Vilniaus universiteto docentas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis. Gydytojas ligoninės pranešime spaudai pasakoja, kad vienas iš veiksmingiausių peties sąnario artrozės gydymo būdų yra endoprotezavimo operacija, apie kurią nemažai pacientų net nežino.
Papasakokite, kas yra peties sąnario artrozė ir kam gresia ja susirgti?
Peties sąnario artrozė – tai degeneracinė peties sąnario liga, visuomenėje dažnai vadinama tiesiog sąnario nusidėvėjimu. Peties sąnarys yra trečias pagal dažnumą artrozės pažeidžiamas didysis sąnarys, po klubo ir kelio sąnarių. Liga pažeidžia sąnarinę kremzlę ir po ja esantį subchondrinį kaulą, todėl žmogus jaučia skausmą, peties judesiai tampa apriboti. Peties sąnario artrozė yra gana dažna liga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems pacientams dėl traumų, itin intensyvaus sporto, uždegiminių ar įgimtų ligų. Moterys šia liga serga dažniau.
Paties sąnario artrozė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė artrozė neturi aiškių priežasčių, bet sąnario kremzlė iš lėto degeneruoja, nyksta apsauginis kremzlės sluoksnis, dėvisi ir deformuojasi aplik esantis kaulas, degeneruoja sąnario kapsulė, sausgyslės. Antrinė artrozė turi aiškią priežastį – sausgyslių plyšimas ar peties sąnarį sudarančių kaulų lūžiai, lėtinis peties sąnario nestabilumas, lėtinės uždegiminės ligos, taip pat ir kraujotakos sutrikimai žastikaulio galvoje ar kt.
Simptomai, išduodantys peties sąnario artrozę
Kada žmogus gali įtarti, kad serga peties sąnario artroze – į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį?
Apie ligą įspėja pagrindiniai jau paminėti simptomai – peties skausmas, apriboti judesiai ir susilpnėję peties raumenys. Kompensuodami sutrikusią peties funkciją, perkraunami greta esantys nugaros ir kaklo raumenys, todėl gali paūmėti su stuburo degeneracine liga susiję skausmai. Paprastai kalbant, pacientui sunku atlikti įprastus, kasdieniam gyvenimui reikalingus judesius, pavyzdžiui, užsisegti liemenėlę ar pasiekti už nugaros esantį daiktą. Vėlesnėse stadijose skausmas kamuoja net ramybės būsenoje ir naktį, todėl suprastėja miego kokybė ir bendra savijauta.
Noriu pabrėžti, kad uždelsta ar visai negydoma artrozė gali sukelti komplikacijų. Dėl progresuojančio kremzlės nusidėvėjimo sąnarys gali sustingti ir tapti visiškai nejudriu (ankilozė), o tai labai apribos rankos funkciją. Negydoma artrozė gali sukelti nuolatinį, stiprėjantį skausmą. Dėl skausmo ir judesių ribotumo aplinkiniai raumenys susilpnėja ir sunyksta, dar labiau apsunkindami judesius. Retais atvejais, kai pažeidžiami abu peties sąnariai, gali išsivystyti negalia, stipriai apribojanti kasdienines veiklas. Svarbu pažymėti, kad kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus, o komplikacijų sunkumas priklauso nuo daugelio veiksnių – artrozės stadijos, bendros paciento sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir kt.
Dažnas žmogus linkęs pakentėti skausmą ar nepatogumą, ir pagalbos ieškoti pradeda tik būklei pablogėjus. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku pradėtas sąnario artrozės gydymas?
Jei žmogui skauda petį, jis pastebėjo sumažėjusią judesių amplitudę – tai yra rimti signalai, kad reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos poreikį. Be to, minėti simptomai gali reikšti ne tik peties sąnario artrozę, bet ir kitas sąnario ligas.
Jeigu laikui bėgant skausmas nepraeina ar net stiprėja, skausmas kankina naktį nepavyksta atlikti įprastų judesių, ranka tampa silpnesnė, peties sąnarys patinsta ar net parausta, pacientas pradeda karščiuoti – tai yra tikrai rimti simptomai, ir pas specialistą reikia kreiptis kuo greičiau. Savigyda gali tik laikinai palengvinti simptomus, tačiau nepašalins pagrindinės problemos, o nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas. Delsimas kreiptis į gydytoją gali pabloginti situaciją, padidinti komplikacijų riziką ir apsunkinti gydymą.
Tyrimai ir gydymo galimybės
Kaip nustatoma peties sąnario artrozės diagnozė, kokie tyrimai gali būti atliekami?
Kiekvienas atvejis individualus ir tyrimai skiriami atsižvelgiant į surinktą anamnezę ir fizinę paciento apžiūrą. Paprastai įvertinama peties bei šalia esančių raumenų būklė, galimi uždegimo požymiai, skausmingi taškai, deformacijos. Matuojama peties sąnario aktyvių ir pasyvių judesių amplitudė ir judesių skausmingumas, raumenų jėga. Peties sąnario artrozei diagnozuoti dažniausiai pasirenkamas rentgenologinis ištyrimas. Išsamesni tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, atliekami tada, kai pacientui planuojamas chirurginis gydymas – peties sąnario endoprotezavimo operacija.
Kokias gydymo galimybes galite pasiūlyti pacientui, kuriam buvo diagnozuota peties sąnario artrozė?
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į objektyvius klinikinio ištyrimo duomenis, bendrą paciento sveikatos būklę, nusiskundimus ir paciento lūkesčius. Konsultacijos metu gydytojas ortopedas traumatologas paaiškina ligos eigą ir gydymo galimybes. Peties sąnario artrozei gydyti taikomas konservatyvus ir chirurginis gydymas. Esant pradinei artrozės stadijai visų pirma skiriamas nemedikamentinis gydymas – fizioterapija, judesių amplitudės palaikymas ar kitos procedūros. Jeigu reikia, gali būti paskirti vaistai nuo uždegimo.
Internete galima rasti informacijos apie injekcijas ar maisto papildus peties skausmui gydyti. Ar jie veiksmingi ir rekomenduojami?
Peties sąnario artrozei gydyti priešuždegiminių vaistų injekcijos į peties sąnarį naudojamos retai. Jos tinkamesnės sisteminių uždegiminių ligų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito sukeltam sinovitui, bursitui arba kapsulitui gydyti. Be to, jeigu pacientui reikalingas operacinis gydymas, vaistų injekcijos į peties sąnarį nerekomenduojamos dėl infekcinių komplikacijų rizikos. Kalbant apie maisto papildus, šiuo metu nėra patikimų mokslinių tyrimų, kurie būtų įrodę maisto papildų veiksmingumą gydant peties sąnario artrozę.
Ką daryti, jei konservatyvus gydymas neveiksmingas? Ar tada siūloma operacija?
Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, pacientas kenčia stiprų skausmą ir negali judinti rankos, pilnavertiškai atlikti darbo, jo gyvenimo kokybė prasta, tada siūlome radikalų chirurginį gydymą – peties sąnario endoprotezavimą. Tai reiškia, kad operacijos metu paciento sąnarys pakeičiamas dirbtiniu, t. y., endoprotezu. Pažengusiai peties sąnario artrozei gydyti kitokio pobūdžio chirurginės operacijos nerekomenduojame, kadangi jų gydomasis poveikis yra ribotas ir trumpalaikis. Jeigu liga užsitęsia, gali susiformuoti dideli kaulo defektai ir deformacijos, todėl net endoprotezavimo operacija tampa negalima. Nuolatinis neveiksmingų vaistų vartojimas gali sukelti vidaus organų (inkstų, kepenų, skrandžio) negrįžtamus pažeidimus. Todėl delsimas operuoti yra svarbus konservatyvaus gydymo trūkumas.
Endoprotezavimo operacija dažniausiai atliekama kombinuotoje nejautroje (regioninė ir bendrinė nejautra). Operacijos trukmė priklauso nuo sąnario pažeidimo lygio. Paprastu ir standartiniu atveju gali prireikti vos vienos valandos. Tuo tarpu, jeigu reikalinga didesnės apimties rekonstrukcija dėl kaulo defektų po buvusios traumos ar buvusio chirurginio gydymo, operacija gali tęstis 2 ar 3 valandas. Po operacijos pacientas kelias valandas praleidžia pooperacinėje palatoje, kurioje stebima jo bendra būklė ir gyvybiniai rodikliai. Esant stabiliai būklei pacientas vėliau perkeliamas į stacionarinį skyrių ir jame gydomas 1–2 dienas.
Kiek laiko trunka gijimas ir reabilitacija, kada pacientas gali grįžti į pilnavertį gyvenimą?
Ankstyvoji reabilitacija gali būti pradėta jau kitą dieną po operacijos. Pacientą konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai. Pirmąsias 6 savaites nerekomenduojama remtis operuota ranka ir miegoti ant operuoto peties. Vėliau pradedama aktyvesnė reabilitacija, o lengvą fizinį darbą pacientas gali pradėti dirbti praėjus 2–3 mėn. po operacijos.
Paprastai po endoprotezavimo operacijos skausmas išnyksta arba reikšmingai sumažėja, todėl nebereikia vartoti vaistų nuo skausmo, pagerėja sąnario funkcija, o kartu ir paciento gyvenimo kokybė. Žinoma, operacijos sėkmė priklauso ne tik nuo chirurgo ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų patirties, bet ir nuo tokių faktorių, kaip peties sąnario būklės prieš operaciją, paciento fizinio aktyvumo, gretutinių ligų, amžiaus ir nuo paciento motyvacijos pasveikti.
