Be to, vynuogių augintojai ir vyno gamintojai taip pat, kaip ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, gali pretenduoti į atitinkamą Europos Sąjungos paramą.
Šiemet pirmasis jos kvietimas baigėsi. Tačiau pareiškėjai jau gali rengtis antram atrankos etapui, kuris numatomas spalio mėnesį.
Pirmieji vynininkystės žingsniai Lietuvoje
Kaip sako Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Gritė, vyno sektorius Lietuvoje dar tik formuojasi ir įsibėgėja.
Lietuva į vynines vynuoges auginančių ir iš jų vyną galinčių gaminti šalių sąrašą Europos Sąjungos oficialiai įtraukta tik 2021 m.
„Nors kasmet smulkių vyninių vynuogių augintojų daugėja, tačiau dar tik retas ryžtasi užsiimti vyno gamyba komerciškai.
Parama skirta vyninių vynuogių augintojams ir vyno gamintojams, kurių, kaip minėta, dar nėra tiek daug, be to, pradedantys smulkūs augintojai, galimai, neturi poreikio modernios įrangos įsigijimui, kadangi vis dar vynuoges augina tik savo reikmėms“, – komentuoja J. Gritė.
Anot jo, taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 strateginio plano paramos priemonė vyno sektoriui yra nauja.
„Šiemet vykęs paraiškų rinkimas buvo vykdomas dar tik antrą kartą, todėl ateityje tikimasi, kad priemonė taps populiaresnė“, – pastebi specialistas.
Kodėl verta vynininkams kreiptis paramos?
Paramos priemone „Investicijos į vyno sektorių“ yra remiama tiek vyninių vynuogių auginimo veikla, tiek vyno iš jų gamyba.
„Todėl vynuogių augintojas paramos gali kreiptis bet kuriame ūkio plėtros etape, t. y. tiek tik pradėjęs auginti vynuoges, tiek nusprendęs pradėti vyno gamybą“, – nurodo J. Gritė.
Jis pažymi, kad tinkamos finansuoti investicijos taip pat yra įvairios, todėl galima pasirinkti sau tinkamiausias pagal esamą situaciją.
O naudojantis parama galima įsigyti įrangą, skirtą vynuogynų priežiūrai ar vyno gamybai, taip pat remiama numatytai veiklai vykdyti būtinų statinių statyba ar modernizavimas.
„Vienas iš didžiausių paramos privalumų yra tas, kad prisiimami įsipareigojimai nėra dideli, todėl kreiptis paramos gali bet kokio dydžio vynuogynus turintys vynuogių augintojai ar vyno gamintojai. Paramos priemonės taisyklės nenumato įsipareigojimo užauginti konkretaus kiekio vynuogių ar iš jų pagaminti tam tikro kiekio vyno“, – paramos privalumus vardija Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Jo teigimu, vyninių vynuogių augintojai įsipareigoja auginti vynines vynuoges, iš kurių būtų gaminamas vynas, tačiau jie neprivalo vyno gaminti patys, galimas ir žaliavos tiekimas gamintojams.
Tuo metu, vynuogių vyno gamybos licencijas turintys vyno gamintojai neįsipareigoja pagaminti tam tikro kiekio vyno, paramos gavėjas vyną gamina pagal savo pajėgumus.
Paramos vynuogininkams kriterijai
J. Gritės teigimu, šiuo metu pareiškėjams keliami reikalavimai nėra dideli, todėl neplanuojama keisti atrankos kriterijų.
Vyninių vynuogių augintojas, kuris yra ir vyno gamintojas, jau surenka minimalius balus paramai gauti ir gali kreiptis paramos.
Vynuogių augintojas, kuris įsipareigoja iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos pradėti gaminti vyną, dar papildomai turėtų atitikti bent vieną iš kriterijų:
- veiklą vykdyti kaimo vietovėje;
- investuoti į gamybinių procesų skaitmeninimą;
- daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų skirti bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti ES vyno sektoriaus poveikį aplinkai;
- vykdyti ekologinę gamybą;
- būti jaunu ūkininku, t. y. ne vyresniu kaip 40 m.
Tuo tarpu, vyninių vynuogių augintojas, kuris neketina pats gaminti vyno, o tik planuoja tiekti žaliavą vyno gamintojams, turėtų atitikti bent tris anksčiau minėtus reikalavimus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ birželio mėnesį vykusio rinkimo metu gauta viena paraiška už 10 tūkst. eurų. Paramos prašyta įrangai atnaujinti.
