Gyventojų užimtumo didinimas, kova su nedarbu šiuo metu yra viena svarbiausių ir daugiausia pastangų reikalaujančių Europos Sąjungos problemų. Šios problemos aktualumas nuolat pabrėžiamas įvairiuose ES vadovų pasitarimuose, taip pat minimas tarp svarbiausių Lisabonos strategijos uždavinių.
Būtent todėl Europos Sąjungos šalys siekia sukurti pakankamą darbo vietų skaičių ir pakeisti santykį tarp dirbančių žmonių ir visuomenės išlaikomų gyventojų skaičiaus. To reikalauja palyginti aukštas nedarbo lygis, nuolat besikeičiantis darbo pobūdis, lyčių lygybės idėjos tarp dirbančių žmonių įgyvendinimas, spartus gyventojų senėjimas ir socialinės apsaugos tobulinimo būtinumas tiems žmonėms, kurie keičia savo gyvenimo vietą ES teritorijoje.
Šiuo metu Europos Sąjungoje prezidentaujanti Didžioji Britanija teigia, kad ES - tai politinis darinys su stipriu socialiniu pagrindu, ir pažymi, kad Europos socialinis modelis turėtų būti reorganizuojamas. Tačiau praeitą savaitę Didžioji Britanija atšaukė šį klausimą iš spalį planuojamo tradicinio formalaus Europos viršūnių susitikimo, kuriame turėjo vykti neformali diskusija apie socialinio modelio ateitį, darbotvarkės. Minėtas žingsnis buvo žengtas todėl, kad pagrindiniu klausimu spalį turi tapti naujo Europos Sąjungos biudžeto svarstymas, patyręs fiasko birželį. Naujo socialinio modelio klausimo gvildenimas yra perkeliamas į Austrijos prezidentavimo laikotarpį, prasidėsiantį sausio mėnesį.
Diskusijos Europos socialinio modelio tema, Europos Sąjungos piliečių užimtumo problemos sprendimas - tai klausimai, šiandien sulaukiantys daug diskusijų, ypač po Prancūzijos referendumo dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Priežastys, kurios Prancūzijos piliečius paskatino balsuoti prieš didįjį ES projektą, buvo susijusios su užimtumo problemomis, nuogąstavimai dėl spartaus darbo jėgos judėjimo iš naujų ES valstybių narių į senąsias nares. Socialinės priežastys, paskatinusios Konstitucijos vetavimą Prancūzijoje, turėjo būti analizuojamos platesniame Europos Sąjungos viršūnių tarybos kontekste. Juolab kad ES nėra vieningo sutarimo, kas yra socialinis modelis, kokie turi būti įdiegti jo įgyvendinimo saugikliai. Diskusijos apie socialinį modelį klausimai yra glaudžiai susiję su laisvu asmenų ir laisvu paslaugų judėjimu. Minėtos dvi laisvės yra ES kuruojama sritis, o socialinės politikos įgyvendinimas yra ES valstybių narių kompetencija.
Tokio Europos socialinio modelio šalininkai, tarp kurių yra Didžioji Britanija, Airija ir naujos ES valstybės narės, teigia, kad dėl laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo bus pasiektas ekonominis augimas, bus sukurta daugiau naujų darbo vietų ir išspręstos užimtumo problemos. Tačiau oponentų, kuriuos sudaro didžiosios Europos Sąjungos valstybės Prancūzija ir Vokietija, nuomone, darbo jėgos plūstelėjimas iš naujų šalių narių akivaizdžiai turės įtakos darbo užmokesčio mažėjimui ir užimtumo problemų sprendimui, socialinės apsaugos įgyvendinimui.
Naujos ES valstybės narės taip pat yra susirūpinusios kvalifikuotos darbo jėgos judėjimu į Vakarų Europą. Neseniai paskelbtame Europos piliečių užimtumą tiriančios visuomeninės organizacijos „European Citizen Action Service“ pateiktame tyrime sakoma, kad nuo 3 proc. iki 5 proc. jaunų žmonių naujose valstybėse narėse yra linkę išvykti iš savo šalies dėl galimybės gauti didesnį atlyginimą. Šalių susirūpinimas darbo jėgos migracija yra grindžiamas ne tik vadinamuoju „protų nutekėjimu“, kiek veikiau masišku jaunų žmonių išvykimu į Vakarų Europos šalis. Ryškus minėtos problemos pavyzdys - kaimyninė Lenkija, kuri pirmauja tarp naujų šalių narių pagal savo piliečių, išvykusių dirbti į senąsias ES valstybes, skaičių - ypač į tas, kurios yra atvėrusios savo darbo rinkas naujoms narėms ir netaiko pereinamųjų laikotarpių laisvam asmenų judėjimui. Didžiojoje Britanijoje dirba 98 235 Lenkijos piliečiai, arba 56 proc. dirbančių žmonių iš naujų valstybių narių, Airijoje - 40 000, o Švedijoje lenkai sudaro 60 proc. tarp naujų Vidurio ir Rytų šalių narių piliečių.
Be abejo, galima teigti, kad migruojanti darbo jėga iš Vidurio ir Rytų šalių užims savo nišą Vakarų Europoje, tačiau negatyvūs padariniai socialinei sistemai tiek naujose, tiek senose šalyse narėse bus matomi labai greitai. Platus minėtų problemų laukas rodo ES socialinio modelio ir užimtumo problemos sprendimo aktualumą.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas.
