mykolas drunga

Turčiai šaliai naudingi ar ne, nagrinėja Mykolas Drunga. Ar pasiturinčiųjų žmonių indėlis į bendrą valstybės materialinę gerovę neproporcingai didelis, ar greičiau neproporcingai mažas? Dėmesį pagavo du straipsniai, reiškiantys visiškai priešingas nuomones. Pradėsime nuo ekonomisto Roberto Reicho. Jis savo asmeninio tinklaraščio „Robert Reich`s Blog“ įraše liepos 22 d. kalba apie Ameriką ir teigia, kad Johnas McCainas ir Barackas Obama atstovauja dviem skirtingoms ekonomikos sampratoms.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Sąjūdžio 20-metį pasitikome simboliniu aktu, kuris turėtų simbolizuoti galutinį Sąjūdžio pralaimėjimą ir mirtį. Nacionalinis trasliuotojas grąžino mus 20 metų atgal, ir padarė tai ne dokumentinių kadrų pagalba. Tai, kas vyksta, gali būti pavadinta sovietinės realybės šou, bet nuo visų kitų „realybės šou“ ši realybė skiriasi tuo, kad yra tikra, autentiška ir nesurežisuota. Mes iš tiesų esame grąžinami į tą realybę, kurią prieš 20 metų buvo įveikęs Sąjūdis.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantys liberalios minties intelektualai ketvirtadienį renkasi į tradicinę "Santaros-Šviesos" konferenciją.Alantoje, netoli Molėtų, vyksiančioje konferencijoje pranešimus apie Lietuvos gyvenimo aktualijas, galimą ateities raidą skaitys filosofai Leonidas Donskis, Arūnas Sverdiolas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, žurnalistai Rimvydas Valatka, Mykolas Drunga ir kiti.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.

110 metų socialdemokratijos susikūrimo metinių minėjimas tikriausiai dabartiniams tikriems socialdemokratams yra daugiau ne šventė, o jausmas. Jausmas, kad tu neši vėliavą savo pirmtakų, kurie burdamiesi į socialdemokratinę organizaciją iškėlė ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją.

Londono socialinio darbuotojo Šono Beilio (Shaun Bailey) požiūris gali nustebinti. Jis pats – juodaodis, išaugintas motinos be tėvo, ir šį savo straipsnį paskelbė Didžiosios Britanijos dešiniųjų laikraštyje “Daily Telegraph”. Manau, jis žino, ką kalba. Esu įsitikinęs, kad jo mintys aktualios ir Lietuvos žmonėms. Kai kuriais atžvilgiais Vilniui (ir Klaipėdai, ir Kaunui, ir Panevėžiui…) ne taip jau toli nuo Londono. Deja.

Paaugliai ir „blogai“ (internetiniai dienoraščiai) – gal tai iš tikrųjų bloga kombinacija?.. Šis „New York Times“ pasirodęs straipsnis, be abejo, atspindi amerikietiško gyvenimo aplinkybes, todėl ypač aktualus JAV.

Kai kas Europos Sąjungos politiką Irano atžvilgiu laiko pamatuota ir atsargia. Su tuo griežtai nesutinka apžvalgininkas Charles’as Krauthammeris, už gerus politinius komentarus gavęs prestižinę Pulitzerio premiją ir rašantis „Washington Post“ bei kitiems laikraščiams. Jis mano visiškai kitaip. Ir pranašauja Europai – bet ne tik jai – liūdną ateitį. Tikėkime, kad jis klysta. Deja, jo samprotavimai rimti. Mykolas Drunga Charles Krauthammer: Irano šarada Būtent tai sukūrė ES.

Šiomis dienomis kalbos apie visuotinį klimato atšilimą gali atrodyti psichologiškai nerealios Lietuvoje. Amerikoje jos taip daugeliui atrodo visais metų laikais. Ir toli gražu ne vien tik George‘ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui), bet ir aibei kitų dešinesnių pažiūrų politikų, politologų, netgi mokslininkų.

