sigita bagdonienėes

Šią savaitę buvo pranešta, kad Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) sėkmingiau susidorojo su Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) įpareigojimu ir surado lobistą, atstovausiantį Lietuvai Briuselyje.

Atrodo, kad valdančioji koalicija kažkaip patyliukais susitarė dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų administravimo. Nebesigirdi griežtų Algirdo Brazausko ir Viktoro Uspaskicho prieštaravimų, o ir į šias pinigų dalybas bandęs kištis prezidentas neberodo iniciatyvos gilintis į artimiausias europines Lietuvos perspektyvas.

Užimtumas ir Europos Sąjungos (ES) darbo rinka pastaruoju metu neabejotinai yra viena aktualiausių problemų ir diskutuojamų klausimų. Juos ir vėl galima prisiminti Europos Komisijai (EK) paskelbus pirmąją po ES plėtros ataskaitą, kokią įtaką ES darbo rinkai turi darbo jėgos judėjimo apribojimai, kuriuos dvylika senųjų narių taiko naujosioms narėms iš Vidurio ir Rytų Europos. Verta pažymėti, kad EK išvados yra gana optimistinės.

Akcentuojama, kad valdančioji dauguma braška per daugelį siūlių ir, ko gero, tik siekis išlaikyti valdžią kol kas nesukelia didesnės politinės krizės Lietuvoje. Aiškiai matyti, kad, be viešai demonstruojamo sutarimo, keturių valdančiųjų partijų "bendradarbiavimas" remiasi dviejų didžiųjų koalicijos partijų tarpusavio konkurencija ir pavieniais, tačiau gana ambicingais Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės veiksmais.

Šunys loja, o karavanas eina. Ko gero, šią liaudies patarlę galėtume pritaikyti neseniai paskelbtai Europos Komisijos (EK) ataskaitai apie Europos Sąjungos (ES) ir kiekvienos jos narės pažangą įgyvendinant Lisabonos strategijoje numatytus tikslus. Minėtas planas buvo priimtas 2000 m. ir numatė, kad iki 2010 m. ES turi tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika, padidinti užimtumą ir smarkiai sumažinti nedarbą.

Šios savaitės pradžioje Europos Komisija (EK), Europos Sąjungos (ES) Taryba ir Europos Parlamentas (EP) baigė pirmąjį derybų raundą dėl finansinės ES ateities po to, kai sausio viduryje EP atmetė 2005 m. pabaigoje Londone ES Viršūnių Tarybos pasiektą kompromisą.

Dar prieš savaitę daugelis euroentuziastų galėjo džiaugtis optimistiškais Austrijos ir Prancūzijos lyderių pareiškimais dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos ateities. Juo labiau kad netrukus po šių pareiškimų pasigirdo teigiamas signalas ir iš Europos Komisijos (EK), kurios viceprezidentas Guenteris Verheugenas taip pat paragino neatsisakyti prancūzų ir olandų sužlugdyto projekto.

Dar neišblėsus įspūdžiams apie Europos Sąjungos (ES) pasyvumą ir pasimetimą per Rusijos ir Ukrainos dujų krizę, kai kurie šios organizacijos lyderiai ėmėsi garsių pareiškimų dėl ES ateities. Pirmininkavimą ES perėmusios Austrijos kancleris Wolfgangas Schoesselis (Volfgangas Šioselis) ir Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas (Žakas Širakas) pareiškė sieksią ES Konstitucijos atgaivinimo, nors Prancūzijos ir Olandijos referendumuose ji buvo atmesta.

Po itin sunkiai pasiekto susitarimo dėl šių metų biudžeto, daugelis Europos Sąjungos (ES) politikų, ko gero, tikėjosi ramaus tarpušvenčio ir 2006 metų pradžios. Tačiau, kitaip nei tikėtasi, daugeliui ES šalių teko stebėti Rusijos ir Ukrainos konfliktą dėl dujų kainos, realią kurio įtaką, pasireiškusią tiekiamų rusiškų dujų kiekiu, jautė ir pati ES. Tiesa, svarbu pažymėti, kad šiuo atveju tos būtinos ES vienybės vėl nebuvo matyti.

Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos. Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto.

Atrodo, kad artėjant šventėms Europos Sąjungos (ES) lyderiai sugebėjo sau ir visoms šalims narėms šiaip ne taip padaryti dovanėlę. Beveik visus metus itin audringas diskusijas kėlusi 2007-2013 metų ES finansinė perspektyva pagaliau buvo patvirtinta, nors pastarojo meto britų pasiūlymai ir reakcijos į juos leido galvoti, kad Naujuosius metus ES pasitiks finansinėje nežinomybėje.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Didžioji Britanija Europos Vadovų Tarybos susitikime pristatys naujausią derybų pasiūlymą. Kokie bus derybų rezultatai, ar pavyks ES valstybėms narėms susitarti dėl ES biudžeto ir ar bus priimtas Didžiosios Britanijos pasiūlymų paketas, bus sprendžiama šiomis dienomis. Derybos dėl ES biudžeto išties nelengvos dėl keleto veiksnių. Nuo 2007 m. naujos šalys narės galės dalyvauti tokiose pat ES finansuojamose programose, kaip ir senosios.

