Paukščių gripo plitimas Azijoje ir dalyje Europos verčia sunerimti Europos Sąjungos (ES) gyventojus, nes infekcijos protrūkiai jau ištinka ES pasienius: Rumuniją ir pompastiškai kone būsima ES nare paskelbtą Turkiją.
Dar 2005 m. rugpjūčio 25 d. Europos Komisijos (EK) iniciatyva buvo sušauktas ES valstybių narių veterinarijos ekspertų posėdis, kuriame buvo aptarta susidariusi padėtis dėl paukščių gripo protrūkio Azijoje ir Rusijoje. Posėdžio tikslas – numatyti priemones, kurias taikant infekcija neišplistų ES teritorijoje. EK ragino valstybes nares sustiprinti kontrolę ir pažadėjo skirti finansavimą. Taip pat buvo nutarta uždrausti paukščių kilmės produktų importą iš rizikos grupės šalių. Valstybėms narėms buvo pateiktos rekomendacijos informuoti ūkininkus apie galimą paukščių gripo protrūkį, taip pat skatinti ūkininkus diegti biologines saugos priemones, o paukštienos produktų gamintojams numatyti tinkamą paukštynų darbuotojų apsaugą. Infekcijos laikotarpiu turėtų būti taikomos tam tikros saugos priemonės komercinėms siuntoms, asmenų įsivežamiems daiktams, o vartotojai turėtų būti informuojami apie paukštienos produktų kilmę.
Tačiau šiuo metu tikimybė, kad bus išvengta infekcijos protrūkio ES teritorijoje, grėsmingai mažėja, nes viruso epidemija pradeda plisti valstybių kandidačių teritorijose. Vakarinėje Turkijos dalyje pareigūnai jau pradėjo naikinti paukščių ūkius, nes prieš kelias dienas buvo užfiksuotos gripo apraiškos. Svarbu paminėti, kad tai jau antrasis paukščių gripo protrūkis Juodosios jūros pakrantėje. Praėjusią savaitę Rumunijos vyriausybė paskelbė, kad ištyrus šalies teritorijoje kritusius paukščius pasitvirtino, kad jų kraujyje buvo rasta žmogaus gyvybei pavojingo viruso H5N1. Indokinijoje šis virusas jau nusinešė kelių dešimčių žmonių gyvybes. Po gautų rezultatų Rumunijos vyriausybės nutarimu nedelsiant buvo pradėti vakcinuoti gyvūnai, o įstaigose pradėti dalyti preparatai, stiprinantys žmogaus imunitetą.
Reaguodama į gripo protrūkį Turkijoje, EK uždraudė paukščių, paukštienos ir plunksnų importą iš šios šalies. Toks draudimas buvo priimtas remiantis duomenimis, kad Turkijoje praeitą savaitę nuo paukščių gripo krito 1870 paukščių. Komisija jau yra priėmusi panašius apribojimus prekybai su Rusija, Kazachstanu ir kai kuriomis Azijos valstybėmis. Artimiausiu metu turi paaiškėti tyrimų, kurie buvo daromi norint nustatyti tikslią gripo viruso rūšį, rezultatai.
Kelios ES narės ir valstybės kandidatės, pavyzdžiui, Austrija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Vengrija, Graikija, Ukraina ir Lenkija, nusprendė nelaukti ES sprendimo ir uždraudė paukštienos bei paukščių importą iš Turkijos ir Rumunijos, kad būtų sumažinta gripo plitimo rizika. Be abejo, naudojant tokias prevencines priemones negalima sustabdyti infekcijos plitimo rizikos, kuri susijusi su paukščių migracija, nes Dunojaus delta yra pagrindinė iš Europos šalių migruojančių paukščių vieta. Tačiau aktyvūs valstybių žingsniai sumažina infekuotų paukščių ir paukštienos gaminių patekimą į nacionalinę rinką.
Atsižvelgdama į galimus paukščių gripo padarinius EK sutiko iki 2006m. sausio padengti 50 proc. paukščių gripo stebėsenos išlaidų ES valstybėse narėse ir iškart tam skyrė 883 700 eurų. Komisija taip pat patvirtino nacionalinius paukščių stebėjimo planus ir pažymėjo, kad kilus tikrai paukščių viruso išplitimo grėsmei papildomos lėšos padariniams šalinti bus skiriamos be jokių procedūrinių trukdžių.
Lietuvos Respublikoje yra taikomos EK inicijuotos prekybos paukščiais ir paukštiena apsaugos priemonės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra patvirtinusi paukščių gripo stebėsenos planą. Tačiau būtų veiksminga daugiau informuoti Lietuvos ūkininkus apie galimą paukščių gripo grėsmę, gripo požymius, nes valstybės institucijų pateikta medžiaga yra ganėtinai skurdi. Tik vieninteliame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje yra oficialiai skelbiama informacija apie paukščių gripą ir infekcijos plitimo geografiją, tačiau tokia informacijos pateikimo forma kažin ar yra pati veiksmingiausia šalies periferijoje, kurioje internetas yra gana retas dalykas. Šiuo atveju Lietuvai vertėtų pasekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri, nelaukdama oficialių EK išvadų apie infekcijos protrūkį Turkijoje ir Rumunijoje, ėmėsi aktyvių veiksmų, reguliuojančių prekių importą iš gripo infekcijos židinius turinčių šalių.
Tikėtina, kad paukščių gripo epidemija turės neigiamą poveikį Lietuvos paukštienos gamintojams. Tačiau jie galėtų pasinaudoti ES skiriamomis lėšomis ir apsidrausti nuo galimų nuostolių dėl paukščių gripo plitimo ES teritorijoje. Pažymėtina, kad paviršutiniška informacija apie plintantį paukščių gripą gali turėti neigiamą poveikį ne tik gamybos procesams, bet ir paukštienos gaminių pardavimui. Bet jei Lietuva naudotų importo saugiklius, tai galėtų paskatinti vartotojus pirkti tik lietuviškos kilmės paukštieną.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertėDarius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