Kanados žurnalistas, žydas konservatorius Markas Steynas bent vienu atžvilgiu labai vertina krikščionybę. Šis jo straipsnis dienraštyje „Chicago Sun-Times“ labai aktualus ir, manau, taiklus.

Katalikybė ir islamas turi daug ką bendra, įskaitant tvirtą tikėjimą pamatinėmis tiesomis, tarp kurių – Dievo buvimas. Yra ir kitų to bendrumo aspektų, į kuriuos dėmesį atkreipia dienraščio „Christian Science Monitor“ bendradarbis Peteris Fordas šiame reportaže iš Paryžiaus. Įdomi ir, mano manymu, įsidėmėtina mintis – karštas religingumas ne visada turi vesti prie fanatizmo, ekstremizmo, terorizmo. Ne visi katalikai – inkvizitoriai, ne visi musulmonai – bin ladenai.

Ar klaidai skelbti reikia „žodžio laisvės“? Iki XIX amžiaus Katalikų Bažnyčia sakydavo aiškų „ne“, kol XX a. antroje pusėje nepasidavė iš dalies modernios visuomenės spaudimui ir Vatikano II Susirinkime neatrado savo pačios viduje visada slypėjusio laisvo apsisprendimo už tiesą grūdelio.

Afrika, Airija ir Lietuva. Ką šios teritorijos su gyvais (ir masiškai emigruojančiais ar emigravusiais) savo žmonėmis turi bendra Ogi labai daug – ir visiškai netikėto.

Kalėdas su eglute Amerikoje jau seniai šventė ne tik krikščionys, bet ir žydai – be to abipusio apmaudo, kuris kartais prasiveržia šiandien. Štai nesentimentalus, bet vis tiek gražus Kalėdų vaizdelis iš Bruklino rajono Niujorke prieš daugelį dešimtmečių, kurį “New York Times’o” skaitytojams padovanojo rašytoja Katharine Weber.

Ar Amerika pajėgi vykdyti protingą užsienio politiką? Nepriklausomo dienraščio „Christian Science Monitor“ redaktoriai įsitikinę, kad taip – ir būtent labai konkrečiu ir sudėtingu Kazachstano atveju. Gal čia amerikiečių jėga pasireikš racionaliau negu Irake? Tuo norisi tikėti, kadangi nuo poslinkių Vidurio Azijoje, kur vėl stiprėja Rusijos jėgos struktūrų įtaka, nelieka visiškai nuošalyje ir Lietuva.

Tikroje demokratijoje esama rizikos, kad rinkimus gali laimėti ir nedemokratiškos jėgos. Tai demokratijos bičiuliams tampa dilema: jeigu uždrausi toms jėgoms balotiruotis, susiaurinsi demokratinį pasirinkimą; jeigu plačiai joms atversi vartus, gali pražudyti pačią demokratiją. Kita vertus, rinkimus laimėjusios nedemokratinės jėgos kartais tampa nuosaikesnės, nes ta kryptimi jas spaudžia pilietinė visuomenė.

Žurnalas „Nation” yra vienas kairiausių ir rimčiausių Amerikoje. Įdomu ir beveik stebina, kad jis šitokią sensacingą medžiagą pristato ir komentuoja taip ramiai, puikiai tvardydamasis. Jokių kategoriškų tvirtinimų, jokios isterijos ir prakeikimų, tik sunkūs, dalykiškai pateikti kaltinimai. Civilizuotos polemikos (nors ir didžiausio susipriešinimo sąlygomis) pavyzdys.

„Ar Paryžiaus gaisrai nutvieks ir Vilniaus padangę?“ – neseniai klausė vienas Lietuvos savaitraštis (kartu su daugeliu kitų). O ekspertai beveik vienu balsu atsakinėjo: „niekada to nebus“, „mūsų gatvės neliepsnos“ ir panašiai raminančiomis frazėmis.

