• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Didžioji Britanija Europos Vadovų Tarybos susitikime pristatys naujausią derybų pasiūlymą. Kokie bus derybų rezultatai, ar pavyks ES valstybėms narėms susitarti dėl ES biudžeto ir ar bus priimtas Didžiosios Britanijos pasiūlymų paketas, bus sprendžiama šiomis dienomis.

REKLAMA
REKLAMA

Derybos dėl ES biudžeto išties nelengvos dėl keleto veiksnių. Nuo 2007 m. naujos šalys narės galės dalyvauti tokiose pat ES finansuojamose programose, kaip ir senosios. Patvirtinta nauja finansinė perspektyva leistų naujoms narėms pretenduoti į didesnes išmokas, palyginti su finansiniu laikotarpiu iki 2006 m. Jei sprendimas dėl finansinės perspektyvos būtų nukeltas, tai sutrukdytų valstybėms narėms ir valstybėms kandidatėms įgyvendinti ES finansuojamas programas, o nepasiekus konsensuso dėl ES finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšų valstybės narės gali tikėtis tik nuo 2009 metų.

REKLAMA

Didžioji Britanija savąjį ES biudžeto projektą vadina istoriniu, nes 2007-2013 m. ES biudžetas yra naujos formos, palyginti su senuoju15 valstybių narių biudžetu. Pažymėtina, kad 46 proc. ES biudžeto išmokų skiriama bendrajai žemės ūkio politikai ir kaimo plėtrai. Apie 30 proc. ES finansinės pagalbos yra skiriama regioninei politikai.

REKLAMA
REKLAMA

Nauji Didžiosios Britanijos pasiūlymai biudžeto formavimo klausimu rodo, kad ji tvirtai laikosi savo pozicijos. O bandymas pakoreguoti pasiūlymą ir šiek tiek padidinti įmoką į biudžetą 2,5 milijardais eurų, kurie bus skirti mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams, išties beveik nepastebimas. Remiantis nauju Didžiosios Britanijos pasiūlymu, išlaidos biudžetui sudarys 849,3 milijardus eurų, t.y. 1,03 proc. nuo šalies BVP, o ne praeitą savaitę Didžiosios Britanijos pasiūlytus 847,8 milijardus, arba 1 proc. nuo šalies BVP. Susidariusį finansinių įplaukų skirtumą Didžioji Britanija siūlo paskirstyti regioninės politikos paramai ir pabrėžia, kad 1,55 milijardo eurų turi būti skirta papildomoms išmokoms naujoms valstybėms narėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neigiamą ES biudžeto projekto pristatymo foną paskatino ir įtemptos diskusijos dėl naujos 2007-2013 m. ES finansinės perspektyvos birželį, ir konfliktas tarp didžiųjų ES valstybių narių, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, paskatinęs iš naujo peržiūrėti bendrosios žemės ūkio politikos prioritetinį vaidmenį. Tačiau, akivaizdu, kad Prancūzija visais būdais stengsis neprarasti gaunamų iš ES biudžeto lėšų žemės ūkiui. Didžioji Britanija, pristatydama savo poziciją, bando rasti sąjungininkų ir sudaryti atsvarą neigiamai Prancūzijos pozicijai, taip pat pateikti patrauklius pasiūlymus Lenkijai, Olandijai, Ispanijai ir Švedijai. Papildomos išmokos, priėmus Didžiosios Britanijos pasiūlymą, Lenkijos biudžetą papildytų 206 mln. eurų, Čekijos – 200, Slovakijos – 165, Vengrijos – 140, Latvijos – 82, Lietuvos – 50, Estijos – 48 mln. eurų.

REKLAMA

Naujų valstybių narių pozicijos dėl Didžios Britanijos siūlomų ES biudžeto pataisų:

Čekija: ministras pirmininkas J. Paroubekas yra minėjęs, kad šalis yra linkusi derėtis ir pasiekti konsensuso. Nors Didžiosios Britanijos pasiūlymas Čekijai ir yra palankus, tačiau vertinamas nuosaikiai. Praha yra suinteresuota greita derybų pabaiga.

