Kita vertus, kaip ir dabar, ūkininkai bus skatinami ūkininkauti tvariai – tausoti dirvožemį, naudoti mažiau trąšų ir pesticidų.
Tokiais planais ir nuveiktais darbais antradienį pasidalijo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ūkininkų labui nuveikta nemažai
Pirmiausia ministras pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus pavyko pasiekti tam tikro tiesioginių išmokų ribojimo, kad daugiau paramos gautų smulkesni ūkiai.
„Tokie ribojimai palankūs iki 300 ha turintiems ūkiams ir jie taikomi populiariausioms paramos schemoms. Tokie ūkiai neretai pralaimi stambesniems ir patiria sunkumų. Taigi smulkesniems ūkininkams paramos atiteks daugiau“, – aiškino K. Navickas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus atvertas kelias ūkininkams į viešojo maitinimo įmonių pirkimus. Tai pavyko pasiekti pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymą jame aiškiai apibrėžiant trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių sąvoką.
„Tai leido žemės ūkio subjektams neskelbiamomis derybomis tiekti žemės ūkio ir maisto produktus perkančiosioms organizacijoms. Iki tol ūkininkams kelią užkirsdavo sudėtingos pirkimų procedūros“, – pasakojo ministras.
Jis taip pat priminė, kad 2023 m. Lietuva susidūrė su ES reikalavimu atkurti daugiametes pievas.
„Staigi reakcija, inicijuoti susitikimai su EK pareigūnais ir ES žemės ūkio komisaru padėjo pakeisti daugiamečių pievų ploto reikalavimus ūkininkų naudai“, – akcentavo ministras.
Populiarėja gamybinės veiklos ir didėja ekologinių ūkių plotas
Apžvelgdamas šiemetinį pasėlių deklaravimą, jis pasidžiaugė, kad Lietuvos ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria dirvožemio kokybei – šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimo duomenimis, ankštinių kultūrų auginama daugiau, taip pat padidėjo auginamų kultūrų įvairovė.
Tai ne tik gerina dirvožemio kokybę, bet ir didina augalų atsparumą kenkėjams, kas lemia mažesnius pesticidų kiekius.
„Taip pat džiugina ir kiti duomenys: Nuo 2024 m. ekologiškai ūkininkaujančių patogumui skyrus finansavimą tik iš kaimo plėtros fondo lėšų bei padidinus išmokų dydžius, net du kartus, palyginti su praėjusių metų duomenimis, padidėjo pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas. Beveik trečdaliu paaugo ekologiniai plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, o sertifikuotų daugiamečių žolių plotas padidėjo 30 proc.
Taip pat populiarios išlieka ir kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Šiemet pagal veiklą „Augalų kaita“ deklaruotas 25 proc. didesnis plotas nei 2023 m., žemdirbiai dar aktyviau rinkosi bearimes technologijas, sertifikuotos sėklos naudojimas irgi tapo dar populiaresnis – deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei 2023 m.“ – nurodė K. Navickas.
Šiais metais deklaravimas prasidėjo gegužės 2 d. ir tęsėsi iki liepos 1 d. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, patvirtintos 112 960 paraiškos, deklaruotas plotas 2 914 264,21 ha. 2023 m. 116 168 pareiškėjų deklaravo 2 904 233,22 ha. Tendencija jau keletą metų išlieka ta pati – pareiškėjų skaičius mažėja, o deklaruotas plotas nežymiai didėja.
Įtvirtinti svarbūs paramos prioritetai
Žemės ūkio ministerija primena, kad 2022 m. patvirtintas penkerių metų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas, kuriame suformuoti aiškūs prioritetai, strateginės augimo kryptys bei didesnė parama.
Strateginiame plane pabrėžiami tokie prioritetai:
- Socialinis teisingumas: daugiau paramos smulkiesiems bei jauniesiems ūkininkams, teisingesnis paramos paskirstymas tarp regionų ir ūkių;
- Daugiau dėmesio ir išteklių strateginiam valstybės tikslui – apsirūpinti maistu, gyvulininkystės plėtrai;
- Ūkininkų kooperacijos skatinimas;
- Realios paskatos ūkininkauti tvariai – tausoti dirvožemį, naudoti mažiau importuojamų trąšų;
- Stiprinamas ūkininkų atsparumas krizėms ir negandoms: parama pasėlių ir gyvūnų draudimui, ilgalaikę naudą užtikrinančios investicinės priemonės.
Kalbant apie pienininkystę, Strateginiame plane taip pat didesnė parama koncentruojama perspektyviausiems ūkiams. Labiausiai skatinami optimalaus dydžio – nuo 50 iki 150 karvių – ūkiai. Taip užtikrinamas efektyviausias paramos panaudojimas ir veiklos išsaugojimas.
Žemės ūkiui – didesnė ES parama
84 mln. eurų Tiek išaugo metinė parama žemės ūkiui 2021–2027 m., palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu. Finansavimas padidėjo 10,6 proc., vidutiniškai nuo 793 iki 877 mln. eurų per metus.
Tuo metu tiesioginė parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams išaugo 70 proc. 2017–2020 m. paramai už pirmuosius hektarus buvo skiriama vidutiniškai apie 70 mln. eurų, nuo 2023 m. – 120 mln. eurų, o išmokos mokamos net už 50 pirmųjų ha (buvo mokama už 30 ha). Ūkių nuo 30 iki 50 ha išmokų dydžiai didėjo net 45 proc. Be to, nuo šiol šia parama gali pasinaudoti tik ūkiai iki 500 ha dydžio.
Be to, 2021–2024 m. padidėjo parama smulkiųjų ūkių investicijoms padidėjo 66 mln. eurų. Tai labai patraukli parama – ūkininkas gauna 15 tūkst. eurų išmoką, pats nusprendžia, kur ją išleis savo ūkio reikmėms, gali pirkti ir dėvėtą techniką, įgyvendinus projektą nėra jokio kontrolės laikotarpio.
2021–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kasmet skiriama 17,9 mln. eurų paramos, kai ankstesniu finansavimo laikotarpiu šis dydis siekė 10,4 mln. eurų.
2023 m. jauniesiems ūkininkams įsikūrimo išmoka padidėjo nuo 40 tūkst. eurų iki 60 tūkst. eurų, o pridėjus dar ir lengvatinę paskolą – iki 100 tūkst. eurų.
Jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos 2021–2027 m., palyginti su 2014–2020 m. išaugo iš viso 41,5 proc.
Be to, 12,5 proc. išaugo ūkininkų iki 41 m. amžiaus ūkių skaičius 2024 m. pradžioje, palyginti su 2021 m. pradžia.
