Kaip teigiama ministerijos pranešime, išmokos už mėsinius galvijus diferencijuotos pagal mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, mokamas išmokos priedas už produktyvumo tyrimą – už mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.
Didžiausia išmoka – už mėsinius galvijus
Didžiausia išmoka bus mokama už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau procentų. Išmokos už tokį galviją suma – 142,15 euro.
Už galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesieks 51 procento, bus mokama po 76,22 euro. Taip pat bus mokami 6 eurus už mėsinį galviją, kuriam buvo vykdytas produktyvumo tyrimas.
Ūkininkai gaus paramą ir už avis bei ožkas. Patvirtinta išmoka už avį – 17,96 euro, už ožką – 24,62 euro.
Pradeda vykdyti pažadus
Vyriausybė pradeda vykdyti protestavusiems ūkininkams duotus pažadus: mažina ūkininkavimą draudžiančias upių ir ežerų apsaugos juostas, ruošiasi sumažinti suskystintųjų naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkus šokiruoja nauji aplinkos ministro projektai. Jis siūlo naftos akcizą kone dvigubai didesnį nei per protestus pasiūlė vyriausybės kanceliarija, ūkininkus gąsdina ir naujos vandens telkinių apsaugos juostos.
Protestų metu sulaukę Vyriausybės pažado sumažinti kone didžiausią pasaulyje suskystintųjų naftos dujų akcizą, kurį naudoja šildymui paukštininkystės ūkiuose ar grūdams džiovinti, ūkininkai sulaukė naujo akibrokšto.
Dabar galiojantį 304 eurų už toną dujų akcizą per protestus Vyriausybė žadėjo sumažinti ir registravo pataisą su 41 euro mokesčiu. Tačiau aplinkos ministras skelbė, kad toks mokesčio dydis per mažas ir siūlo kone dvigubai didesnį – 70 eurų už toną.
„Tai pavojingos dujos, valstybė padeda atsisakyti šių dujų, tikrai neskatina. Laikomės pozicijos kaip aplinkos ministerija, kad truputį turėtų būti didesnis, 70 eurų tonai naftos dujų“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gentvilas taip pat norėtų, kad naftos dujomis prekiaujanti įmonė „Jozita“ savo degalinių pirkimo čekiuose nurodytų, kurios partijos kaltos dėl absurdiško mokesčio, bet ir savo darbuotojų algalapiuose rašytų, jog darbuotojams minimali alga padidėjo valdančiųjų dėka.
„Jei „Jozita“ tokia principinga žiūrėti kaip didinami ir kokie mažinami mokesčiai, galėtų savo 220 darbuotojų, kurie beveik visi gauna minimalų atlyginimą, parašyti algalapyje, kad jų darbo užmokestis pakilo dėl to, kad šita Vyriausybė sumažino mokesčius dirbančiajam“, – rėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministro Gentvilo pasiūlytas didesnis mokestis nustebino net ūkininkų kritikos sulaukiantį žemės ūkio ministrą.
„Bet kuriam mokesčiui nieks katutėmis neplos, bet 41 eurų siūlymas atrodė racionalus“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Reikalauja mažesnio akcizo
Išgirdę Gentvilo siūlomą akcizo dydį, ūkininkai neslepia apmaudo. Derybose su premjere dalyvavęs Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas reikalauja, kad akcizas būtų 20 eurų, tad daugiau kaip trigubai didesnį Gentvilo projektą atmeta.
„Pas latvius 0 eurų, Lenkijoje 13 eurų, net 40 eurų pasiūlytas pirmame projekte yra ženkliai didesnis nei kaimyninėse šalyse, jei siūlo 70 eurų, tai mums keista, kodėl“, – kėlė klausimą žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Ūkininkų pusėn stoję opozicijos parlamentarai taip pat puolė siūlyti savo pataisas ir tvirtina, kad akcizas Lietuvoje turi būti ne didesnis negu Lenkijoje – 13 eurų už toną, taip pat siūlo sumažinti ir atidėti kitąmet turintį įsigalioti papildomą anglies dvideginio mokestį.
„Verslas konkuruoja pasaulinėse ir Europos rinkoje, turi būti panašus kaip aplinkinėse šalyse, veikiame toje pačioje rinkoje“, – tvirtino Seimo narys, demokratas Kęstutis Mažeika.
Pasiūlęs beveik dvigubai didesnį negu vyriausybės kanceliarijos pateiktą naftos dujų akcizą, Gentvilas skelbia keičiantis ir ūkininkų iškoneveiktą vandens telkinių apsaugos tvarką. Ministras sutinka susiaurinti upių, melioracijos griovių ir ežerų pakrančių apsaugos juostas, kuriose ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir pilti trąšas iki 10 ir net 3 metrų.
Siauriausios juostos galios ežerų, kurių plotas iki 10 ha, ir upių aukštupiuose nuo ištakų iki 20-ojo kilometro. Tačiau žemupiuose ir aplink didžiausius ežerus apsaugos juostos ir toliau liks 30 metrų pločio, tik miestuose ir miesteliuose siauresnės – 10-ties metrų pločio.
„3 metrai nuo vandens – svarbi zona vandens taršai, sutarta, kad ten nebus tręšiama, naudojami herbicidai, pesticidai, nes ten lietus gali nuplauti vandenį, užteršti upes ir ežerus“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ūkininkai baiminasi dėl ribojimų
„Apsaugos juosta – siaura juosta aplink vandens telkinį, upę, ežerą, kurioje ribojamas žemė sūkis ir kita veikla. Daroma dėl taršos, estetinių, ekologinių savybių išsaugojimo“, – teigė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Nors ministras kai kurias apsaugos juostas šiek tiek susiaurino, ūkininkai ir miško savininkai priekaištauja, kad pakeitimai nėra esminiai ir toliau nerimauja, ar apsaugos juostos ne per daug ribos jų poreikius – dirbti žemę, ganyti gyvulius, naudoti trąšas, kirsti medžius ar net ilsėtis.
„Ar galima juostoje dirbti žemę, ar ne. Mūsų vertinimu, turi būti galima, tai žemės ūkio paskirties žemė, dokumentuose ariama“, – tvirtino žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
„Žingeidus inspektorius, pamatęs nutarimą, gali priekaištauti, kad tavo pavėsinė ar laužavietė įrengta ne ten, kur nurodyta“, – teigė miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.
Po žemdirbių protesto Vilniuje valdantieji sutiko po dviejų savaičių susirinkti į neeilinę Seimo sesiją ir per ją sumažinti ne tik naftos dujų akcizą, bet ir leisti ūkininkams pigesnį žymėtą dyzeliną piltis ne vien į traktorių ar kitos žemės ūkio technikos bakus.
