvairiomis institucijomis derinusi Vyriausybės nutarimo projektą, Žemės ūkio ministerija paskelbė, už kokias veiklas žymėto dyzelino norma bus padidinta, už kokias sumažinta ar visai panaikinta. Sprendžiant iš portalo degalukainos.lt šiuo metu pigiausias įprastas dyzelinas kainuoja 0,89–0,90 euro už litrą. Žymėtas dyzelinas yra beveik perpus pigesnis ir kainuoja nuo 0,47–0,51 euro už litrą. Taip yra dėl to, kad šie degalai apmokestinami mažiau.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.  Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

Pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso krizės, išmokėta visa numatyta laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. eurų, penktadienį pranešė  Žemės ūkio ministerija.    Šiomis lėšomis kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. Pagalbos dydis – 77,80 euro už birželio 1-ąją Ūkinių gyvūnų registre užregistruotą karvę.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos šiemet nemažės ir išliks tokios pačios, kaip ir pernai. Tačiau jau kitais metais kai kuriems gyventojams jos bus leista nusipirkti mažiau.

Pieno gamintojai, nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, sulauks valstybės pagalbos – 27 122 gavėjams bus išdalinta 18,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagalbos dydis – 77,80 euro už pieninę karvę, informuoja ministerija. Bendra valstybės pagalbos suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui, įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju susijusius ūkio subjektus, negalės viršyti 100 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro.

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas.  Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Siekiant paskatinti pieno gamintojų atsigavimą po koronaviruso krizės ir kompensuoti jų netektis dėl karantino, ketinama suteikti beveik 15 mln. eurų tikslinę finansinę paramą, į kurią galėtų pretenduoti apie 18 tūkst. melžiamų karvių augintojų.   Tokią naują informaciją apie valstybės paramą žemės ūkiui Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį pateikė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupei vadovaujantis Karolis Anužis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) užtikrinti valstybės maisto rezervą, kad jame pakaktų būtiniausių produktų. Tuo metu ministras Andrius Palionis tikina, kad Lietuvoje maisto nepritrūks.  G. Nausėdos teigimu, nepaisant ŽŪM patikinimų, iki šiol atliktos ne visos užduotys, susijusios su  rezervo kaupimu.  „Valstybės rezervo formavimas gali tapti priemone, skatinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas.

Trys parlamentarai siūlo miškų valdymą ir valstybės politikos formavimą perduoti Žemės ūkio ministerijai. Dabar šias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija.  Tokias pataisas siūlo valstietis Viktoras Rinkevičius, konservatorius Kazys Starkevičius ir socialdarbietis Petras Čimbaras. Pastarieji du parlamentarai dirba Seimo Kaimo reikalų komitete.  „Dabar Aplinkos ministerija vykdo ir ūkinę, ir aplinkosauginę funkcijas.

Pagal įstatymą vilkų medžioklė galėtų trukti iki balandžio, tačiau išnaudojus 120 sumedžiotų gyvūnų limitą, ji jau sustabdyta. Beveik tuo pačiu metu paskelbta nauja priemonė apsisaugoti nuo jų daromos žalos. Žemės ūkio ministerija registravo ministro įsakymo projektą, kuriame teigiama, kad priemonės tikslas – prevencinių priemonių taikymas siekiant sumažinti visuomeninio konflikto lygį išsaugant rūšių ir buveinių biologinę įvairovę.

Žemės ūkio ministro dovana į Kauną iš Vilniaus kraustytis nenorintiems ministerijos valdininkams – esą jam vadovaujant kraustymosi nebus. Tuo metu Ramūnas Karbauskis atkerta, kad ne Andrius Palionis kraustynėms diriguoja, ir tikina, kad ministerija vis tiek bus perkraustyta į laikinąją sostinę. Dėl beveik metus vykstančio chaoso ir nežinios ministeriją jau paliko bene trečdalis darbuotojų. Ministras Palionis žada bandyti juos susigrąžinti.

