Tikriausiai, krikštynos jau seniai yra ne suartinimas su tikėjimu ir atvedimas į tikinčiųjų pasaulį, o paprasčiausias balius be jokios reikšmės.
Jau prieš gerą savaitę gavau kvietimą ir ilgai svarsčiau, dalintis apie tai ar ne, bet nesusilaikiau, supratau, kad noriu pasipasakoti ir išsilieti, nes dar ir dabar pažvelgus į kvietimą sukyla tiesiog nepaaiškinamas pyktis.
„Absurdas“
Visada maniau, kad krikštynos yra ta šventė, kurios dėmesio centre yra vaikas, gaunantis Krikšto sakramentą, kad tai būtų šventė jam, o ne suaugusiems. Bet gautas kvietimas turbūt aiškiai parodė, kad nieko nebesuprantu apie tokias šventes.
Tiksliai necituosiu, kas buvo parašyta kvietime, bet esmė maždaug tokia – jokių žaislų, jokių daiktų, jokių balionų nes jie nepageidaujami, tik vokeliai ir viskas, neva, tai bus indėlis į vaiko ateitį. Tai gerai, kad dar nenurodė sumos, kurią būtina įdėti, norint dalyvauti šventėje.
Ir jūs nepatikėsit, kas ten dar buvo parašyta – geriau gero vyno butelis ar kas kito suvartojamo, bet, maždaug, tik ne žaislai ar panašūs dalykai. Atsiprašau, bet tiesiog iki negalėjimo šlykštu, ar tam metukų vaikui reikia tų pinigų, tuo labiau vyno ar kokių ten įmantrių suvartojamų dalykų? Ar ne absurdas?
Nebesuprantu, čia šventė tėvams ar vaikui? Gyvenime nepatikėsiu, kad tokiam mažam vaikui pinigus gauti maloniau nei kokį žaislą, kuris nupirktas galvojant apie jį, pamąstant, kas jam patiktų. Iš didelio rašto išeita iš krašto, didžiulė gėda net būti pakviestai į tokią šventę.
Aišku, po apeigų bažnyčioje svečiai pakviesti į prabangų restoraną, kas man yra visiškai vestuvėms, bet toli gražu ne krikštynoms skirta aplinka. Jau taip ir matau, kaip vaikai, esantys šventėje, sėdės sau kaip inteligentai prie stalo ir valgys kokias austres ar steikus.
Neįsivaizduojat, kiek laiko svarsčiau, išvis eiti į šventę ar ne. Iš vienos pusės, man tai tikrai ne šventė, o tuštybių mugė, kita vertus – juk tai giminaitės vaiko krikštynos... Bet taip ir norisi išrėkti, kad ačiū už kvietimą, bet tokiam cirke aš nenoriu dalyvauti.
Nurijau tą kartėlį, kad iš vaiko bus atimta šventė ir viskas sukoncentruota į suaugusius ir balių, ir nusprendžiau ateiti tik į bažnyčią, pabūti kartu, pasveikinti ir apsisukusi ant kulno žingsniuoti namo. Žinau, kad giminė supyko, kai papasakojau apie tokį savo planą, bet man, asmeniškai, tai atrodo geriausias sprendimas. O gal apsisprendžiau neteisingai?
Autorius: skaitytoja Iveta
