žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žadama 8 mln. eurų parama pieno gamintojams už laikomas karves bus skiriama siauresniam ratui – tik labiausiai nukentėjusiems, o pati išmoka didės, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  „Siūlome didesnę išmoką už karvę ir tik tiems ūkiams, (...) kurie patiria didžiausią naštą. Sulaukėme pastabų, turime patvarkyti pradinį siūlymą ir pateiksime šiandien į teisės aktų registrą“, – BNS po Pieno tarybos posėdžio penktadienį sakė ministras.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį Pieno taryboje aptars paramos taisykles pieno gamintojams bei planuojamus Pieno įstatymo pakeitimus.  Ministerija BNS informavo, jog Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, bus aptariamos paramos taisyklės ūkininkams, taip pat ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pokyčiai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo Aplinkos ministerijos stabdyti pavedimą Nacionalinei žemės tarnybai nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai.

Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti  8 mln. eur finansinę paramą už laikomas karves, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Planuojama išmoka – apie 37-38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks ir Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina pieno gamintojus steigti rizikos valdymo fondus, kurie ilguoju laikotarpiu galėtų padėti spręsti krizes pieno sektoriuje. Pasak ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, fondų steigimo taisyklės yra patvirtintos. Jos antradienį aptartos su  ūkininkų, perdirbėjų ir finansų institucijų atstovais.

Vietoj trijų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių valstybės įmonių pradeda veikti viena – Žemės ūkio duomenų centras, apjungęs pertvarkytus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ ir Valstybės žemės fondą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2023 metais grafiką, rašoma pranešime spaudai. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas Paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas (subsidijos bei finansinės priemonės) gauti bus priimamos nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų rinkimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai.

Ką simbolizuoja prie Žemės ūkio ministerijos iškilęs kryžius? Kuo skundžiasi smulkieji Lietuvos ūkininkai ir kokios pagalbos iš ministerijos jie norėtų? Laidos „Dėmesio centre“ svečiai – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Radviliškio rajono ūkininkas, Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ignas Hofmanas.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Liko paskutinė savaitė pateikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, primena Žemės ūkio ministerija Šiam paraiškų laikotarpiui skiriami 105,3 mln. eurų ir ja pasinaudoti gali visų žemės ūkio sektorių, taip pat ir augalininkystės, atstovai, tačiau parama neteikiama traktoriams įsigyti, o kombainų įsigijimas nefinansuojamas augalininkystės sektoriams atstovams. Pratęsti paraiškų surinkimo laikotarpio neplanuojama.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Linas Agro Group“ konsoliduotos praėjusių finansinių metų pajamos siekė 1,9 mlrd. eurų – dvigubai daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (942, 4 mln. eurų). Grupės grynasis pelnas padidėjo 4,6 karto ir siekė 79,5 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) augo tris kartus iki 134 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Žemės ūkio ministerija kviečia augalininkystės ūkius suskubti pasinaudoti parama  išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numato įsteigti žemės ūkio atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje bei panaikinti Kinijoje. „Įsteigta žemės ūkio atašė pareigybė JK padėtų užtikrinti dar spartesnį informacijos apsikeitimą, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir JK institucijų po „Brexit“, – teigiama ministerijos pažymoje.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Filadelfijoje, kur susitiks su verslo ir mokslo atstovais. Ministras pasisakys Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvaus Lietuvos, JAV bei Kanados verslo atstovai. Taip pat renginyje bus pristatomas lietuviško maisto sektorius ir produkcija, pranešė ministerija. K. Navickas bei Lietuvos verslininkai susitiks su JAV prekybos tinklų ir kitais verslo atstovais.

Žemės ūkio ministerija nusprendė atnaujinti savo įvaizdį: neskelbiamos apklausos būdu už 10 tūkst. eurų panoro įsigyti naują logotipą ir stiliaus knygą. Pats pirkimas nebūtų itin išsiskiriantis, išskyrus vieną keistą faktą – nors privalo, ministerija ilgą laiką nepaskelbė sutarties su laimėtoju Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir tai padarė tik sulaukusi užklausos iš žiniasklaidos.