Ramūno Karbauskio dar kadencijos pradžioje išsakytas pažadas, kad ši valdžia netaps įdarbinimo tarnyba giminaičiams, kelia vis didesnių klaustukų. Sutapimas ar ne, tačiau žemės ūkio ministru tapus socialdarbiečiui Andriui Palioniui, šiltas vietas ministerijoje rado jau antra šios partijos nario dukra. Vos 24-erių mergina pačiam ministrui patarinės kol kas dar nežinomais klausimais. Beje, nedaug trūko, kad įdarbintas būtų dar ir trečio partiečio vaikas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) greičiausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, teigiantis, kad pats turėtų likti dirbti sostinėje. Pasak jo, galutinai į perkėlimo klausimus atsakys darbo grupė, šiuo metu vertinanti ministerijos informacijos srautus, skyrių bendradarbiavimą ir ryšius su pavaldžiomis įstaigomis.

Žemės ūkio viceministru tapo buvęs „darbietis“, dabar Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) priklausantis Petras Narkevičius.  Ministro Andriaus Palionio komandoje jis darbą pradėjo penktadienį, pranešė ministerija. P. Narkevičius 2012–2016 metais buvo Seimo narys, nuo 2007-ųjų iki 2012 metų – Panevėžio savivaldybės tarybos narys. Penktadienį darbą ministerijoje pradėjo ir naujoji kanclerė Lina Zinkevičienė.

Darbą Žemės ūkio ministerijoje pradėjo naujoji kanclerė Lina Zinkevičienė, penktadienį pranešė ministerija.  L. Zinkevičienė iki šiol dirbo bendrovės „Pieno tyrimai“ Teisės ir personalo skyriaus vadove. Ji taip pat dirbo įmonėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. Naujoji kanclerė Vilniaus universitete baigė viešosios teisės magistro studijas.

  Koncerno SBA grupės įmonė "BEI Capital" atsiėmė paraišką iš Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso dėl patalpų nuomos Kaune.   Apie tai ministerijai pranešta penktadienį, pranešė bendrovė. "Gerokai išaugus neapibrėžtumui ir dėl sutarties pasirašymo atidėliojimo kylant projekto įgyvendinimo rizikoms, priėmėme sprendimą išŽŪM konkurso pasitraukti.

Žemės ūkio ministerijos persikėlimui į Kauną vadovaujanti Vitalija Zumerienė pasiprašė atleidžiama, nes projektas turi „daugybę neapibrėžtumų ir interesų“. „Nematau galimybių tęsti savo, kaip projekto vadovės darbo. Aš buvau nusamdyta labai konkrečiam projektui – perkelti ministeriją į Kauną, su labai aiškiu tikslu ir aiškiais terminais.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad žemės ūkio ministerija į Kauną bus perkelta nepaisant to, kad naujasis ministras Andrius Palionis sukūrė darbo grupę, kuri turėtų vertinti ministerijos perkėlimo į Kauną pagrįstumą ir tikslingumą. „Žemės ūkio ministerija bus Kaune“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis. Nepaisant to, S. Skvernelis teigia pritariantis A. Palionio siekiui įsigilinti į technines ministerijos perkėlimo detales.

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta rugsėjo 10 dieną, BNS patvirtino konkursą laimėjusios koncerno SBA įmonės vadovas Lionginas Šepetys. „Politinis aiškumas pagaliau atėjo, gavome raštą, pasirašytą naujojo ministro, kuriame yra sakinys, kad kviečiame sutartį pasirašyti rugsėjo 10 dieną“, – BNS penktadienį sakė L. Šepetys. „Panašu, kad nebelieka kliūčių ir abejonių“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną jau panašus į komediją, tik visai nejuokingą patiems ministerijos valdininkams. Šįryt naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį ministerijos darbuotojams iškilmingai pristatė pats premjeras. Ministras nedrąsiai, bet spyriojasi – esą ministerijos kelti į Kauną visai nereikia. „Valstiečių“ lyderiai atrėžia, kad Palionio nuomonė nieko nereiškia. O kol valdžia ginčijasi, ministeriją jau paliko kone trečdalis darbuotojų.