Amerikoje jau kelis dešimtmečius garsiai, aštriai ir atvirai ginčijamasi dėl abortų leistinumo, Lietuvoje šis klausimas tik dabar smelkiasi į viešąją erdvę, o šiaipjau Europoje apie tai linkstama kalbėti ramiai, jei ne patyliukais, ir laikyti sprendimus „darytis abortą“ (ar „nesidaryti“ jo) „asmenišku reikalu“, į kurį valstybei derėtų kuo mažiau kištis. Tačiau ir visoms nuomonėms itin tolerantiškoje Amerikoje kai kurie pareiškimai sukelia šoką.

Kartais politikai moja kirviu – ir pataiko į savo pačių koją. Pavyzdžiui, mano nuomone, Lietuvoje dviejų labai gerbtinų partijų pirmininkai nepakankamai anksti pasitraukė iš pirmininko posto – ir tuo nemenkai pakenkė savo partijų prestižui. Tokiais atvejais džiaugiasi tų partijų priešai ir liūdi jų draugai.

Štai dar vienas balsas už bendruomeniškumą ir pilietinę visuomenę, balsas garsaus trimito virtuozo, kompozitoriaus, džiazo (ir ne tik) muzikanto, balsas iš mums gal truputį mažiau pažįstamos Amerikos. Jo pasisakymą išspausdino politikos ir kultūros savaitraštis „New Republic“. Mykolas Drunga Wynton Marsalis: Svingo galia Vos praūžus uraganui „Katrina“ sulaukiau daugybės telefono skambučių iš viso pasaulio. Buvo reiškiama užuojauta, siūloma pagalba. Dabar tų skambučių nebeliko.

„Chicago Sun Times“ yra vienas iš dviejų didžiųjų Čikagos dienraščių. Kaip ir jo konkurentas „Chicago Tribune“, jis leidžia savo nuomonių puslapiuose pasisakyti įvairių politinių pažiūrų žurnalistams ir viešojo gyvenimo veikėjams. Vienas tokių – konservatorius Johnas O'Sullivanas, daugelio kitų dešiniosios pakraipos visuomenės informavimo priemonių bendradarbis. Mykolas Drunga John O'Sullivan: Mūsų nesėkmės drąsina islamo radikalizmą Praha, Čekijos Respublika.

Kunigas Andrew Greeley – vienas spalvingiausių JAV Romos Katalikų Bažnyčios atstovų. Į pensiją išėjęs Čikagos universiteto sociologijos profesorius, populiarių romanų moraliniais klausimais autorius, katalikybės apologetas, keliuose laikraščiuose bendradarbiaujantis nepailstantis komentatorius visuomeniniais ir religiniais klausimais, daugelį žavi tuo, kad yra beveik nenuspėjamas, nors niekada nemano savo tikėjimą išduodantis ar kompromituojantis.

Šiuo metu Britanijos parlamento Aukštieji rūmai svarsto itin opų įstatymo projektą, prieš kurį jau pasisakė Anglikonų ir Romos Katalikų Bažnyčių vadovai, bet kurį remia daugelis liberalų ir leiboristų (žinoma, ne visi). Štai pasaulietės balsas, kurį išspausdino konservatyvus laikraštis „Sunday Telegraph“. Tai, mano nuomone, jautraus ir niuansuoto argumentavimo pavyzdys.

Viena iš JAV dienraščio „Christian Science Monitor“ tendencijų – akcentuoti tai, kas pozityvu ir vengti skandalų bei sensacijų. Į šį toną visiškai pataiko ir žurnalisto veterano Michaelo Barone’o straipsnis, o ir šiaip amerikiečiams (ne tik šiam laikraščiui) yra būdingiau ieškoti ir rasti šviesių gyvenimo pusių nei verkšlenti ir liūdėti dėl tamsių.

