Lietuvoje priimta nuosekliai ir atidžiai vykdyti nurodymus. Didžioji dalis dabartinės aktyvių politikų kartos tokius gebėjimus įgijo dar senosios tvarkos metu, todėl ir dabar niekada nesiryžta kvestionuoti ar, kas dar baisiau, nevykdyti viršesnių instancijų paliepimų.
Tiesa, dabar, kitaip nei anksčiau, žiauriom bausmėm niekas negrasina ir tolimų komandiruočių į šiaurės rytus nesiūlo. Yra politiniai susitarimai bei ekonominiai saitai, iškristi iš bendro kurių konteksto lyg ir nereikėtų. Iki pat debatų dėl Sutarties dėl konstitucijos Europai, Europos Sąjunga (ES) vis spartino savo vidinės integracijos tempus. 1992m. pastarieji peržengė vien tik ekonomines ribas ir išsiplėtė į politinę sferą, versdami šalis nares koordinuoti savo užsienio ir saugumo politiką. Ir nepaisant to, jog per pastarąjį dešimtmetį prancūzų bei britų savitumas ne kartą vėjais paleido ES, kaip vieningo tarptautinių santykių veikėjo, koncepciją, tam tikri formalūs mechanizmai, sustiprinti Amsterdamo bei Nicos susitarimų, egzistuoja.
Lietuvos derybų dėl narystės bei trumpa pačios narystės ES istorija aiškiai rodo, kad vietiniai atstovai Briuselyje ne tik niekada nesiryžta ginčyti tenykščių institucijų sprendimų, bet ne visuomet suskumba pareikšti Lietuvos poziciją. Tačiau pastarojo meto įvykiai parodo, kad net ir formaliai demonstruojama ES politinė vienybė nėra ta kelrodė žvaigždė, kuria Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms narėms, reikėtų neginčijamai sekti.
Tiesioginis Vokietijos bei Rusijos susitarimas dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, ko gero, sukels itin garsias diskusijas apie tikruosius strateginius didžiųjų ES valstybių prioritetus, kurių tarpe pačios Sąjungos interesai gali atsidurti toli gražu ne pirmoje vietoje. Šiuo atveju Vokietija aiškiai parodė, jog energetiniai klausimai, kurie beveik visoje Europoje tiesiogiai siejasi su Rusija, jai yra gerokai svarbesni, nei bendra didžiosios organizacijos pozicija, prieštaravusi tokiam vienašališkas projektui. Ir šiuo atveju nereikia gilintis į Vokietijos vidaus politikos peripetijas, tikintis, kad tenykščius parlamento rinkimus laimės krikščionys demokratai (CDU), o jų lyderė tesės savo pažadą susitarimą su Rusija nutraukti. Svarbus pats faktas, įrodantis, jog net ir didžiausia ES valstybė pasiduoda Rusijos „vamzdynų politikos“ įtakai.
Be to, minėtas susitarimas, keliantis ir aibę ekologinių abejonių, aiškiai pademonstravo ir dabartinį ES užsienio politikos koordinavimo neveiksmingumą. Už minėtas funkcijas atsakingas Chavjeras Solana niekaip nekomentavo akivaizdaus vieningos ES koncepcijos pažeidimo. Ko gero, todėl, kad ne kas kitas, o būtent Vokietija yra didžiausia finansinė ES šelpėja ir tiek pats Ch.Solana, tiek ir didžiųjų ES valstybių lyderiai aiškiai supranta, jog didieji strateginiai interesai, visų pirma, susiję su energija, yra kur kas svarbesni nei politinės ES doktrinos.
Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas, žinoma, teisus, sakydamas, jog mūsų vaidmuo europiniame dujų vartojime yra toks menkas, kad net neapsimokėjo kelti savo balso, bandant prieštarauti vokiečių bei rusų planams. Tačiau toks silpnasis ir Lietuvą pastoviai nuvertinantis pragmatizmas gali labai brangiai kainuoti. Be to, daugeliui šalies politikų ir ypatingai valdančiajai daugumai pagaliau reikėtų suvokti, jog narystė ES savaime neduoda nei ekonominio pakilimo, nei gerovės. Dėl visų politinių bei ekonominių „prizų“ reikia kovoti. Lygiai taip pat saugumo savaime negarantuoja ir narystė NATO. O minėtas dujotiekis akivaizdžiai kertasi tiek su Lietuvos saugumu, tiek ir su mūsų ekonomine perspektyva, t.y. su vienais pagrindinių nacionalinių interesų. Deja, šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, aukščiausi šalies pareigūnai sugeba tik apgailestauti.
Galbūt suvokus, jog ta pati ES anaiptol nėra viso ko panacėja bei idealas (ką aiškiai parodė dujotiekio atvejis), garantuojantis Lietuvai sočią ateitį, sunyks ir ilgalaikė tradicija viską vykdyti nesvarstant. Galbūt daugelio dalykų, ypatingai susijusių su didžiųjų šalių interesais, nepavyks pakeisti, tačiau mus bent jau girdės ir Lietuvos užsienio politika nebus tik kukli, tyli ir nuolanki, neprieštaraujanti ir pritarianti.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertėDarius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
