Akcentuojama, kad valdančioji dauguma braška per daugelį siūlių ir, ko gero, tik siekis išlaikyti valdžią kol kas nesukelia didesnės politinės krizės Lietuvoje. Aiškiai matyti, kad, be viešai demonstruojamo sutarimo, keturių valdančiųjų partijų "bendradarbiavimas" remiasi dviejų didžiųjų koalicijos partijų tarpusavio konkurencija ir pavieniais, tačiau gana ambicingais Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės veiksmais.
Tiek viešuose, tiek ir neviešuos pasisakymuose daug kas akcentuoja, kad valdančioji dauguma braška per daugelį siūlių ir, ko gero, tik siekis išlaikyti valdžią kol kas nesukelia didesnės politinės krizės Lietuvoje. Iš tikrųjų galima aiškiai matyti, kad, be viešai demonstruojamo sutarimo, keturių valdančiųjų partijų "bendradarbiavimas" remiasi dviejų didžiųjų koalicijos partijų tarpusavio konkurencija ir pavieniais, tačiau gana ambicingais Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės veiksmais.
Žinoma, nereikia apsigauti manant, kad socialdemokratų (LSDP) ir darbiečių (DP) varžytuvės remiasi kokiomis nors metafizinėmis valdžios sampratomis ar paprasčiausia garbėtroška. Dažniausiai konkurencija, netgi egzistuojant koalicinei sutarčiai, turi gana materialų pagrindą, kurio valdymas ar kontrolė gali užtikrinti anaiptol ne metafizinę vienos ar kitos partijos ir jos protektorato gerovę.
Visame šios savaitės vidaus politikos įvykių sraute reikėtų išskirti ministro pirmininko Algirdo Brazausko ir Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho susitikimą, apie kurį nebuvo jokių išankstinių pranešimų. Svarbu pažymėti, jog premjeras nepaneigė, kad esminis susitikime nagrinėtas klausimas buvo lėšų, kurias Lietuva gaus iš Europos Sąjungos (ES), vietinio administravimo struktūra.
Kaip žinia, šiuo metu visų ES lėšų įsisavinimą Lietuvoje prižiūri ir administruoja Finansų ministerija, kuriai vadovauja LSDP atstovas. Tačiau DP lyderis jau ne kartą yra kritikavęs šį modelį ir siūlęs minėtas administracines funkcijas išdalyti kelioms ministerijoms. O tai reikštų, kad darbiečių deleguoti ministrai bent jau šią Seimo kadenciją galėtų tiesiogiai dalyvauti prižiūrint ES finansuojamų projektų įgyvendinimą.
Svarbu ir tai, kad dėl aiškios ES paramos administravimo sistemos Lietuvoje turi būti susitarta per kelias artimiausias savaites. Antraip gali grėsti mums jau pažįstamos problemos: bus atidėtas ES lėšų skyrimo grafikų sudarymas ir vėluos pačios išmokos. Iš tiesų neįtikėtina, kad tokį svarbų klausimą valdančioji dauguma paliko svarstyti paskutinę akimirką. Dar įdomiau, kad nė viena iš dviejų konkuruojančių partijų viešai nekalba apie savo siūlomų ES lėšų administravimo modelių detales, o apsiriboja tik bendrais pasiūlymais. LSDP – už dabartinę sistemą, o DP – už savo kontroliuojamų ministerijų (Ūkio, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos) įtraukimą į ją.
Reikia pažymėti, kad dabartinė sistema turi tam tikrų trūkumų, kuriuos akcentavo ir ES komisarė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie per mažai veiksmingą ES paramos įsisavinimą Lietuvoje. Tuomet Finansų ministerijos kontrolinio monopolio gynėjas A. Brazauskas neįžvelgė jokių trūkumų, tačiau praėjusių metų pabaigoje daugelį vietinių politikų ištiko šokas sužinojus, kad per 2007-2013 m. laikotarpį Lietuva gali netekti net 10 proc. anksčiau numatytų išmokų.
Šiandien situacija su neparuoštais namų darbais kartojasi. Dar blogiau, kad tokių uždavinių sprendimas yra paliekamas tarppartinei konkurencijai, kuri ne visuomet atsižvelgia į valstybinius interesus, svarbiausias kurių, ko gero, turėtų būti europinis Lietuvos efektyvumas. Tačiau apie valstybinius prioritetus neužsiminė nei A. Brazauskas, nei V. Uspaskichas. Vadinasi, sprendžiant klausimą, koks mechanizmas bus diegiamas administruojant ES paramą, svarbiausi bus dviejų politinių partijų interesai.
Tiesa, trečiadienį (vasario 8 d.) LSDP ir DP lyderių ginčą bandė spręsti šalies prezidentas Valdas Adamkus, kurio atstovė spaudai pareiškė, kad iš esmės prezidentas remia dabartinį ES lėšų administravimo modelį, visas funkcijas suteikiant tik Finansų ministerijai. Galima priminti, kad tokia sistema buvo sukurta ir Vyriausybės nutarimu įdiegta siekiant kontroliuoti pagal bendrąjį programavimo dokumentą 2004-2006 m. Lietuvai skiriamas struktūrinių fondų lėšas. Tačiau būsimoji ES finansinė perspektyva naujosios ES narėms, tarp jų ir Lietuvai, numato kur kas daugiau finansavimo šaltinių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ir jų administravimo kontrolės mechanizmai turi būti tobulinami. Tik kokybine, o ne kiekybine prasme.
Tačiau, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Lietuvoje viskas susiveda į dviejų valdančiųjų partijų konkurenciją, kurioje valstybė retai kada laimi. Apmaudu, kad net ir šis svarbus klausimas gali tapti eiline valstybinio neefektyvumo ES mastu pamoka, kurios klaidas galėsime taisyti ne anksčiau kaip 2013 metais.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
