gitanas nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Gitanas Nausėda: valstiečiai-žalieji gali primesti savo darbotvarkę
Rinkimus didele persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galės primesti savo ekonominę darbotvarkę ir kelti klausimus dėl didesnio valstybės kišimosi į ekonomiką, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau jis tikisi, kad valstybės monopolis nėra principinė valstiečių-žaliųjų nuostata. „Pirmiausia tai reiškia, kad valstiečiai-žalieji įgyja galimybę pasiūlyti savo koalicijos partneriams ne tik savo politinę dienotvarkę, bet net ir įgyvendinimo priemones.
Kitų metų valstybės biudžetas: palikta erdvė naujiems mokesčiams
Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.
Gitanas Nausėda: spartus atlyginimų augimas gali pakenkti Lietuvai
Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.
Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?
Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Gitanas Nausėda: rinkimų laimėtojai gali susitarti dėl mokesčių reformos?
Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.
Ateinantys 4 metai: kokie mokesčiai laukia?
Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Ar naftos šalių susitarimai pakeis kuro kainas lietuviams?
Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.
Seimas žada viena, balsuoja už kita: kodėl mokesčiai nemažėja?
Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.
Gitanas Nausėda: Darbo kodeksas turėtų būti priimtas be prezidentės veto
Seimas turėtų atmesti šalies vadovės veto ir priimti pirminį Darbo kodekso variantą, o vėliau imti jį tobulinti, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mano nuomone, prezidentės pasiūlymuose yra tenai ir dalykų, kurie pagerina Darbo kodeksą, bet mano akimis, yra ir dalykų, kurie pablogina. Tiksliau būtų priimti pirminį variantą ir tada vėliau jį tobulinti“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį sakė G.Nausėda.
Ekonomistai – vieningi: darbo santykių reguliavimą būtina keisti
Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.
REKLAMA
REKLAMA
Europos centrinis bankas sudeda ginklus: atlyginimų augimą užtikrins tik vyriausybės
Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.
Ekonomistas Gitanas Nausėda Eligijaus Masiulio versiją vadina dviprasmiška
Kyšininkavimu įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio viešai pateikta versija dėl jo namuose rastų pinigų skamba dviprasmiškai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, apmaudu, kad politikoje po šio skandalo nelieka vieno perspektyviausių politikų. „Tai, ką jis (E.Masiulis - BNS) paaiškino, tartum pakreipia visą bylos eigą kita linkme, bet vis dėlto tie paaiškinimai jam, kaip politikui, deja, garbės nedaro ir kelia visokių kitokių klausimų, kurie susiję su politika.
Pasaulio reitinguose Lietuvos gyventojai – tarp geriausiai gyvenančiųjų, o kaip realybėje?
Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.
Didžioji Britanija Rusijos kelyje: kainos augs, atlyginimai ne
Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.
Gitanas Nausėda: apie olimpines viltis, Artūrą Milaknį ir Juliją Jefimovą
Ekonomistas Gitanas Nausėda dažnai yra žinomas ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl sporto įžvalgų. Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių likus vos keletui dienų, G. Nausėda su portalu tv3.lt pasidalino savo mintimis apie artėjančią sporto šventę. - Ar intensyviai stebėsite olimpiadą? - Olimpiados viduryje būsiu 10-čiai dienų išvykęs, bet visos likusios dienos mane tikrai labai domina. Dar ir krepšinį spėsiu neblogai pažiūrėti, bent jau pogrupio varžybas.
Stipriausių valstybių finansų ministrai sunerimę: terorizmas drebina pasaulio ekonomikos pamatus
Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.
Gitanas Nausėda: prognozuojama defliacija liepą nėra netikėta
Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.
Airijos renesansas: pritrauks ne tik verslus, bet ir emigrantus
Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.
ES sankcijos Rusijai: kam kirtis skaudesnis?
Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.
Ekonomistai nesiryžta vertinti naujojo Darbo kodekso
Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.
Gitanas Nausėda: apie vasaros teikiamus malonumus ir rūpesčius
Vasaros poilsis gamtoje ir ant grilio keptas maistas – du vienas nuo kito neatsiejami malonumai, kuriais lietuviai mėgsta itin dažnai pasilepinti. Ne išimtis ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris taip pat neįsivaizduoja vasaros be jaukių vakarų, praleistų su šeima beruošiant maistą gryname ore. „Išties, su šeima gamtoje gaminame dažnai, paprastai tai darome sodyboje arba kieme prie namų, kur turime pavėsinę ir grilį.
Karjeros laiptai: su kokiu atlyginimu karjerą pradėjo Gitanas Nausėda ar Gabrielius Landsbergis?
Pradedant darbą tikimasi, kad kylant karjeros laiptais kils ir mokamas atlyginimas. Nors daugumai būtent šitoks scenarijus ir pažįstamas, apklausos parodė, kad kai kurių darbo užmokestis menko. Beveik kas penktas 26-40 metų lietuvis teigia, kad per savo karjerą algą išaugino daugiau nei dvigubai, tačiau kas septintas skundžiasi per karjerą netgi „atpigęs”, teigia specialistų portalas cvmarket.lt.
Šokiruojanti statistika: pagal atlyginimus velkamės dugne, o kainomis artėjame prie ES vidurkio
Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.
Liūdni signalai iš Didžiosios Britanijos: kokios pasekmės pasiektų Lietuvą?
Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.
Duodame mažai, gauname daug: ar ilgai džiaugsimės ES lėšomis?
Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.