Patvirtinus naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį, susisiekimo ministro pareigas pradeda eiti Jaroslav Narkevič. Naująjį ministrą Susisiekimo ministerijos darbuotojams šiandien pristatė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.  „Atnaujinus XVII Vyriausybę, gavus įgaliojimus jai veikti, įvyko pokyčiai ir keičiasi susisiekimo ministras. Ne kartą buvo padėkota ministrui Rokui Masiuliui. Daug darbų padaryta, kurie buvo neišvengiami, galbūt sunkūs, reikalingi.

Žemės ūkio ministerijos iškėlimas į Kauną virsta anekdotu. Būsimasis, prezidento su premjeru palaimintas žemės ūkio ministras Palionis pareiškė eantis prieš, kad ministerija iš sostinės būtų perkelta į Kauną. Iš kraustynių apčiuopiamos naudos sako nematantis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau šią ministeriją Kaune dar prieš rinkimus žadėjęs „valstiečių” vedlys Karbauskis atkirto, kad ministerija Vilniuje neliks.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną niekas nebeatšauks, o būsimo ministro Andriaus Palionio „prieš" yra tik jo asmeninė nuomonė, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Manau, kad būsimasis ministras pasakė savo asmeninę nuomonę, Vyriausybės sprendimas yra, Seimo sprendimas yra, ir to perkėlimo proceso nieks neatšaukinės", – pirmadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir kandidatas į žemės ūkio ministrus Andrius Palionis pareiškė abejones dėl vykdomo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas pasigenda aiškių argumentų, kodėl tai reikia daryti, nors iš principo pritaria institucijų decentralizacijai iš Vilniaus. Tuo metu A. Palionis tvirtino, kad sprendimas nebuvo aptartas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui nuo šiol bus ribojamos iki 150 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Giedrius Surplys penktadienį pasirašė įsakymą, nuo šių metų apribojantį ES išmokų lubas. Ministro įsakymas taikomas šiemet pateiktoms paraiškoms. „Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos galės būti skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – pranešime teigė G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija patvirtino įgyvendinimo taisykles jaunųjų ūkininkų projektams vykdyti. Paraiškas paramai pradėta priimti anksčiau, nei planuota. Pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos bus priimamos nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. Šiam paraiškų rinkimui skirta 13 011 880 Eur paramos suma.

Šiais metais žemės reforma bus baigta, žada žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Tvirtai galime teigti, kad šiais metais žemės reforma tikrai bus pabaigta (...) Mes turime pabaigtą tą reformą, nes ji tęsiasi daugiau nei 20 metų“, – šią savaitę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė ministras. G. Surplys taip pat pabrėžė, kad kompensacijų už žemę neketinama skaičiuoti pagal jos rinkos vertę, nes tokiu atveju valstybei reikėtų milijardų eurų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos priimamos iki 2019 m. birželio 28 d. Gauti apsimoka Paramą gali gauti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą.

Baltijos šalys derybose su Europos Komisija (EK) reikalaus, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio. Dėl to ketvirtadienį neformaliame susitikime Vilniuje susitarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai. „Sutarėme ir toliau reikalauti, kad Baltijos žemdirbiai gautų 100 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio“, – BNS sakė ministras Giedrius Surplys.

Nuo balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Daugelis regiono gyventojų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą, rodo visuomenės apklausa, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos padalinys antradienį oficialiai atidarytas adresu I. Kanto g. 23. Beveik 400 kv. m bendrojo ploto patalpos panaudos sutartimi perimtos iš valstybės įmonės Turto bankas.

Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) palikęs Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Martynas Žilionis grįžta į žurnalistiką – nuo pirmadienio jis dirba naujienų portalo tv3.lt Verslo skyriaus redaktoriumi. „Šiuo atveju tiktų posakis, kad buvusių žurnalistų nebūna. Darbas ministerijoje buvo tikrai įdomus ir kupinas iššūkių, tačiau ilgainiui supratau, kad žurnalistika yra labiau prie širdies. Taigi, sulaukęs pasiūlymo iš tv3.lt portalo, ilgai nedvejojau“, – BNS sakė M. Žilionis.

