Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Dalia Grybauskaitė, užimanti vieną įtakingiausių postų Europos Komisijoje, vietiniams politikams ir ypač Vyriausybei pasiuntė keletą išskirtinai svarbių signalų. Reikia pripažinti, kad be rimtos politinės priežasties eurokomisarai ES valstybių narių nelanko ir pastabų apie pinigus arba strateginius prioritetus nedalija.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir visų pirma Algirdas Brazauskas į D. Grybauskaitės pastabas reagavo savu, mums jau seniai pažįstamu būdu – tariamai teigiama ramybe.
Pabandykime būti nuoseklūs. Pirmiausia eurokomisarė be jokių užuolankų pareiškė, jog „tendencijos rodo, kad ES paramos įsisavinimo Lietuvoje tempai pradeda lėtėti, jau 2005-ųjų rodikliai gali būti ne tokie geri, kaip 2004-aisiais. Jei tokia tendencija išliks, 2006-aisiais jau gali būti ir problemų. Vyriausybei būtina imtis priemonių, kad ta tendencija būtų pakreipta priešinga kryptimi. Šiandien ne vėlu, bet tendencijos jau blogėjančios. Palyginti su 2004 metais, kai Lietuva pagal lėšų įsisavinimą buvo pirmoji tarp naujų dešimties šalių narių, šiandien aplinkosaugos srityje Lietuva paskutinė“.
Iš šių komisarės žodžių galima aiškiai suprasti, kad po oficialaus narystės ES įteisinimo, valstybinis Lietuvos euroentuziazmas gerokai priblėso ir prabunda nebent per nereikšmingas, tačiau pompastiškas ceremonijas. Pastabos dėl lėtėjančių paramos įsisavinimo tempų taip pat reiškia, kad Europos Komisija (EK) mato, jog visavertė narystė ir aktyvios narės statusas Lietuvoje neranda vietos tarp strateginių šalies prioritetų. Beje, ir nurodomos datos tai pakankamai aiškiai demonstruoja. 2004 m. dar užteko to pagreičio, kuris buvo įgautas per itin intensyvų pasirengimo narystei periodą. 2005 m. rodikliai jau kelia įtarimų, o kitų metų perspektyva iš EK tribūnos atrodo visai nekaip. Tokia dinamika atspindi tik viena: arba visapusiška būsimos narystės tąsa nebuvo numatyta paskubom rengiantis stoti į ES, arba šiuo metu Vyriausybė ES reikalams neskiria pakankamai dėmesio. Atsižvelgiant ne tik į D. Grybauskaitės žodžius, bet į vidaus politinę situaciją ir vėl prasidėjusį „Mažeikių naftos“ turgų, tokius įtarimus galima patvirtinti.
Kita svarbi pastaba buvo susijusi su Lietuvoje vėl primiršta 2007-2013 m. ES finansine perspektyva. Tam, kad ji būtų priimta jau šių metų gruodžio mėnesį, anot D. Grybauskaitės, trūksta tik didžiųjų ES valstybių, visų pirma Didžiosios Britanijos valios.
Šiuo aspektu Lietuvos pozicija neatrodo tokia silpna, kaip pirmuoju atveju. Remiantis finansų ministro teiginiais, nauja ES finansinė perspektyva lems, kad, palyginti su dabartinės paramos apimtimis, per ateinančius aštuonerius metus turėtume gauti apie keturis kartus daugiau finansinių ES įplaukų. Tačiau ir šį kartą vietinė pozicija atrodo nepakankamai aktyvi ir plėtojama pagal formulę: mes savo jau padarėme (t.y. paramos apimtis išsiderėjome), o dabar nuo mūsų jau niekas nebepriklauso (t.y. čia jau euroskeptikų britų kaltė). Tačiau reikėtų pažymėti, kad ne viena Lietuva turi akivaizdų interesą kuo skubiau patvirtinti jai palankią ES finansinę perspektyvą. Yra dar devynios naujos narės ir kitos mažesnės ES šalys, kurių bendrų pastangų dėka būtų galima paskubinti net ir Didžiąją Britaniją. Deja, šioje srityje Lietuvos eurolyderystė nepasireiškia.
Be to, šiame kontekste galima pateikti ir dar vieną retorinį klausimą – jei dabar nesugebama įsisavinti visko, kas duodama, kas bus, kai gausime keturis kartus daugiau?
Tačiau nei tokie retoriniai klausimai, nei pakankamai konkrečios D. Grybauskaitės pastabos, atrodo, nelabai jaudina Lietuvos ministrą pirmininką. A. Brazauskas tik pažadėjo, kad visos lėšos, ypač susijusios su aplinkosaugos projektais, bus įsisavintos laiku, ir paragino šiuo metu nekelti triukšmo. Savo viršininko žodžius pakartojo ir aplinkos bei finansų ministrai.
Galima tik pasakyti, kad tai jau ne pirmas paviršutiniškos reakcijos į rimtą kritiką pavyzdys. Dabar daugeliui tiek D. Grybauskaitės, tiek ir A. Brazausko vardijami skaičiai neatrodo labai svarbūs. Tačiau netolimoje ateityje jų nerealizavimas, kuris neišvengiamas nesant realiam, o ne popieriniam strateginiam valstybės prioritetui, Lietuvoje gali gerokai išauginti euroskeptikų gretas, nes žmonės neatleidžia ekonominių lūkesčių neišpildymo.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertėDarius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