Ekonomistas Gitanas Nausėda atskleidė, ką palaikys Europos čempionate
Su nekantrumu visų futbolo mylėtojų laukiamas Europos futbolo čempionatas skatina viešas žinomų žmonių diskusijas. Išsirinkti vieną komandą iš 24-ių nėra lengva, tad nuomonės dažnai išsiskiria. Kai kurie žinomi Lietuvos žmonės savo favoritus turi seniai, kiti mėgstamų komandų ieškojo prieš pirmenybių pradžią.
Lietuvos strateginis neįgalumas: ar atsidursime Europos Sąjungos dugne?
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.
Žinomų žmonių sveikinimai tėčiams: nuo kavos puodelio iki muzikinių staigmenų „Facebooke“
Pirmasis birželio sekmadienis – visų tėčių ir senelių diena. Žinomi šalies žmonės šiandien tai pat sveikina savo brangiausius tėčius ar patys džiaugiasi sulaukę sveikinimų, o kai kurie sveikinimo įrašus ar mielas nuotraukas paskelbė ir socialiniuose tinkluose. Štai humoristo Manto Stonkaus žmona Indrė Stonkuvienė, pati nestokojanti humoro jausmo, sukūrė savo vyrui šmaikštų mizikinį sveikinimą: „Tėti, Vyre Mantai Stonkau, mylim tave Tu mūsų Stipruoli. Su Tavo diena.
Kivirčas tarp ekonomistų ir prekybininkų: didėjo antkainiai ar mažėjo?
Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.
Ekonomistai: sparčiai auganti Lietuvos ekonomika ateityje tik greitės
2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.
G. Nausėda stojo M. Mikutavičiaus pusėn: paslaugų sektoriuje veši monopolizmas
Socialiniame tinke ekonomistas Gitanas Nausėda stojo į Marijono Mikutavičiaus pusę, kuris teigia, kad Konkurencijos tarybos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nieko nedaro siekiant pažaboti kainas. „Dėl Konkurencijos tarybos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir jų indėlio į kainų kilimą Marijonas Mikutavičius teisus. Kai kuriuose paslaugų sektoriuose metų metus veši monopolizmas, tačiau niekam dėl to galvos neskauda. Prieš kurį laiką sugedo užsienietiška buitinė technika.
Gitanas Nausėda: dirbančiuosius pasieks geros naujienos
SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.
Gitanas Nausėda išjuokė Viktoro Uspaskicho ekonomines žinias
Savaitgalį įvykusiame Darbo partijos suvažiavime pasirodė ir partijos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Save pristatęs liberaliu demokratu rėžė kalbą apie Lietuvos ekonomiką, tačiau ekonomistai netruko pastebėti įsivėlusių ekonominių spragų. „Šiandien kai kurie ekonomistai, komentatoriai, politologai pradeda atsibusti iš gilaus sapno ir kalbėti tai, apie ką aš kalbėjau 15 metų iš eilės.
Lietuviai šluoja ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos parduotuves
Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.
Viešinami dokumentai iš Panamos skaudžiausiai smogs politikams
Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.
Pilkoji VMI zona – pajamos gaunamos iš azartinių žaidimų
Prasidėjus gyventojų pajamų deklaracijoms kilo nesusipratimų ir dėl užsienio kreditų įstaigose esančių sąskaitų bei elektroninių sąskaitų deklaravimo. Neretai tokiomis sąskaitomis naudojasi lietuviai, užsidirbantys iš internetinių pokerio turnyrų bei lažybų puslapių. tv3.lt domisi, kaip tokias pajamas uždirbantys lietuviai jas deklaruoja ir, ar nebando išsisukti nuo mokesčių.
PVM dilema: politikai siūlo mažinti, o ekonomistai žvelgia skeptiškai
Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.
Nukarūnuota Rusija: Lietuvos eksporte prarado pirmąją vietą
Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.
Nulinė palūkanų norma: ar primokėsime už laikomus indėlius?
Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.
Ekonomistai svarsto niūrius scenarijus: ar smogs finansų krizė Lietuvai?
Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.
Bankų turto apmokestinimas: kokias pasekmes pajustume Lietuvoje?
Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.
G.Nausėda: Rusijos planai dėl privatizacijos – teisingas kelias
Su ekonomine krize kovojančios Rusijos vyriausybės planus privatizuoti kai kurias jos valdomas įmones SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda iš principo vertina kaip teisingą kelią, kuriuo turėtų eiti ir kitos apverktinoje makroekonominėje padėtyje atsidūrusios valstybės, rašo žiniasklaida.
Rekordiškai išaugo į šalį įvežamų kontrabandinių cigarečių kiekis
Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė rekordinį kiekį kontrabandinių cigarečių – beveik 11 milijonų pakelių. Padarytos žalos valstybei dydis viršija 24 milijonus eurų. Tokių skaičių nematėme beveik penkerius metus, kuomet 2010 metais buvo užfiksuotas aukščiausias kontrabandos lygis – 43 proc.
Mažėjančios SGD kainos: ar pajus vartotojai?
Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.
Kodėl pingant naftai už kurą mokame tiek pat?
Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais. Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.
Besiskolinančių daugėja: ar sulauksime naujos krizės?
Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.
Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes
Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių. „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.
Ekonomistai: pigi nafta Lietuvai turės ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių
2015 metais iki rekordinių žemumų nukritusi naftos kaina šiais metais turėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau vis dar išsilaikys žema. Energetikos išteklius importuojančiai Lietuvai tai reiškia, kad prekės kainuos mažiau, o gyventojams liks daugiau pinigų, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto jie pažymi, kad pigi nafta nieko gera nežada Rusijos ekonomikai, o tai kartu apsunkins Lietuvos eksportuotojų padėtį.
Valdžia dvejus metus kišo pinigus į bankrutuojančią laivininkystę
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.
Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?
Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.
