Šią savaitę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas yra pasirengęs septynioms naujoms valstybėms narėms pristatyti savo šalies pasiūlymus dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos.
T. Blairas yra pareiškęs, kad ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija rengiasi pasiūlyti 2007-2013 m. ES biudžete sumažinti išmokas naujoms ES valstybėms narėms ir sumažinti valstybių narių įmokas į ES biudžetą. Ketvirtadienį T. Blairas susitiko su Baltijos valstybių lyderiais Taline, prieš pradėdamas diplomatinį turą į Budapeštą, kur bus aptariami Didžiosios Britanijos pasiūlymai dėl ES biudžeto su Vyšegrado šalimis.
Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija yra parašiusios Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui laišką, kuriame prašo išspręsti naujo ES biudžeto klausimą iki šių metų pabaigos. Naujos ES valstybės narės yra suinteresuotos greitu naujo biudžeto priėmimu, kad užsitęsusios derybos neįšaldytų artimiausio laikotarpio išmokų iš ES biudžeto ir netaptų dideliais finansiniais nuostoliais. Taip pat minėtos šalys yra pareiškusios, kad nėra linkusios aukoti savo finansinių išmokų dalies siekiant kompromiso dėl naujos ES finansinės perspektyvos.
Pažymėtina, kad savo pasiūlymus T. Blairas rengiasi aukščiausiu lygiu pristatyti šių metų gruodžio 15-16 d. ES Viršūnių sustikime. Didžiosios Britanijos masinės informacijos priemonėse pagausėjo informacinių pranešimų, kad Londonas yra linkęs sumažinti struktūrinę paramą naujoms valstybėms narėms 10 proc., palyginti su priimta Liuksemburgo pirmininkavimo laikotarpiu, taip pat smarkiai sumažinti išmokas žemės ūkiui. Kitas pasiūlymas yra susijęs su finansinių valstybių narių įmokų į ES biudžetą sumažinimu iki 1,03 proc., vietoj 1,06 proc., pasiūlytų pirmininkaujant Liuksemburgui. Savo ruožtu šie skaičiai yra kur kas mažesni nei Europos Komisijos (EK) pasiūlyti 1,24 proc. Įmokų sumažinimo idėja buvo suformuota atsižvelgiant į Olandijos ir Švedijos nuomonę, kuria remiantis įmokos į ES biudžetą turi būti sumažintos net iki 1 procento.
EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso savo ruožtu bandė įtikinti T. Blairą būtinybe Didžiajai Britanijai užtikrinti, kad jos pirmininkavimo laikotarpiu turėtų būti pasiektas kompromisas dėl ES biudžeto, nes priešingu atveju bus sunku išlaikyti įsipareigojimus, kurie buvo duoti naujoms valstybėms narėms 2004 m. plėtros metu. Šiandien akivaizdu, kad naujoms valstybėms narėms toks Didžiosios Britanijos pasiūlymas yra pražūtingas, didžioji jų dalis planuoja gauti išmokas iš struktūrinių fondų. Svarbu atsižvelgti, kad sunkiai rasdama būdų sumažinti finansavimą ES bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP), Didžioji Britanija laikosi nuomonės sumažinti struktūrinių fondų paramą naujoms ES valstybėms narėms.
Būtent su Didžiąja Britanija yra susijęs siūlymas peržiūrėti BŽŪP, kuriai iki šiol buvo skiriamos pačios didžiausios išmokos iš ES biudžeto. Pavyzdžiui, priėmus T. Blairo siūlymus kaimyninė Lenkija gali netekti 6 milijardų eurų iš numatytos 60 milijardų eurų sumos 2007-2013 m. biudžete, jei bus sumažintos struktūrinių fondų išmokos. Lenkijos ministras pirmininkas Kazimierzas Marcinkiewiczius yra sakęs dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, kad, Lenkijos nuomone, geriau jokio biudžeto nei bet koks biudžetas. Tačiau jis nėra pasakęs, ar Lenkija rengiasi vetuoti Didžiosios Britanijos pasiūlymą, kol dar neįvyko susitikimas su T. Blairu Budapešte. Tačiau Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymu – tos šalys, kurios taiko mažesnius korporatyvinius mokesčius, turi gauti ir mažesnes išmokas iš ES biudžeto. A. Merkel praeitos savaitės turo Paryžius–Londonas metu pažymėjo, kad mažesni mokesčiai kitose valstybėse narėse paskatins įmones, kurios veikia Vokietijos teritorijoje, persikelti į kitas valstybes nares. Pažymėtina, kad idėja sieti korporatyvinius mokesčius su ES fondais priklauso ekskancleriui Gerhardui Schroederiui.
Analitikai teigia, kad Didžioji Britanija mano, jog naujos valstybės narės yra linkusios kuo greičiau įsisavinti gautas finansines išmokas iš ES biudžeto, todėl jos bus linkusios sutikti su Didžiosios Britanijos pasiūlymu, nes priešingu atveju įšaldytos derybos dėl ES biudžeto suspenduos išmokas naujoms valstybėms narėms. Taip pat tikimasi, kad tos šalys, kurios yra pagrindinės mokėtojos į ES biudžetą, t.y. Vokietija, Olandija ir Švedija, turėtų palaikyti Didžiosios Britanijos poziciją, o Prancūzija bei Ispanija turėtų būti prieš. Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas savo ruožtu teigė, kad Didžioji Britanija nesugebės pirmininkavimo laikotarpiu pasiekti sutarimą dėl naujos ES finansinės perspektyvos tarp naujų valstybių narių. Prancūzijos nuomone, šis klausimas bus perkeltas į Austrijos pirmininkavimo laikotarpį, kuris prasidės kitų metų sausį.
Vakarų spaudoje taip pat teigiama, kad naujos valstybės narės bando įtikinti senąsias nares kuo greičiau pasiekti konsensusą dėl naujos ES finansinės perspektyvos, nes nepasiektas susitarimas tarp ES valstybių narių sudaro rimtas kliūtis vadinamajam dešimties blokui planuoti finansinių srautų iš ES įsisavinimą. Šis aspektas taip pat leidžia kelti klausimą, kiek naujos ES valstybės narės yra pajėgios įsisavinti ES finansinę paramą ir kiek tokie pajėgumai buvo demonstruoti netolimoje praeityje.
Kadangi savi marškiniai – arčiausiai kūno, galima tik prisiminti, kad ne per seniausiai Lietuvoje viešėjusi Dalia Grybauskaitė aiškiai įspėjo dėl nepakankamo dabartinių ES išmokų įsisavinimo mūsų valstybėje. Tikėtina, kad tokiais argumentais iš dalies gali būti pagrįstas ir dabartinis Didžiosios Britanijos siūlymas. Tačiau tuomet, atsakydamas į eurokomisarės pastabas, Lietuvos premjeras pareiškė, kad „pas mus viskas įsisavinama laiku“. Todėl dabar Algirdui Brazauskui belieka tik Lietuvos Vyriausybės vardu nepritarti T. Blairo siūlymui, suprantant, jog labai tikėtina, kad šaukštai jau po pietų.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