Vos prieš mėnesį Įdomiojoje pamokoje susipažinome su dirvožemiu ir supratome, kaip reikia saugoti šį gyvybės šaltinį. Ir kaip mūsų žemei reikia pagalbos, nes neatsakingai ūkininkaujant užteršiama žemė, vanduo, maistas, pereikvojami gamtos produktai. Todėl dabar pats laikas išmokti padėti mūsų gyvybės šaltiniui ir aplinkai, todėl kviečiame į spalvotą viktoriną „Kaip elgiuosi? Ogi tvariai!“. Pradėkime keisti pasaulį.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai, o pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kreipėsi į teisėsaugą dėl sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas Vilniuje, Oslo gatvėje. Ministerija trečiadienį pranešė, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašom įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Penktadalis išlaidų – maistui Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc.

Mėsinių  galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų laikytojai netrukus sulauks padidėjusios susietosios paramos  išmokos. Žemės ūkio ministerija praneša apie patvirtintus susietosios paramos už gyvulius dydžius. Labiausiai – 10 eurų – kyla susietosios paramos išmoka už pieninės veislės bulių. Išmoka už vieną bulių sieks 109,10 euro. Šių gyvulių laikytojams skirta daugiau kaip 5 mln. eurų. Išmoka už mėsinę avį padidėjo 1,54 euro ir dabar sieks 15 eurų.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.

Tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus. Be to, nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc., nusprendė Žemės ūkio ministerija.  „Tiesioginių išmokų ribojimas prasidės nuo 60 tūkst. eurų. Tiems, kurie viršys 60 tūkst. eurų, išmokos bus mažinamos 85 procentais. Toks sprendimas yra, tai pateikta į strateginį planą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Daliai žemdirbių ir ūkininkų garsiai išreiškus nepasitenkinimą ministro darbu, jis stojo į akistatą su parlamentarais, atsakydamas į jų užduotus kompromituojančius klausimus. Kiek anksčiau K. Navickui savo poziciją teko atstovėti prieš aukščiausius šalies vadovus ir opoziciją.

Milijardai eurų būsimos Europos Sąjungos paramos klibina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kėdę. Viešai jį kritikuoja ir ragina atsistatydinti ne tik kai kurios žemės ūkio asociacijos. Pastaruoju metu jam teko aiškintis ir prezidentui, ir premjerei. Pirmadienį K. Navickas turėjo atsakinėti ir ne į pačius lengviausius opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovų klausimus Seime.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį susitinka su Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru princu Faisalu bin Farhanu al Saudu (Faisalu bin Farhanu Saudu). Ministrai kalbės apie šalių bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto produktų srityje, taip pat numatoma aptarti klimato kaitos ir kitus klausimus. „Lietuva įžvelgia didelį neišnaudotą potencialą plėsti prekybinius ryšius su Saudo Arabijos Karalyste žemės ūkio ir maisto sektoriuje“, – BNS komentavo Žemės ūkio ministerija.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

Pirmosios lietuviškų kiaušinių siuntos į JAV galėtų būti išgabentos po kelių mėnesių, sako žemės ūkio ministras. Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad kiaušinių eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.   Ministro teigimu, procesai dėl jų produktų eksporto už Atlanto yra gerokai pasistūmėję į priekį. „Kiaušinių produktų dalykas techniniame lygmenyje yra suderintas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pranešė K. Navickas.

Daliai žemės ūkio organizacijų raginant žemės ūkio ministrą trauktis, Kęstutis Navickas kartoja, jog atsistatydinti neketina. „Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras. Pasak K. Navicko, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Lietuvos žemės ūkio taryba dar kartą paragino trauktis žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Anot jos, ministras nesprendžia problemų žemės ūkio sektoriuje, trūksta jo lyderystės, pasigendama dialogo.  Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, jog nepasitikėjimą išreiškė visos dešimt tarybai priklausančių asociacijų, todėl ministras turi atsistatydinti.

Žemės ūkio ministro atsistatydinimo reikalaujantys ūkininkai ketvirtadienį paskutinį kartą bandė pasikalbėti su Kęstučiu Navicku. Tačiau atmosfera kaip reikiant kaito, kol ūkininkai konstatavo, kad ministro atsakymais liko nepatenkinti, tad ir toliau sieks jį nuversti, kitaip grasina protestais. O pats K. Navickas įsitikinęs, kad visas šurmulys yra dėl Europos žaliojo kurso politikos ir trauktis neketina.

Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių turi dirbamos žemės, už kurią jiems, kaip ir kitų ES šalių ūkininkams, kasmet išmokama milijonai eurų išmokų. Netrukus lietuviams bus pradėti mokėti išmokų avansai už šiuos metus. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) oficialiai registravo įsakymo projektą, kaip bus paskirstyti pinigai. Per spalį – lapkritį bus išmokėta 70–85 proc. visos išmokos dydžio avansai. Likusi dalis bus mokama nuo šio gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos.

Žemės ūkio ministerija atsisako tarnybinių automobilių ir vairuotojų. Darbuotojams bus sudarytos sąlygos rinktis alternatyvų transportą – pavėžėjus, automobilių dalinimosi paslaugas, paspirtukus ar automobilių nuomą, rašoma pranešime spaudai. Iki šiol Žemės ūkio ministerija turėjo aštuonis automobilius ir keturis vairuotojus. Ministerijoje lieka vienas vairuotojas ir vienas automobilis, skirtas ministrui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), siekdama užtikrinti saugų, efektyvų ir nenutrūkstamą klientų aptarnavimą bei savo darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 13 d. tiesioginio kontakto būdu aptarnaus tik galimybių pasą turinčius klientus, rašoma pranešime spaudai. Galimybių pasas NŽT darbuotojui susipažinti turi būti pateiktas išmaniajame telefone arba atspausdintas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepos mėnesį buvo 291,3 euro už toną – 3,3 proc. mažesnė nei birželį, bet 14,3 proc. didesnė nei pernai liepą. Kainos sumažėjimą per mėnesį lėmė mažesni pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai, pranešė Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,6 proc. iki 252,3euro. Per septynis šių metų mėnesius buvo supirkta 758,6 tūkst. tonų pieno – 2,2 proc. mažiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Migruojantys vandens paukščiai – laukinės žąsys, gulbės, gervės – kasmet nusiaubia ūkininkų laukus ir pridaro milžiniškos žalos. Tačiau iki šiol ūkininkai dėl to kompensacijų tikėtis negali, o ir įrodyti nuostolius – sudėtinga. Žemės ūkio ministerija siūlo, kad paukščių padaryta žala ūkininkams būtų kompensuojama taip pat, kaip ir laukinių gyvūnų.  „Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą.

Aiškėja, kad 20 milijonų eurų europinės žemės ūkio paramos susižėrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų giminių. Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėja, kad tai panašu į korupciją. Žemės ūkio ministras skelbia kovosiąs su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie žemės nedirba, tik susirenka europinę paramą. „Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti.

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo, rašoma pranešime spaudai. „Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui keisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą – ji taps pavaldi ne Vyriausybei, o Žemės ūkio ministerijai, pranešė ŽŪM. Pasak ministerijos, tarnybos vadovą į darbą priimtų ar atleistų ne Vyriausybė, kaip iki šiol, bet žemės ūkio ministras. Kartu siūloma iš įstatymo išbraukti reikalavimą vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, nes specialieji reikalavimai nustatomi pareigybės aprašyme.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandą papildė patarėjas Saulius Jarmalis, kuris bus atsakingas už ministerijos strateginę komunikaciją, praneša ministerija. S. Jarmalis iki šiol daugiau kaip trejus metus vadovavo „Sodros“ komunikacijai, prieš tai ėjo projektų vadovo pareigas komunikacijos agentūroje „Fabula ir partneriai“, dirbo dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir naujienų portale lrytas.lt žurnalistu, redaktoriumi.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą mažuose ūkiuose, žemės ūkio ministras sako, kad liga į šalį pateko iš Lenkijos.  „Situaciją turime tokią, kad pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, į Lietuvą balandžio 17 dieną buvo įvežta užkrėstų vištų siunta, kuri paplito 17-likoje ūkių Vilniaus mieste, rajone, Elektrėnų, Molėtų ir Širvintų savivaldybėse“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Kęstutis Navickas.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą mažuose ūkiuose, žemės ūkio ministras sako, kad liga į šalį pateko iš Lenkijos.  „Situaciją turime tokią, kad pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, į Lietuvą balandžio 17 dieną buvo įvežta užkrėstų vištų siunta, kuri paplito 17-likoje ūkių Vilniaus mieste, rajone, Elektrėnų, Molėtų ir Širvintų savivaldybėse“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Kęstutis Navickas.