Atrodo, kad šį sykį ramus europinis Lietuvos snūduriavimas gali apsieiti ir be skaudžių finansinių pasekmių. Nuo Didžiosios Britanijos iniciatyvų vietoj lėtapėdžių Lietuvos pareigūnų mus apgins Lenkija ir kitos aktyvios ES naujokės. Atrodo, kad šį sykį ramus europinis Lietuvos snūduriavimas gali apsieiti ir be skaudžių finansinių pasekmių, kurias, siekiant kompromiso dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos, pasiūlė Didžioji Britanija.

Šią savaitę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas yra pasirengęs septynioms naujoms valstybėms narėms pristatyti savo šalies pasiūlymus dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos. T. Blairas yra pareiškęs, kad ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija rengiasi pasiūlyti 2007-2013 m. ES biudžete sumažinti išmokas naujoms ES valstybėms narėms ir sumažinti valstybių narių įmokas į ES biudžetą.

Lietuvos visuomenės ir politikų dėmesį visiškai pasiglemžė prancūziško skonio premjero skandalas. Net simboliška, kad po nevykusio bandymo viešai teisintis per televiziją, Algirdas Brazauskas vyksta ne kur kitur, o į Paryžių. Turbūt atsigauti ir kiek pailsėti, nes skelbiama, kad ši kelionė vyks ministro pirmininko atostogų sąskaita. Vadinasi, ir politikai, pavyzdžiui, europiniams reikalams, joje neliks pakankamai vietos.

Likus pusmečiui iki 2006 m. gegužės, kai baigia galioti pereinamasis dvejų metų laikotarpis naujoms Europos Sąjungos narėms, senosios valstybės narės turi apsispręsti, ar toliau taikys saugiklius laisvam darbuotojų judėjimui, ar atvers darbo rinką darbuotojams iš naujų valstybių narių. Iš visų senųjų valstybių narių tik Vokietija ir Austrija yra griežtai nusiteikusios palikti dar trejų metų laikotarpį, apsaugantį nacionalinę darbo rinką nuo darbo jėgos antplūdžio iš naujų valstybių narių.

Eurobarometro duomenimis naujos valiutos atžvilgiu skeptiškai nusiteikę 69 proc. Lietuvos gyventojų. Ar įmanoma prasivėžinus „eurobusu“, suorganizavus mokinių konkursą „Euro žvaigždė“ ar įkūrus euro liniją bus sugebėta sumažinti visuomenės pasipriešinimą euro įvedimui? Ingrida, raudonas tik į trumpa tekstą. Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) projektas buvo vienas iš pirmųjų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) projektų, pradėjęs veikti be visuotinio ES narių pritarimo ir dalyvavimo.

Vokietijoje ir Lenkijoje po ilgo kairiųjų dominavimo valdžią ryžtingai perėmė dešiniosios partijos ir jų lyderiai. Tačiau, nepaisant akivaizdžių šių tendencijų bendrumų, pasireiškiančių per tvirtą Vokietijos ir Lenkijos politikų posūkį dešinėn, ES gali pajusti anaiptol nevienodus minėtų dviejų šalių politinių kursų pasikeitimo padarinius.

Europos Komisija (EK) svarsto apsaugos priemones, kurias senosios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės šiuo metu taiko darbuotojams iš naujų 2004 m. į ES įstojusių valstybių. ES senbuvėse atsargiai žiūrima į ketinimus kitais metais atsisakyti saugiklių, taikomų laisvam asmenų judėjimui iš naujų valstybių narių. EK viešai skelbia, kad šiuo metu renka duomenis, kuriais remiantis bus sudaromos priemonės šalims, pernai prisijungusioms prie ES.

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Dalia Grybauskaitė, užimanti vieną įtakingiausių postų Europos Komisijoje, vietiniams politikams ir ypač Vyriausybei pasiuntė keletą išskirtinai svarbių signalų. Reikia pripažinti, kad be rimtos politinės priežasties eurokomisarai ES valstybių narių nelanko ir pastabų apie pinigus arba strateginius prioritetus nedalija.

Paukščių gripo plitimas Azijoje ir dalyje Europos verčia sunerimti Europos Sąjungos (ES) gyventojus, nes infekcijos protrūkiai jau ištinka ES pasienius: Rumuniją ir pompastiškai kone būsima ES nare paskelbtą Turkiją. Dar 2005 m. rugpjūčio 25 d. Europos Komisijos (EK) iniciatyva buvo sušauktas ES valstybių narių veterinarijos ekspertų posėdis, kuriame buvo aptarta susidariusi padėtis dėl paukščių gripo protrūkio Azijoje ir Rusijoje.

Politinis Europos Sąjungos (ES) flirtas su Turkija įgavo realias derybines formas, nepaisant visų vidinių Europos politikų nesutarimų. Kažkokiais būdais tolimesnės politinės ES ekspansijos šalininkai sugebėjo įtikinti pavienius skeptikus, jog su Turkija galima pradėti derybas dėl būsimos pastarosios šalies narystės Sąjungoje. „Procesas pajudėjo“, - kaip kadaise sakė vienas pasaulinio garso politikas reformatorius ir akivaizdu, kad Turkija šio proceso pabaigą mato be jokių kompromisų.

