Europos Komisija (EK) svarsto apsaugos priemones, kurias senosios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės šiuo metu taiko darbuotojams iš naujų 2004 m. į ES įstojusių valstybių. ES senbuvėse atsargiai žiūrima į ketinimus kitais metais atsisakyti saugiklių, taikomų laisvam asmenų judėjimui iš naujų valstybių narių.
EK viešai skelbia, kad šiuo metu renka duomenis, kuriais remiantis bus sudaromos priemonės šalims, pernai prisijungusioms prie ES. Lietuvos piliečiams, kaip ir kitų naujų valstybių narių piliečiams, nuo 2004 m. yra taikomi pereinamieji laikotarpiai įgyvendinant laisvo darbuotojų judėjimo normatyvus. Naujoms valstybėms narėms taikomas pereinamųjų laikotarpių mechanizmas remiasi minimaliu dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu, kuris vėliau, įvertinus padėtį ES darbo rinkoje, gali būti pratęstas dar trejiems metams. Ilgiausias pereinamasis laikotarpis naujoms šalims narėms - septyneri metai, o jo trukmė gali kisti atsižvelgiant į konkrečios šalies pageidavimą.
Iki kitų metų balandžio senosios šalys narės turės nuspręsti, ar apribojimai laisvam asmenų judėjimui iš naujų valstybių narių turėtų būti pratęsti iki 2009 m. Kai kurios šalys senbuvės laukia šiuo metu rengiamo EK pranešimo, konkrečiais skaičiais apibūdinančio pokyčius laisvo darbuotojų judėjimo srityje po plėtros, ir tik tuomet, tikėtina, bus pasiryžusios keisti savo konservatyvią poziciją šiuo aktualiu klausimu.
Atvykstančių darbuotojų iš naujų valstybių narių klausimu vyrauja skirtingi požiūriai ir tarp minėtųjų ES senbuvių. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Airija ir Švedija yra šalys, lanksčiai žiūrinčios į laisvą darbuotojų iš naujų narių judėjimą ir siūlo senosioms ES narėms atsisakyti sukurtų apribojimų. Reikia pažymėti, kad kol kas nė viena iš minėtų trijų šalių nėra susidūrusi su nevaldomu atvykstančių darbuotojų srautu ar piktnaudžiavimu socialinėmis išmokomis. Remiantis Airijos duomenimis, nuo 2004 m. valstybėje yra pastebimas užimtumo augimas. Iki 2010 m. Airija planuoja sukurti dar 400 tūkst. darbo vietų.
Tačiau Austrija ir Vokietija aiškiai pabrėžė, kad tikrai nėra linkusios atsisakyti pereinamųjų laikotarpių laisvam darbuotojų judėjimui iš naujų valstybių narių, motyvuodamos dideliais nedarbo tose šalyse rodikliais. Prancūzija pasiūlė sudaryti dvišales sutartis su naujomis valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, sezoniniams darbams atlikti. O Ispanija aktyviai domisi dar didesnių saugiklių darbuotojų judėjimui iš naujų valstybių narių įvedimu. Italija kartu su Portugalija bei Austrija naujoms valstybėms narėms taiko kvotas, kurių apimtys - 80 tūkst. darbo leidimų per metus, tačiau jų išduota net per pusę mažiau.
Darbuotojų registracija, aptarnavimo sferos darbuotojų judėjimas išryškino problemas, su kuriomis susiduria kai kurios ES valstybės narės senbuvės. Tokios šalys kaip Danija ir Suomija yra pastebėjusios ir nustačiusios mažiau problemų, susijusių su darbo leidimais, tačiau jose yra užregistruota kur kas daugiau skundų nacionalinėms profesinėms organizacijoms, kaltinant įdarbinimo agentūras, kurios į potencialias darbo vietas teikia darbuotojus iš Centrinės ir Vidurio Europos, neteisinga konkurencine kova. Kai kurie analitikai teigia, kad valstybėms senbuvėms veikiau vertėtų susirūpinti direktyvų laisvam asmenų judėjimui įgyvendinimu negu laikytis pereinamų laikotarpių politikos.
Pereinamieji laikotarpiai gali padėti kontroliuoti migrantų iš Vidurio ir Rytų Europos antplūdį po ES plėtros. Šis reiškinys gali sukelti įtampą tarp senųjų ir naujų valstybių narių gerovės realijų. Taip pat šis darbuotojų iš naujų valstybių narių antplūdis gali sukelti poslinkio efektą naujų šalių narių darbo rinkose, ypač mažai atlyginamų darbų srityje. Migracija iš dalies gali turėti įtakos darbo užmokesčio sumažėjimui šalyse senbuvėse ir gali perkrauti socialinės apsaugos sistemą. Naujų narių įstojimas į ES turėjo įtakos nelegalaus darbo judėjimo protrūkiui. Naujos šalys narės taip pat gali išlošti iš pereinamųjų laikotarpių, jei jos sugebės sustabdyti didelį gerai kvalifikuotų darbuotojų judėjimo tempą į Vakarų Europos šalis. Tačiau bet kokiu atveju šiandien akivaizdžiai matoma, kad laisvo darbo jėgos judėjimo srityje senosios ES narės, įsivaizduodamos galimas ateities problemas, vis labiau linksta prie konservatyvių scenarijų. Viena vertus, naujoms narėms, taip pat ir Lietuvai, tai gali pasitarnauti išorinė vietinės darbo rinkos apsauga. Tačiau ES nugalėjus liberaliajai pozicijai, į ES įstojusioms Vidurio ir Rytų Europos šalims gali tekti arba gerokai susirūpinti vietiniais darbo ištekliais, arba naudotis nesenu Algirdo Brazausko patarimu samdytis baltarusius.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
