Jo teigimu, tai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti duomenys, pagal kuriuos penkių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį augo kur kas lėčiau nei jų iš tiekėjų perkamų ir parduodamų prekių vertės skirtumas.
„Tie duomenys rodo, kad situacija mažmeninės prekybos sektoriuje yra tikrai palanki (...) Prekybos centrai gali didinti ne tik fizinę apyvartą palyginamosios kainomis, bet ir pačias kainas, nes kitaip būtų labai sunku suprasti, kaip šitie skaičiai atsirado. Kalbu apie augimą naujai sukurtos vertės, o tuo tarpu apyvarta palyginamosiomis kainomis augo daug lėčiau“, - BNS sakė G.Nausėda.
VMI duomenimis, penkių didžiųjų tinklų bendra apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 10,6 proc. iki 707,7 mln. eurų, o įsigytų ir parduotų prekių vertės skirtumas išaugo net 51,8 proc. iki 103,7 mln. eurų.
„Tai rodo, kad arba prekybos centrai pradėjo labai efektyviai dirbti ir mažinti sąnaudas, bet labiau tikėtina, kad buvo parduodama daugiau ir šiek tiek brangiau (...) Reikia įvertinti ir marketingo bei logistikos mokesčius, kuriuos gauna prekybos centrai, jie yra gana ženklūs“, - teigė G.Nausėda.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktorius Lauryno Vilimo teigimu, VMI duomenys pateikti, remiantis pačių prekybos tinklų pateiktomis PVM deklaracijomis - remiantis vien tik jomis, negalima daryti išvados apie prekybininkų antkainių ir kainų augimą.
„Šie duomenys negali rodyti prekybininkų antkainių didėjimo, VMI pirkimo pardavimo pajamose mato visus pirkimus ir pardavimus, įskaitant ir visas paslaugas, kurias dar teikia prekybos tinklai - pavyzdžiui, mokėjimų paslaugas, taip pat ir nekilnojamojo turto pardavimus. Prekybos tinklai yra vieni aktyviausių nekilnojamojo turto plėtotojų, jie perka ir parduoda žemes, sklypus, pastatus, parduotuves. Šituose skaičiuose yra ir tokia veikla, todėl iš jų išskaičiuoti maisto produktų antkainių didėjimą yra mažų mažiausia labai toli nuo tiesos“, - BNS tvirtino L.Vilimas.
Jo teigimu, didesnės prekybos tinklų investicijos į nekilnojamąjį turtą yra susijusios su pasirengimu „Lidl“ prekybos tinklo atėjimui.
„Praėjusių metų viduryje buvo paskelbta, kad didieji prekybos tinklai investuos daugiau į plėtrą, be abejo, viena iš konkuravimo priemonių yra didinti savo prekybos plotą“, - sakė L.Vilimas.
G.Nausėda argumentus dėl nekilnojamojo turto sandorių įtakos vertino skeptiškai. Ekonomisto teigimu, nekilnojamasis turtas neturi atspindėti prekybos tinklų deklaruotos PVM mokėtinos sumos, kuri, VMI duomenimis, per tris šių metų mėnesius išaugo 31,4 proc. iki 39,1 mln. eurų.
„Ir patys prekybininkai neturėtų ginčytis, kad bendras kainų lygis prekybos centruose yra išaugęs. Net ir dėl maisto produktų, dėl kurių šiuo metu daugiausia iečių yra laužoma. Yra Statistikos departamento duomenys, kad per metus kainos išaugo 1,5 procento. Tai atrodo labai kukliai šiame nepasitenkinimo chore, bet tai tikrai nėra nulis procentų“, - sakė G.Nausėda.
Tuo metu L.Vilimas pabrėžė, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.
„Didieji prekybos tinklai pernai paskelbė, kad nuo akcijų ir nuolaidų praktikos pereina prie reguliarios mažos kainos. Tą skelbė ne vienas tinklas ir daugumai prekių, o prekybininkų antkainiai mažėja. Jie mažėja ir kai prekybininkas kartu su gamintoju sutaria kartu mažinti kainą, ir kai dėl gamintojo reikalavimo padidinti tam tikro produkto kainą arba jos nekeisti, savo dalį galutinėje kainoje susimažina prekybininkas. Vienareikšmiškai, prekybininkų dalis tikrai mažėja, o apyvartos išaugimas 10 proc. rodo mūsų vartojimo didėjimą“, - teigė L.Vilimas.
G.Nausėda taip pat sutiko, kad dalies prekybininkų apyvartos augimas yra susijęs su išaugusiu vartojimu, o viena jo priežasčių yra padidėjusios mažiausias pajamas gaunančių gyventojų išlaidos.
„Pastaruoju metu yra padaryti sprendimai, kurie didina mažiau uždirbančių gyventojų pajamas, - minimali mėnesio alga, vidutinės senatvės pensijos padidinimas nuo sausio 1 dienos. Šie namų ūkiui yra kaip niekas kitas orientuoti išleisti papildomus pinigus pirmiausiai maisto produktams, nes daugiausia jiems trūksta būtent šių elementarių poreikių patenkinimi. Todėl jų didelis ribinis polinkis vartoti ir jų pajamų didėjimas lemia tą faktą, kad iš paklausos pusės mažmeninė prekyba auga sparčiai ir iš dalies paaiškina šitus visuos įvykius“, - sakė SEB banko ekonomistas.
Pasak jo, tą rodo ir atskirų mažmeninės prekybos segmentų augimo tendencijos.
„Maisto produktų apyvartos augimas pernai smarkiai atsiliko nuo ne pirmo būtinumo prekių apyvartos. Bet nuo šių metų pradžios mes pastebime ryškų būtent maisto produktų apyvartos kilimą kuris praktiškai susilygino su ne pirmo būtinumo prekių apyvartos augimu. Tai siejasi su mažas pajamas gaunančių namų ūkių pajamų augimu“, - teigė G.Nausėda.
Statistikos departamento duomenimis, mažmeninė prekyba, neįskaitant prekybos automobilių degalais, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su trimis 2015-ųjų mėnesiais, išaugo 6 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką). Mažmeninė prekyba maisto prekėmis alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais šiemet padidėjo 6,1 proc., ne maisto prekėmis - 5,8 proc., iš kurių sparčiausiai augo prekybos farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekėmis apyvarta - 8,7 procento.
