„Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc. Iki šiol tokį taifūną teko matyti tik Afrikos valstybėse, kuriose vienais metais ekonomika susitraukia 40 proc., o kitais – išauga 30 proc.“, – socialiniame tinkle rašė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tv3.lt portalui komentuoja, kad vienkartinį BVP šuolį lėmė perskaičiuotos kapitalinės investicijos pagal kitokią vertę.
„Nekalbant apie tuos 26 proc., net 8 proc. ekonominis augimas, turint omeny stagnuojančią euro zoną, rodo stulbinantį augimą“, – sako ekonomistė.
G. Nausėda prideda, kad tokį BVP šuolį lėmė lėktuvų pirkimas, verslo restruktūrizavimas perkeliant turtą į Airiją bei statybų sektorius, kuris praėjusiais metais ūgtelėjo 87 proc.
Nordea banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, prie didžiulio Airijos ekonomikos augimo prisidėjo ir šalies glaudūs santykiai su JAV. JAV yra didžiausia Airijos eksporto partnerė, tad prie augimo prisidėjo ir stiprėjanti JAV ekonomika bei dolerio kursas.
Toks ekonominis augimas daro prielaidas ir tolesniam žmonių gyvenimo gerinimui, pavyzdžiui, diskutuojama dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo, apie Airijos planus informuoja G. Nausėda.
Ar Airija persivilios Didžiosios Britanijos verslus ir emigrantus?
Nors Airija ir neišvengs „Brexit“ pasekmių , nes Didžioji Britanija yra antra Airijos eksporto partnerė, o kritęs svaro kursas paveiks pajamas, ekonomistai neslepia, kad šioje situacijoje Airija gali ir išlošti.
„Nemaža dalis Britanijos verslų greičiausiai mąsto, kad nereikia labai toli perkelti verslo. Airija likdama ES nare išsaugotų visas privilegijas: tiek teikti finansines paslaugas visoje teritorijoje iš Airijos, tiek daryti kitas operacijas liberaliu režimu“, – komentuoja G. Nausėda.
Ž. Mauricas pažymi, kad žvelgiant į finansinį sektorių jau dabar matyti, kad dalis įmonių persikelia į Airiją.
„Airija yra viena didžiausių finansinių paslaugų eksportuotojų ES. Iš mažų valstybių pagrindinė konkurencija vyksta tarp Liuksemburgo ir Airijos. Londonui galimai silpstant dėl „Brexit“, dalis finansinių paslaugų, ypač tų, kurios susijusios su ES, kelsis iš Britanijos į kitas valstybes. Manau, kad tai neišvengiama ir dabar visos šalys kovoja, į kurią būtent persikels“, – svarsto Ž. Mauricas.
Ekonomistės J. Rojakos nuomone, vykstant konkurencijai, kuri šalis atsiplėš Didžiosios Britanijos korporacijų dalį, airiai tinkamai išnaudoja savo galimybes. Tačiau šansų turi ir Lietuva.
„Brexit“ ir kylanti Airijos ekonomika gali įplieksti ne tik verslų postūmį Airijos link, bet ir emigrantų srauto pasikeitimą. J. Rojaka primena, kad Airija jau buvo mūsų tautiečių pamėgta prieš krizę.
„Po krizės daug kas pasikeitė, sumažėjo statybų sektorius ir atitinkamai srautai keitėsi. Daugiau žmonių pasirinko ne Airiją, o tą pačią Švediją ar Norvegiją. Jei investicijų įplaukos bus tokios aktyvios, ji turi visus šansus pritraukti ir mūsų emigrantus, kurie ieškodami galimybių gali jų nerasti Didžiojoje Britanijoje“, – mano ekonomistė.
Ekonomistas G. Nausėda taip pat neatmeta scenarijaus, kad dalis emigrantų patrauks į Airiją, nes šiuo metu dėl esamo neapibrėžtumo, dalis emigrantų Jungtinėje Karalystėje jaučiasi nesaugūs.
