110 metų socialdemokratijos susikūrimo metinių minėjimas tikriausiai dabartiniams tikriems socialdemokratams yra daugiau ne šventė, o jausmas.
Jausmas, kad tu neši vėliavą savo pirmtakų, kurie burdamiesi į socialdemokratinę organizaciją iškėlė ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją. „Stengtis sutverti demokratišką lietuvių respubliką laisvu noru susifederavusią su kaimynais – lenkais, gudais, latviais ir ukrainiečiais“, – taip buvo parašyta Programoje „Lietuviškos Social-demokratiškos partijos“, įsteigtos Vilniuje 1896 m. gegužės 1 dieną.
Kokia drąsi tuo metu buvo socialdemokratų iškelta valstybingumo idėja, jei ją kritikavo net tokie žinomi žmonės kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. Štai jo mintys, išspausdintos 1900 metais „Tėvynės sargo“ 8 numeryje ir pavadintos „Socialdemokratiški išmislai – viena tik blėdis“: „Kaip daug pikto gali padaryti tautai ir tautiečiams piemenys, ėmę savaip politiką varyti. ...Kenksmingų ant savo caro atsiliepimų, neseniai po miestelius išklejuotų, rėksnių iš Social-Demokratiškos partijos, kliedančius apie Lietuvos neprigulmystę, apie ką niekam nė nesisapnavo“. „Politišką Lietuvos neprigulmystę skaitome už tuščią svajonę ir prieš aną... atvirai protestuojame... Sargiečiai, o su jais visa konservatyviška lig kaulų smegenų Lietuva pripažįsta Rosijos Ciesorių už tikrą savo valdovą, nuo Rosijos nerūpinas skirtis...“
Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų, 1918 m. vasario 15 d. socialdemokratai Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška su dviem demokratais socialistais įteikė Lietuvos Tarybos daugumos komisijai pareiškimą, kuriame buvo Nepriklausomybės Akto tekstas, ir pasisakė, kad sutinka grįžti Tarybon, jeigu dauguma priims jų formuluotę. 1918 m. vasario 16 d., vienai dienai pakeitus Tarybos pirmininką (vietoj Antano Smetonos išrinkus dr. Joną Basanavičių), buvo priimtas vienbalsiai ir visų pasirašytas nutarimas, kuris vėliau pradėtas vadinti Lietuvos Nepriklausomybės Paskelbimo Aktu. Taigi, anot S. Kairio, „dauguma pasidavė mažumai“. Vasario 16 d. Aktas – socialdemokratų dar nuo 1896 m. pirmosios programos išpuoselėtos Lietuvos valstybinio savarankiškumo idėjos realizacijos pirmasis žingsnis. Jį kuo puikiausiai įvykdė socialdemokratų lyderis Steponas Kairys.
Kokie tai buvo žmonės to meto socialdemokratai? Turbūt aiškiausiai juos aprašo Mykolas Drunga šių metų publikacijoje „Keli štrichai partijų įvaizdžio istorijai“. Štai ką jis rašo apie S. Kairio bendražygį Jackų Sondą: „Pastarąjį gerai pažinojau ir norėčiau pažymėti, kad kito tokio doro, tiesaus, nesavanaudiško, blaivaus, akivaizdžių moralinių silpnybių neturinčio, kitiems tarnaujančio žmogaus dar gyvenime nebuvau sutikęs. (...) Jackų Sondą vadinčiau netgi populistu (aišku, gerąja prasme), nes eidamas visas pareigas (J.Sonda – ekonomistas, Šiaulių burmistras (1925–1931), Šiaulių ligonių kasos direktorius, Šiaulių bei Vilniaus savivaldos įstaigų vadovas) jis pirmiausia rūpinosi mažiausiai uždirbančiųjų ir prasčiausiai gyvenančiųjų interesais, jų naudai steigė ar tobulino švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigas. Jis buvo „gerovės valstybės“ politikos šalininkas, bet darbuodamasis liaudžiai niekada pats nepraturtėjo, nes kurdamas biurokratines struktūras žmonių labui kamšydavo skyles ir iš savo kišenės“.
Tęsdamas savo tėvo J. Sondos socialdemokratines tradicijas, maestro profesorius Saulius Sondeckis yra pasakęs: „Garbingą socialdemokratų vardą puoselėjo ir garbingi žmonės: Steponas Kairys, Kipras Bielinis, profesoriai – broliai Biržiškos – tokių žmonių trūksta mūsų valstybės gyvenime. Šiandien esu su tais, kurių principinga pozicija suteikia viltį ir tikėjimą socialdemokratijos ir Lietuvos ateitimi – Lietuvos socialdemokratų sąjunga“. Ne tik J. Sondos, Kipro Bielinio vaikų ir vaikaičių tapimas Socialdemokratų sąjungos nariais rodo, kad LSDS tęsia ano meto socialdemokratų politiką. „Lietuvoje esama politinių donkichotų, bandančių ginti ideologijų grynumą“, – rašo Andrius Martinkus apie Socialdemokratų sąjungą, kurią didžiosios Socialdemokratų partijos strategai vadina atsilikusia nuo gyvenimo – gyvenančia praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, o gal ir XIX amžiuje. („Šiaurės Atėnai“, 2006, Nr. 3). Čia tiktų priminti pirmojo JAV prezidento George‘o Washingtono, kuris savo krašto reikalus kėlė aukščiau asmeninių interesų ir tai įrodė savo gyvenimu, pasakytus žodžius: „Jeigu jums brangi jūsų reputacija, turėkite reikalų tik su oriais žmonėmis, nes geriau būti vienam negu sutapti su kvaila kompanija“.
Šiandien Socialdemokratų sąjungos tikslas – sukurti Lietuvoje socialinės teisinės valstybės modelį – Gerovės Valstybę. Valstybė ginanti ne turtingųjų interesus, o stojanti į silpnesniojo pusę turi galimybę tapti visapusiškai išsivysčiusia šalimi. Tai ir yra socialdemokratinis kelias, kurį siūlo Lietuvos socialdemokratų sąjunga.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
