Dar neišblėsus įspūdžiams apie Europos Sąjungos (ES) pasyvumą ir pasimetimą per Rusijos ir Ukrainos dujų krizę, kai kurie šios organizacijos lyderiai ėmėsi garsių pareiškimų dėl ES ateities. Pirmininkavimą ES perėmusios Austrijos kancleris Wolfgangas Schoesselis (Volfgangas Šioselis) ir Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas (Žakas Širakas) pareiškė sieksią ES Konstitucijos atgaivinimo, nors Prancūzijos ir Olandijos referendumuose ji buvo atmesta.
Tokie pavieniai, tačiau aukščiausiu politiniu lygiu daromi pareiškimai gali reikšti, kad praėjusių metu patirtis akivaizdžiai parodė, jog dabar galiojančių sutarčių jau nepakanka sklandžiam ES egzistavimui užtikrinti. Dėl to ES ne tik dažnai pasyviai ir dezintegruotai elgiasi spręsdama tarptautines ar netgi regionines problemas, bet ir pačios organizacijos viduje neretai kyla didesnės ar mažesnės krizės. Paskutinis pavyzdys – ilgos ir komplikuotos derybos dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos.
Prancūzijos prezidentas davė aiškiai suprasti, kad reikia bandyti rengti naują Konstitucijos projektą, iš senojo perimant visiems priimtinas nuostatas. O Austrijos vadovas turbūt buvo nusiteikęs dar optimistiškiau sakydamas, kad jau šių metų pabaigoje galima tikėtis šiokios tokios sėkmės. Tiesa, jokio oficialaus ES institucijų, visų pirma Europos Komisijos (EK) palaikymo šie pareiškimai kol kas nesulaukė. Tačiau svarbu pažymėti, kad net išsipildžius pačioms šviesiausioms J. Chiraco ir W. Schoesselio prognozėms, gaivinti senąją arba kurti naująją ES Konstituciją jau teks visai kitomis sąlygomis, nei tai buvo daroma su numarinta Sutartimi dėl Konstitucijos Europai. Ir užbėgant įvykiams už akių galima drąsiai tvirtinti, kad šis procesas bus kur kas sudėtingesnis ir galbūt ilgesnis nei netolimos praeities derybos dėl Lietuvos Seime entuziastingai ratifikuotos sutarties.
Visų pirma pati ES gerokai išsiplėtė, todėl pasiekti konsensusą gali būti daug sunkiau. Beje, jau minėtos derybos dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos tą puikiai parodė. Antruoju komplikuojančiu veiksniu galima laikyti vis augančią įtampą dėl ES santykių su Rytų regiono šalimis, ypač Ukraina. Šios šalies ambicijoms siekti itin glaudaus bendradarbiavimo su ES akivaizdžiai prieštarauja Rusija, jau pasitelkusi ir „kranelių užsukinėjimo“ taktiką. Dar viena sudėtinga problema – pasikeitęs Turkijos, su kuria nutarta pradėti derybas dėl narystės, statusas. Be to, nereikia pamiršti ir artimiausių ES planų savo gretas papildyti Rumunija ir Bulgarija. Šalia to dar yra ir vis atidėliojama, tačiau, ko gero, neišvengiama Kroatijos narystės ES perspektyva. Visi šie veiksniai yra susiję su galimu tolesniu kiekybiniu ES augimu, o tai toliau komplikuos ir taip sudėtingą sprendimų priėmimą.
Tačiau juk šalia kiekybės dar yra ir kokybinis veiksnys. Remiantis pastaruoju galima teigti, kad po praeito plėtros etapo, bent jau ekonomine prasme, ES tikrai įsigaliojo „dviejų greičių Europos“ principas, nes 10 naujų narių savo išsivystymo lygiu kol kas gerokai nusileidžia „senajam klubui“. Todėl tolesnė ES plėtra neturėtų atrodyti kaip pagrindinis organizacijos prioritetas, tačiau bent jau iki šių metų būtent tokie – politiniai motyvai lemdavo daugelį strateginių ES sprendimų. Todėl, atsižvelgiant į ekonominį ES subalansavimo poreikį, kuris taps itin išryškės prasidėjus euro įvedimui naujose narėse, J. Chiraco ir W. Schoesselio pareiškimai gali būti vertinami kaip dar viena grynai politinė deklaracija, numatanti gaires, bet kol kas neturinti pagrindo. Be to, tai tik pavienės iniciatyvos, kurias, kad ir atsižvelgiant į nesenus neramumus Prancūzijoje, kažin ar plačiai palaikys tų šalių visuomenės.
Taigi reikėtų pabrėžti, kad esamuoju laiku ES, ko gero, būtų daug naudingiau koncentruotis į dabartinės padėties kokybės gerinimą ir – nors ir pavėluotą ar dalinį – Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą. Trumpojo laikotarpio uždaviniai turėtų būti labiau ekonominiai ir socialiniai, didžiuosius strateginės reikšmės politinius projektus paliekant bent jau 2007 metams.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