Daugelį bendradarbių turintis „New Republic“ yra vienas seniausių bei geriausių politikos ir kultūros savaitraščių Amerikoje, atstovaujantis centro (kartais centro dešinės, dažniausiai centro kairės) pažiūroms.

Du žymūs politikai konservatoriai – buvęs britų torių vadovas Iainas Duncanas Smithas ir JAV respublikonų senatorius Rickas Santorumas – aiškina konservatyviąją socialinio teisingumo viziją. Jos esmė glūdi idėjoje, kad „mažos piliečių kuopelės“ yra ūkio augimo ir visuomenės gyvybingumo garantas. Nors pilietinės visuomenės reikšmės pabrėžimas – ne konservatorių monopolis, jis vis dėlto jiems itin būdingas.

Siūlau šį dienraščio „Wall Street Journal“ išspausdintą straipsnį vien dėl to, kad ir mums verta susipažinti su autentišku irakiečio – dargi tos šalies prezidento – balsu. „Autentiškas“ balsas nebūtinai reiškia „teisingas“ balsas. Daug kas Irake ir už jo ribų, o ypač Europoje ir dabar jau Amerikoje, yra visiškai priešingos nuomonės. Tačiau be nuomonių įvairovės ir jos sukeltų diskusijų tiesa niekada neišryškės.

Kitaip nei Davidas Brooksas, kuris linkęs dabartinį Amerikos prezidentą dažniau teisinti nei kritikuoti, „The New York Times“ žurnalistas Nicholas D. Kristofas (nuotraukoje), atvirkščiai, jį dažniau kritikuoja, nei teisina (nors tokių atvejų yra buvę). Štai vienas ypač stiprios kritikos atvejis.

Vienas labiausiai abejojančių ir George’o W. Busho kompetentingumu, ir jo gera valia, yra nuolatinis „New Tork Times“ komentatorius, didelis idėjinis konservatorių priešas ekonomistas Paulas Krugmanas. Jo publikacijos atspindi daugumos (bet ne visų!) šio laikraščio redaktorių ir bendradarbių nuomonę.

Ne visi, bet dauguma didžiųjų JAV laikraščių etatinių komentatorių yra George’ui W. Bushui gana priešiški. Davidas Brooksas iš „New Tork Times“ - kitoks. Jis yra konservatyvių pažiūrų ir Amerikos prezidentą mato kaip idėjinį brolį, su kuriuo sutinka dauguma atvejų, nors ir ne visais.

Šis konservatyvaus britų laikraščio „Sunday Telegraph“ redakcijos straipsnis, be abejo ir deja, liks dar vienu balsu tyruose. Tačiau jis realistiškesnis nei daugelis JAV laikraščių komentarų, prieš 20-30 metų kvietusių Ameriką iš viso išstoti iš Jungtinių Tautų, kurios tada (kaip ir dabar) buvo ne tik korumpuotų galvų valdomos, bet dar ir smirdėjo bolševikiniu tvaiku.

Pastarąją savaitę Vakarų spaudoje straipsnių politinėmis temomis apie Baltijos valstybes buvo nedaug. Štai kai kurie iš jų, kuriuos teko pastebėti. Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizito Varšuvoje išvakarėse Šiaurės Vokietijos dienraščio “Welt” korespondentas Gerhardas Gnauckas kalbėjosi su Lenkijos ministru pirmininku Mareku Belka apie Lenkijos ir Vokietijos santykius. Šiame liepos 30-ąją išspausdintame pokalbyje paminėta ir Lietuva.

Jacques’as Chiracas vakar baigė dvi dienas intensyvių, tačiau nevaisingų susitikimų su pagrindiniais Prancūzijos politikos vadovais, bet vis dar neišsprendė vienos iš skaudžiausių savo ilgos politinės karjeros problemų - skelbti ar neskelbti referendumą naujajai Europos Konstitucijai ratifikuoti, rašo britų dienraščio “Guardian” korespondentas Jonas Henley iš Paryžiaus.

