Eurobarometro duomenimis naujos valiutos atžvilgiu skeptiškai nusiteikę 69 proc. Lietuvos gyventojų. Ar įmanoma prasivėžinus „eurobusu“, suorganizavus mokinių konkursą „Euro žvaigždė“ ar įkūrus euro liniją bus sugebėta sumažinti visuomenės pasipriešinimą euro įvedimui?
Ingrida, raudonas tik į trumpa tekstą.
Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) projektas buvo vienas iš pirmųjų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) projektų, pradėjęs veikti be visuotinio ES narių pritarimo ir dalyvavimo.
Analitikai EPS įvardijo kaip lanksčios ES politikos erą. Kalbama, kad EPS sukūrimas leis išnaudoti vienos valiutos funkcionavimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį, skatins neinfliacinį ekonomikos augimą. Dalyvavimo EPS kriterijai yra apibrėžti Mastrichto sutartyje. Tai kainų stabilumas, valdžios sektoriaus finansinė būklė, valiutos kurso stabilumas ir žema ilgalaikių palūkanų norma. Kaip žinia, naujos ES narės yra įsipareigojusios įvesti eurą. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos (EK) daromą spaudimą euro zonos plėtros klausimu, labai svarbu paminėti, kad tarp valstybių narių yra paplitusi nuomonė, jog valstybės prisijungimo prie euro zonos faktas yra atitikimas gero europiečio principams. Ko gero, atsižvelgdamos į tai, naujos ES narės nusistatė pakankamai greitus euro įsivedimo tempus:
Estija, Lietuva ir Slovėnija eurą turi įsivesti 2007 m. sausio 1 d. Kipras, Latvija ir Malta – 2008 m. sausio 1 d. Slovakija – 2009 m. sausio 1 d. Čekija ir Vengrija – 2010 m. Lenkija dar nėra nustačiusi euro įvedimo datos.
Šiandien euro zoną sudaro 12 narių: Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija ir Ispanija. Be naujųjų šalių narių, ne euro zonos narėmis yra likusios ir trys senosios ES valstybės: Danija, Švedija ir Didžioji Britanija. Beje, tiek Danijoje, tiek ir Švedijoje atsisakymas įsivesti eurą buvo pagrįstas referendumų rezultatais. 2000 m. rugsėjo 28 d. 53,2 proc. Danijos rinkėjų balsavo prieš minėtą idėją, o 2003m. rugsėjo 14 d. 55,9 proc. švedų pasisakė už nacionalinės valiutos išsaugojimą.
Skepticizmas dėl vieningos valiutos naujose valstybėse narėse didėja
EK yra sunerimusi dėl augančio skepticizmo euro įvedimo atžvilgiu naujose šalyse narėse, dėl to praeitą savaitę kreipėsi į naujas šalis, skatindama sustiprinti naudojamas priemones dėl euro įvedimo. Priemonės visų pirma turėtų būti susijusios su visuomenės informavimu, kadangi naujose valstybėse narėse akivaizdžiai silpnėja viešosios nuomonės parama euro įvedimui. Remiantis EK pranešimu, net šalyse, kuriose yra patvirtinti nacionaliniai euro įvedimo planai, t.y. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Slovakijoje, ir pradėtas praktinis planų įgyvendinimas, remiantis viešosios opinijos formavimu yra būtina stiprinti entuziazmą dėl euro įvedimo.
Remiantis šio mėnesio Eurobarometro pateiktais duomenimis, naujose ES narėse 38 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas gali turėti teigiamą įtaką, tačiau net 46 proc. yra įsitikinę, kad bus akivaizdžių neigiamų padarinių. Prieš metus respondentų, teigiamai vertinančių euro įvedimą, skaičius buvo didesnis nei skeptikų. Akivaizdu, kad euro įvedimo euforija artėjant realiems sprendimams blėsta. Pažymėtina, kad skirtumas tarp euro įvedimo entuziastų ir skeptikų išaugo nuo 5 proc. iki 16 proc., palyginti su praeitų metų rezultatais. Labai svarbu pažymėti, kad daugiausia nepatenkintų respondentų yra Baltijos šalyse: Estijoje – 64 proc., Latvijoje – 64 proc., Lietuvoje – 69 proc. Galima tik pakartoti, kad šios šalys prie euro zonos turi prisijungti 2007-2008 m. Kita vertus, Slovėnijos pavyzdys rodo visai kitus duomenis. Slovėnija lyderiauja teigiamai euro įvedimą vertinančiųjų asmenų skaičiumi, kurį sudaro net 58 proc. respondentų.
Nors finansų analitikai politiškai lojaliai pabrėžia tik teigiamus euro įvedimo padarinius, vieningos valiutos įvedimą grįsdami valstybės makroekonominiu stabilumu, 75 proc. respondentų iš naujų valstybių narių baiminasi kainų šuolio po euro įvedimo, o kas antras respondentas tikisi infliacijos.
Kas naujo Lietuvoje, arba kur dingsta euroentuziazmas?
Lietuvoje vyrauja bendrosios tendencijos ir skepticizmo laipsnis auga. Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos piliečių grupė įteikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui prašymą įregistruoti iniciatyvinę piliečių grupę rinkti parašus dėl privalomojo referendumo euro įvedimo klausimu. Galima paminėti ir tai, kad minėtą grupę remia viena parlamentinė Liberalų demokratų partija. Norint, kad referendumas būtų paskelbtas, iki šių metų gruodžio vidurio VRK turi būti įteikta ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų.
2005 m. gegužės 12-19 d. Lietuvos banko užsakymu buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, kad palankiai euro įvedimą vertina 45 proc. respondentų, o skeptikų yra tik kiek mažiau – 40 proc. Tačiau nereikia pamiršti, kad apklausos užsakovu buvo suinteresuota institucija.
Tik 2005 m. liepos 7 d., likus pusantrų metų iki euro įvedimo, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl pasiruošimo euro įvedimui“ Nr. X-335., o 2005 m. rugsėjo 27 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinio euro įvedimo planą ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją. Akivaizdu, kad susivėlinus su nacionaliniu euro įvedimo planu nebus spėta reikiamai pasirengti jį įvesti. Reikia atsižvelgti, kad nuotaikos euro atžvilgiu kinta kiekvieną mėnesį ir Eurobarometro parodymai tikrai nėra tokie džiugūs kaip „Baltijos tyrimų“, todėl institucijos, atsakingos už euro įvedimą Lietuvoje, turėtų atsakingiau vertinti visuomenės nuomonės pokyčius. Remiantis komunikacijos strategija, aktyvios visuomenės informavimo priemonės bus pradėtos įgyvendinti nuo 2005 m. gruodžio. Tačiau neįtikėtina, kad per trumpąjį laikotarpį prasivėžinus „eurobusu“, suorganizavus mokinių konkursą „Euro žvaigždė“ ar įkūrus euro liniją bus sugebėta sumažinti visuomenės pasipriešinimą euro įvedimui. Tiesa, galbūt tokių planų autoriams ir nerūpi, kas bus su visuomene. Svarbu, kad viešųjų ryšių agentūrų pelnas tikrai padidės.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