Prancūzijoje ir Olandijoje užstrigus taip entuziastingai pradėtam ir vystytam vieningos Europos, turinčios net savo konstituciją, projektui, nemaža dalis dabartinės Europos Sąjungos (ES) dinamikos vėl persikėlė į nacionalinių valstybių lygmenį. Šiandien darosi vis labiau akivaizdu, kad pagrindinė ir dominuojanti ES institucija – Europos Komisija (EK) kol kas neranda idėjų, kurių realizavimas arba atgaivintų konstitucijos projektą, arba pateiktų jam prilygstančią alternatyvą.

Lobizmo sąvokai dažnai suteikiamas menkinamasis atspalvis, tarsi tai būtų kažkas nepadoraus. Būtent todėl taip sunku naujas šalis nares įtikinti, kad lobistai ir interesų grupės yra teisėti ES institucijų partneriai bei būtina grandis tarp institucijų ir pilietinės visuomenės. Būtent dėl nepalankaus požiūrio savo valstybėse lobistai iš naujų šalių narių ir Briuselyje tikisi sulaukti nuogąstaujančių nuotaikų.

Lietuvoje priimta nuosekliai ir atidžiai vykdyti nurodymus. Didžioji dalis dabartinės aktyvių politikų kartos tokius gebėjimus įgijo dar senosios tvarkos metu, todėl ir dabar niekada nesiryžta kvestionuoti ar, kas dar baisiau, nevykdyti viršesnių instancijų paliepimų. Tiesa, dabar, kitaip nei anksčiau, žiauriom bausmėm niekas negrasina ir tolimų komandiruočių į šiaurės rytus nesiūlo. Yra politiniai susitarimai bei ekonominiai saitai, iškristi iš bendro kurių konteksto lyg ir nereikėtų.

Šį pirmadienį pasiektas susitarimas tarp Briuselio ir Pekino dėl Kinijoje pagamintų tekstilės gaminių cirkuliavimo Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, kad minėtas susitarimas neturėtų neigiamų padarinių lengvosios pramonės politikai ES, susitarimo detalės turėjo būti derinamos su valstybių narių pasiūlymais. Susitarta, kad apie 75 milijonai lengvosios pramonės produkcijos, tokios kaip megztiniai, kelnės, vaikiški šliaužtinukai, apatinis trikotažas ir t.t., pradės cirkuliuoti ES rinkoje.

Prasidedant naujam politiniam Lietuvos sezonui, be įvairių jau esamų ir dar laukiančių vietinio lygio skandalų bei intrigėlių, naują impulsą įgauna ir su Europos Sąjunga (ES) susiję reikalai. Artėjant eilinei Seimo sesijai, kai kurių parlamentinių ir jame neatstovaujamų partijų nariai ėmė vis garsiau eskaluoti būsimo euro įvedimo klausimą, tarsi minėtas dalykas Lietuvos lauktų net 2007 metais (pasitvirtinus optimistiškiausiam scenarijui), bet maždaug apie Kalėdas.

Šiuo metu Europoje ypač suaktyvėjo diskusijos apie biotechnologijų naudojimą ir jų taikymo naujose srityse reguliavimą. Naujos technologijos veržiasi į ypač jautrią maisto sritį - žemės ūkio ir maisto pramonę. Atrodo, kad biotechnologijų naudojimas minėtose srityse neturėtų stebinti, tačiau galimybė genetiškai modifikuoti maisto produktus kelia klausimą apie šių produktų įtaką vartojimui. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip 40 mln.

Gyventojų užimtumo didinimas, kova su nedarbu šiuo metu yra viena svarbiausių ir daugiausia pastangų reikalaujančių Europos Sąjungos problemų. Šios problemos aktualumas nuolat pabrėžiamas įvairiuose ES vadovų pasitarimuose, taip pat minimas tarp svarbiausių Lisabonos strategijos uždavinių. Būtent todėl Europos Sąjungos šalys siekia sukurti pakankamą darbo vietų skaičių ir pakeisti santykį tarp dirbančių žmonių ir visuomenės išlaikomų gyventojų skaičiaus.

Ko gero, Lietuva yra ta reta išimtis, kai net vasarą politikuojama. Vietoj poilsio mūsų politikai visu smagumu domisi svetimais diplomais, kovoja su partiniais kitaminčiais, priima neaiškios reputacijos organizacijų suteikiamus kunigaikštienių titulus ar skaitinėja svetimą paštą.

Vasaros metu daugelis paprastai pamiršta politines batalijas, nors Lietuvoje jau lyg ir įsivyrauja tradicija turėti maksimaliai politizuotas atostogas. Prieš metus vyko Prezidento rinkimai, dabar užsimiršti neleidžia skandaluose vis besikapanojantys Artūras Zuokas bei Viktoras Uspaskichas.