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Dalies pajamų dėl sausros ir liūčių netekusiems žemdirbiams Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą jie gali būti atleidžiami, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenumatytų aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos. Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas.

 Ketinimai Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną vis labiau artėja prie realybės. Tokie planai vienus piktina, kitus džiugina. Tačiau nuo šiol Kaune kartą per mėnesį dirbs pats ministras. Jam jau įrengtas kabinetas. O verslininkai skuba siūlyti įvairias vietas visai ministerijai įsikurti, nors planus ją perkelti per pusantrų metų ir vertina skeptiškai.

 Trečiuoju žemės ūkio viceministru nuo pirmadienio dirba anksčiau Europos Komisijoje (EK) dirbęs Venantas Griciūnas. Ministerija pranešė, kad jis bus atsakingas už Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalus bei prekybos politiką. V. Griciūnas tikisi, kad užsienyje sukaupta patirtis pravers naujose pareigose. „Daug metų praleidau ne Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į Kauną galėtų būti perkelta 2020 metų pradžioje, mano ministras Giedrius Surplys. Ruošiantis pokyčiams, jis ketina vieną dieną per mėnesį dirbti Kaune. „Dėl Kauno ketinu artimiausiu metu pradėti dirbti vieną dieną Kaune, „apsiuostyti“, pasižiūrėti, kaip ten sekasi. (...) Panašu, kad turėsime finansines galimybes tą padaryti ir planuoju, kad 2020 metų sausį turėtume startuoti Kaune“, – interviu Žinių radijui sakė G. Surplys.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai tvirtina, jog žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio noras iki 2020 metų perkelti ministeriją į Kauną realiai galėtų būti įgyvendintas tik vienu atveju – jei patalpos būtų nuomojamos su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu susijusios įmonės statomame biurų pastate. Ketvirtadienį su Kauno meru susitikęs ministras teigė, jog efektyviausias sprendimas būtų į vienas patalpas sukelti tiek ministeriją, tiek pavaldžias institucijas – tokiu atveju reikėtų apie 10 tūkst.

 Žemės ūkio viceministre dirbs ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja „valstietė“ Ausma Miškinienė. Ministro Giedriaus Surplio atstove spaudai dirbs komunikacijos konsultantė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Ji su „valstiečiais“ dalyvavo praėjusiuose Seimo rinkimuose. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad 32-ejų A. Miškinienė bus atsakinga už žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės politikos formavimą.

Vos tik žemės ūkio ministro kėdei rastas naujasis šeimininkas, visuomenė išgirdo jau ne kartą linksniuotą pažadą, kad ši ministerija iš nemažų patalpų Vilniaus centre kelsis į Kauną. Vis tik kalbų ir bandymų perkelti ministeriją – jau būta, o ji vis dar stovi Vilniaus centre. Ar trečias kartas nemeluos? Idėja iškelti ministeriją iš sostinės kilo ne pačiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Nuo metų pradžios be direktoriaus dirbanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), greitai sulauks vadovo – Žemės ūkio ministerija į šias pareigas ieško žmogaus. Tačiau panašu, kad jau iki konkurso gali būti nuspręsta, kas taps šios įstaigos galva. Nors NMA vadovo konkursas dar tik vyksta, tv3.lt portalo duomenimis, jį „laimės“ buvęs žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko šeimos dirbamoms žemėms skirta Europos Sąjungos parama ėmė domėtis ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Portalo tv3.lt duomenimis, FNTT Klaipėdos skyrius renka dokumentus apie B. Markausko mamos Sofijos Markauskienės neva dirbamai žemei skirtą paramą. Turime duomenų, kad dokumentai paimti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, kuri skirsto ES paramą, bei ūkininko Ramučio Lėlio, kuris skundėsi, kad ministro šeima dirba jo žemę be leidimo.