„Jų pagrindinė mintis ta, kad kol kas į Lietuvą grįžti ankstoka, nes atlyginimų skirtumas pernelyg didelis. Tad galiam ieškoti kitų šalių, kuriose galima dirbti. Airija turi vieną didelę privilegiją palyginti su kitomis – nėra kalbos barjero. Tie, kas puikiai moka anglų kalbą galės rinktis Airiją. Žinoma, priklauso ir nuo to kiek pokyčiai po „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje bus nepalankūs ten dirbantiems žmonėms“, – vertina G. Nausėda.
Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad vien ekonomikos augimo dėl ateinančių investicijų iš JAV nepakaks, turės augti ir vidaus vartojimas. Itin svarbią vietą užimt nekilnojamojo turto (NT) plėtra.
„Lietuvos atveju mes matėme, kad iš pradžių eksportas augo, o vėliau susikūrė vidaus vartojimas. Airijoje galime tikėtis panašaus scenarijaus. Jei NT rinka pradės smarkiai kilti į viršų, Airija vėl taps patraukli emigrantams iš Lietuvos. Ypač tiems, kurie specializuojasi statybose. Turint omeny, kad svaras euro atžvilgiu nukrito, tai Airija tikrai taps patrauklia destinacija“, – svarsto Ž. Mauricas.
Pasak jo, turint omeny kaip Airijos ir JAV ekonomikos yra susijusios bei patrauklios investicijoms ir imigrantams, galima teigti, kad emigracija į Airiją yra pusiau emigracija į JAV.
Airijos pavyzdys Lietuvai, nors ir sunkiai, bet įkandamas
Pagrindinis aspektas leidęs Airijai kilti ekonominio augimo laiptais, ryžtingos ir nepopuliarios tarp žmonių reformos. Būtent jų ir trūksta Lietuvai, mano ekonomistas G. Nausėda.
„Kol mes nepasieksime darnaus politinio sprendimo priėmimo proceso, kaip yra Airijoje, kuomet susidūrus su problema opozicija su pozicija dirba išvien ranka rankon, tokio proveržio tikėtis mūsų ekonomikoje būtų sudėtinga. Airija yra šalis, kuri nedvejoja ir kuri labai greitai priima sprendimus, kurie yra reikalingi ekonomikai, o tuo mes kol kas pasigirti negalime“, – sako ekonomistas.
Jo manymu, sekant Airijos pavyzdžiu Lietuvoje reikėtų imtis kompleksinių priemonių tiek švietimo sektoriuje, tiek mokesčių sistemoje, tiek ir darbo rinkoje.
„Jei mes derinsime šitas priemones tarpusavyje, galima pasiekti, kad ir kai kurie iš pirmo žvilgsnio nepopuliarūs pakeitimai darbo rinkoje atrodytų kur kas priimtinesni. Jei tuo pačiu metu didėtų ir MMA, ir vidutinis darbo užmokestis, ir mažėtų darbo mokesčių našta, manau tas pats Darbo kodeksas ir kiti pakeitimai atrodytų kitaip. Kiekvieno dirbančiojo galutinis tikslas – gauti didesnes pajamas“, – teigia G. Nausėda.
Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad matydami Airijos ir JAV santykius, savąja Amerika mes galime atrasti Skandinaviją. Paslaugų eksportas į šias šalis didintų ir mūsų BVP augimą.
„Airijoje paslaugų eksportas viršija prekių eksportą. Judėdami ta pačia kryptimi link Skandinavijos galėtume pasiekti tų pačių rezultatų. Jau dabar sėkmingai eksportuojamas finansinis sektorius, verslas, steigiami inovacijų centrai. Skandinavai turi gerus kontaktus su Silicio slėniu, tad einant šia linkme aktyviau, ilgainiui galėtume tapti Skandinavijos grandinės dalimi. Turime prieigą prie ES rinkos, esame euro zonos nariais, šiuos pranašumus turėtume išnaudoti“, – sako ekonomistas.
J. Rojaka komentuoja, kad visos Baltijos šalys turi galimybių pritraukti verslą, tačiau derėtų nekurti papildomų saugiklių, kurie trukdo lengviau pritraukti imigrantus, kurie kurtų pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
