„Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė. Manau, kad likusius šių metų ketvirčius matysime spartėjantį ekonomikos augimą ir greičiausiai visų šių metų augimas viršys 3 procentus“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad bankas tikėjosi didesnio nei 3 proc. augimo. „Tikrai gal jausmas malonus, bet nustebimo didelio nėra, nes tikėjomės šiek tiek geresnio rodiklio. Siejome jį su statistine baze, kuri dabar tampa patrauklesnė. Bet kuriuo atveju galima pasidžiaugti, kad augimas apčiuopiamai didesnis nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį“, - penktadienį, Statistikos departamentui paskelbus pirmojo ketvirčio BVP rezultatus, BNS sakė G.Nausėda.
Nebeliko augimą stabdančių veiksnių - N.Mačiulis
N.Mačiulio teigimu, nebelikus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą slopinusio veiksnio - Rusijos ekonomikos nuosmukio ir susitraukusio eksporto į šią šalį - Lietuvos ūkis, banko prognozėmis, šiemet gali augti apie 3,3 procento. „Šiuo metu eksportas į Rusiją dar neauga, bet jo traukimasis yra sulėtėjęs ir antrąjį šių metų pusmetį galima matyti tam tikrų teigiamų siurprizų, nes Rusijos ekonomika jau stabilizavosi, antrąjį pusmetį gali pradėti augti. Embargas dar nebus atšauktas, bet kai kurios produkcijos reeksportas gali pradėti augti į Rusijos rinką. Apskritai stabilizacija visoje NVS rinkoje nebesukurs papildomos įtampos Lietuvos eksportuotojams. Be to, pagrindiniu augimo veiksniu šiemet išliks namų ūkių vartojimas“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Anot N.Mačiulio, tam tikros neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos plėtrai gali turėti politinė įtampa Europos Sąjungoje (ES).
„Matome vis dar išliekančių politinių rizikų. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, Graikijos klausimas neišspręstas, matome, kad Ispanija nesugeba suformuoti vyriausybės, nesibaigianti pabėgėlių krizė, didėjantis euroskepticizmas - visa tai trukdo integracijai ir vienybei Europos Sąjungoje ir gali slopinti lūkesčius Europoje bei ekonomikos augimą“, - sakė „Swedbank“ analitikas.
Gelbėja persiorientavimas į naujas rinkas, sako G.Nausėda
G.Nausėdos teigimu, pirmojo ketvirčio BVP rezultatas yra „pozityvi įžanga“ į 2016 metus, kuriais bankas prognozuoja bendrą 2,8 proc. metinį ekonomikos augimą.
„Manau, kad yra prielaidų tikėtis spartesnio augimo ateinančiais ketvirčiais - vartojimas išlieka stabiliai augantis, eksporto persiorientavimas turėtų atnešti pirmųjų rezultatų, konkrečiai iš JAV ir Kinijos. Gal nepuoselėčiau iliuzijų, kad bus 4-5 proc. augimas, bet kad bus 3 proc. ir šiek tiek daugiau, tą yra įmanoma pasiekti, nes toliau vyks eksporto persiorientavimas ir naujų rinkų atradimai“, - kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos augimą gali prislopinti nepasitvirtinę lūkesčiai dėl spartesnio euro zonos ekonomikos atsigavimo.
Lietuvos bankas: eksporto raida nenuvilia
Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomisto Dariaus Imbraso teigimu, Rusijos ekonomikai išliekant prastos būklės ir šiemet nelaukiant spartesnio euro zonos atsigavimo, Lietuvos eksporto raida nėra nuvilianti.
„Rinkų praradimas NVS šalyse eksportuotojus skatino aktyviau veikti kituose regionuose, visų pirma, šalyse, kuriose importuojamų prekių ir paslaugų paklausa augo. Tai lėmė pagyvėjusį tiek prekių, tiek paslaugų eksportą į ES šalis. Prie eksporto augimo prisideda ir padidėjęs eksportas į kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietų Korėją ir Indiją“, - LB pranešime teigė D.Imbrasas.
Jo teigimu, Lietuvos ūkio plėtrą riboja mažėjantis statybų verslo aktyvumas.
„Mažiau statoma negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių, o didėja tik su gyvenamaisiais pastatais susijusi statyba. Tiesa, jų augimui iš dalies poveikį daro suintensyvėjusi pastatų renovacija. Šiais metais statybų verslas turėtų sulaukti mažiau užsakymų iš ES paramos lėšomis finansuojamų projektų. Tai ir toliau turėtų riboti aptariamos ekonominės veiklos ir investicijų raidą“, - sakė D.Imbrasas.
Lietuvos BVP augo 2,4 procento
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 8,464 mlrd. eurų.
Pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2015-ųjų ketvirčiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ūgtelėjo 0,8 procento.
