Lobizmo sąvokai dažnai suteikiamas menkinamasis atspalvis, tarsi tai būtų kažkas nepadoraus. Būtent todėl taip sunku naujas šalis nares įtikinti, kad lobistai ir interesų grupės yra teisėti ES institucijų partneriai bei būtina grandis tarp institucijų ir pilietinės visuomenės.
Būtent dėl nepalankaus požiūrio savo valstybėse lobistai iš naujų šalių narių ir Briuselyje tikisi sulaukti nuogąstaujančių nuotaikų. Tokia situacija yra sąlygojama politinės nacionaliniu lygmeniu susiformavusios kultūros, kuri yra perkeliama į Briuselį.
Pažymėtina, kad Briuselyje bandantys užsiimti lobizmu pavieniai asmenys ar kompanijos iš naujų šalių narių sudaro tik mažą dalį lobistinės veikos paveikslo. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti lobistus iš Vyšegrado šalių ir Slovėnijos, tačiau į minėtą skaičių neįeina nė viena privataus sektoriaus kompanija iš Baltijos šalių. Tačiau, kaip atsvara verslo lobizmui ES srityje, aktyviai reiškiasi atskiri kai kurių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių regionai bei miestai, pristatantys patys save (pavyzdžiui, Praha, Budapeštas, Bratislava).
Taip pat labai svarbu pažymėti, kad lobistai iš dešimties naujų šalių narių prioritetą teikia informacijos apie lobizmą kaupimui, o ne bandymui daryti įtaką politiniams bei teisėkūros procesams Europos Komisijoje (EK) ar Europos Parlamente (EP). Labiausiai paplitusi tokio pobūdžio lobistų iš naujų valstybių narių veikla Briuselyje atrodo taip: vienas ar keli asmenys „medžioja“ juos dominančius dokumentus iš Parlamento narių ar pareigūnų, tuomet informacija yra siunčiama namo (nes naudoti tokį darbo modelį - pigiau) ir ten rengiama galutinė analizė, kuri pateikiama klientui.
Dėl tos priežasties, užsiimantys tokia smulkia veikla naujų valstybių narių lobistai negali konkuruoti su tarptautinį lobistinį tinklą turinčiais lobistais, kurie yra įsteigę savo padalinius tokiose sostinėse kaip Budapeštas ar Praha dar prieš ES plėtrą į VRE valstybes ir kurie siūlo patrauklias paslaugų kainas. Tokie lobistai gali ir neturėti reikalingos patirties bei kontaktų regione, tačiau jie siūlo palankesnes sąlygas, puikiai išmano kliento psichologiją ir neužsimena apie biurokratinį mechanizmą, apie kurį žino didieji lobizmo versle besisukantys dalyviai.
Kitas ne mažiau svarbus verslo šaltinis – regioninis naujų valstybių narių atstovavimas. Tačiau žinių trūkumas bei prioriteto teikimas struktūrinių fondų lėšoms įsisavinti visuomet yra lydimas perdėtų lūkesčių.
Pasak vieno lobisto iš Vidurio Europos: „Dažnai užsakovui pasirašius su manimi sutartį ir pradėjus veikti pamirštama apie bendrą ES procesą. Regis, kad mano pareiga yra gauti kuo daugiau ES pinigų. Tai visuomet labai nemaloni situacija“.
Lobistinė veikla, be abejo, yra susijusi su pinigais, tačiau ilgalaikė nauda retai gaunama iš karto. Netgi gerai sustyguota lobistinė veikla Briuselyje yra dalis ilgalaikio plano. Korporacinis sektorius naujose valstybėse narėse dabar tik pradeda atrasti šias tiesas ir suvokti, kad lobizmas yra neatsiejama sprendimų priėmimo proceso dalis ES lygmeniu.
Todėl kartais sunku suvokti daugelio nacionalinio lygmens VRE šalių lobistų požiūrį į naujas europines galimybes, kurias jie sutinka arba su nepateisinamu skepticizmu, arba vadovaudamiesi siauru „kuo greičiau gauti ES pinigus“ požiūriu. Tokiais atvejais peršasi dvejopa išvada: arba daugelis protekcinio lobizmo mėgėjų yra visiškai nesuinteresuoti savo veiklos plėtra, arba jie „sėkmingai“ atsilieka netgi nuo savo nacionalinių valstybių politinių realijų, kurios jau senokai orientuotos pagal ES gaires.
Kita svarbi galimybė, kurios VRE šalių lobistai taip pat beveik neišnaudojo, buvo naujos ES finansinės perspektyvos projektavimas. Ko gero, naujos narės iki šiol yra pakankamai patenkintos struktūrinių fondų lėšomis, dėl kurių paskirstymo arba panaudojimo neretai kyla vietinės reikšmės politiniai nesusipratimai.
Dar visai neseniai, sprendžiant principinį klausimą dėl 2004m. ES plėtros, visos naujomis narėmis norėjusios tapti šalys aktyviai eskalavo vadinamąją „dviejų greičių Europos“ argumentą teigdamos, kad jų nepriėmimas arba priėmimas į ES diskriminacinėmis sąlygomis sukels ne pačių maloniausių visos organizacijos susiskaldymo padarinių. Šiandien jau galima konstatuoti, kad jokių dviejų greičių formaliu politiniu lygmeniu nėra. Tačiau interesų atstovavimo ir politinės ES dienotvarkės įtakos darymo sferose naujos ES narės kol kas pačios renkasi lėtesnį tempą.
Ch. De FouloyAkredituotų lobistų asociacijos Europos Parlamente prezidentas
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