Ketvirtadienio (10.23) Vakarų spaudoje daug temų: Irako atkūrimas ir jo rėmėjai, Baltijos šalys. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Per ateinančias dvi dienas Madride pasaulio turtingesnės šalys ir finansų institucijos paskelbs įnašus į Irako atkūrimą, rašo “New York Times” redaktoriai vadinamosios donorų konferencijos proga ir ragina donorus būti dosnius.

Amerikos ir Britanijos laikraščių komentaruose daugiausiai rašoma apie Arnoldo Schwarzneggerio išrinkimą Kalifornijos gubernatoriumi - ką tai byloja apie Ameriką ir jos politinius procesus? Ketvirtadienio (10.09) Vakarų spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Ypač daug dėmesio šiai temai skyrė amerikiečių “Wall Street Journal” ir britų “Guardian”. Pateiktos (netgi tame pačiame laikraštyje) gerokai skirtingos nuomonės.

Šiandien Vakarų spaudoje vienos vyraujančios temos nėra, bet savo apžvalgą pradėsime nuo pastabų apie Čečėniją, kur šį sekmadienį įvyks Maskvos suorganizuoti prezidento rinkimai. Ketvirtadienio (10.02) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Dienraštyje “Wall Street Journal” prancūzų mąstytojas Andrė Gluksmanas straipsnyje “Mūsų didžiausia tylėjimo nuodėmė” rašo: “Yra žūčių, kurios sveria ne daugiau nei plunksna. Yra tautų, kurios visiškai nesiskaito.

Vakarų spaudos puslapiuose tebeaptarinėjamas Irakas, Amerika, Jungtinės Tautos, Bušas, dėmesio sulaukia ir Putinas. Penktadienio (09.26) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Ketvirtadienio (09.18) Vakarų spaudoje: Arafatas ir Šaronas; Prancūzija ir Amerika; Kastro režimas. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Trečiadienio (08.20) Vakarų spaudoje pagrindinė tema - vakarykštis sprogimas Bagdade, šalia Jungtinių Tautų misijos. Užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Jau seniai nėra buvę, kad viename laikraštyje, Amerikos itin įtakingame “New York Times”, būtų tiek daug pasisakymų viena tema.

Šiandien (08.14)Vakarų laikraštininkai tyrinėja du karštus pasaulio taškus: dabartinį - Iraką ir buvusį - Jugoslaviją. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Trečiadienį (08.06) Vakarų spaudoje tarp daugelio temų vėl svarbiausia tapo terorizmo tema. Užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Penktadienį (07.25) Vakarų spauda nagrinėja rugsėjo 11-osios teroro aktų žvalgybinį kontekstą ir svarsto, kokią įtaką Irakui turės Husseino sūnų žūtis. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Vakarų laikraščiuose šiandien daug temų, tačiau šioje spaudos apžvalgoje dėmesį sutelksime į dvi. Tai Irakas ir britų mokslininko Kelly savižudybė. Pirmadienio (07.21) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Šiandien Vakarų laikraščių dėmesio centre - vėl įsiliepsnojęs smurtas Artimuosiuose Rytuose. Ketvirtadienio (06.12) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Vos tik paskelbus naująją Artimųjų Rytų taikos iniciatyvą, jau buvo aišku, kad ją lydės jos priešininkų smurto išpuoliai, - rašo “New York Times” ir tęsia: mažiau aišku buvo tai, ar tie, kurie taikos gairių planą palaikė, turės politinės drąsos atsilaikyti prieš smurto išpuolius.

Šiandien Vakarų spaudoje vyrauja dvi temos - atsinaujinęs Artimųjų Rytų taikos procesas ir Sadamo Huseino masinio naikinimo ginklų likimas. Kai kuriuos būdingesnius pasisakymus apžvelgia “Laisvosios Europos radijo” žurnalistas Mykolas Drunga.