REKLAMA

Kipras: užsienio reikalų ministro G. Iacovou nuomone, Kiprui reikia visos numatytos paramos.

Latvija: užsienio reikalų A. Pabriko nuomone, Latvijai netinka Didžiosios Britanijos pasiūlymai. Latvija per derybas ketina šiuos pasiūlymus atmesti.

Lenkija: Europos ministras J. Pietras gruodžio 9 d. yra minėjęs, kad Lenkijai Didžiosios Britanijos pasiūlymai yra nepriimtini. Britanija yra pasirengusi padaryti pakeitimus, tačiau tų pakeitimų neužtenka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva: prezidentas V. Adamkus kviečia visas Baltijos šalis suvienyti savo pozicijas derantis dėl ES biudžeto. Ministras pirmininkas A. Brazauskas yra minėjęs, kad Lietuvai yra nepriimtinas toks ES biudžeto projektas.

Malta palankiai vertina Didžiosios Britanijos derybinę poziciją ir nusiteikusi svarstyti tolesnį Maltos apsisprendimą „už“ ar „prieš“.

REKLAMA

Slovakija: ministras pirmininkas M. Dzurinda teigia, kad Tony Blairo pasiūlymas gali būti diskusijos pradžia, tačiau abejoja pasigirstančiais teiginiais, kad minėtas pasiūlymas yra nukreiptas prieš naujas valstybes nares.

Slovėnija: ministras pirmininkas J. Jansa teigia, kad Slovėnija galimybes suderėti dėl ES finansinės perspektyvos Europos Vadovų Taryboje vertina „50 prie 50 proc.“.

REKLAMA

Vengrija: ES reikalų ministrė E. Barath teigia, kad Didžioji Britanija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų suderėtas tinkamas sprendimas ir pasiektas kompromisas.

Dauguma naujų valstybių narių, išskyrus nuosaikias Maltos, Slovakijos iš dalies Slovėnijos pozicijas, Didžiosios Britanijos pasiūlymą vertina nepalankiai. Tačiau pažymėtina, kad Blairo pasiūlytos papildomos išmokos naujoms valstybėms narėms gali suskaldyti vieningą naujų narių nuomonę ES biudžeto klausimu. Taip pat aiškiai yra įžvelgiama tam tikra trintis tarp naujų valstybių narių ir senų valstybių narių: naujosios šalys narės yra suinteresuotos, kad ES parama nebūtų mažesnė, nei ją gavo senosios ES šalys narės. Tačiau dabartinės paramos gavėjos siekia ir naujoje finansinėje perspektyvoje išlaikyti kuo daugiau gaunamos paramos. Iki 2004 m. plėtros pagrindinėmis ES finansinės paramos gavėjomis buvo Portugalija, Ispanija, Graikija ir Airija. Pagrindinės potencialios mokėtojos į ES biudžetą, tarp jų ir pirmininkaujanti Didžioji Britanija, siekia mažinti išlaidas ir gerinti finansinių įplaukų panaudojimą. Nesutarimus dėl biudžeto taip pat aitrina ir akivaizdūs valstybių narių interesai tam tikrose srityse, pavyzdžiui: Prancūzija yra suinteresuota neprarasti paramos, gaunamos iš bendrosios žemės ūkio politikos išmokų. Panašu, kad šiose derybose susidarys nauja Prancūzijos ir Lenkijos ašis, kuri stipriai priešinsis Didžiosios Britanijos pasiūlymams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akivaizdu, kad kova dėl naujos finansinės perspektyvos yra sąlygota ES plėtros, nes akivaizdžiai padidėjo socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumai tarp ES šalių, o nepavykus pasiekti kompromiso dėl finansinės perspektyvos tektų likti prie senojo ES biudžeto modelio.

Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė

Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų