bvp

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., BVP Sostinės regione padidėjo 4,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 2,8 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis. VDA duomenimis, 2023 m. Sostinės regione buvo sukurta 33,6 mlrd. eurų, arba 45,5 proc., viso šalies BVP. Tuo metu Kauno regione – 19,9 proc., Klaipėdos – 10,3 proc., Šiaulių – 6,5 proc.

Tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė EY („Ernst & Young Baltic“) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2025 metais augs 1,8 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau augimas pralenks euro zonos vidurkį. „Kitąmet Lietuvos BVP (bendrasis vidaus produktas – BNS) augs 1,8 proc. ir tempu lenks euro zonos vidurkį“, – trečiadienį pranešė įmonė. EY teigimu, Latvijos BVP kitąmet didės 2,7 proc., Estijos – 4,7 proc., tuo metu visos euro zonos – 1,3 proc.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 394,7 eurus ir nuo 2024 m. antrojo ketvirčio sumažėjo 18,9 eurais, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2455,6 eurai ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc.

2024 m. trečiąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 20,8 mlrd. eurų. Realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Vertinant gamybos metodu, 2024 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.

Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Kai kurie gyventojai, verslininkai ar ekonomistai vis pasiskundžia, esą Lietuvoje mokesčiai yra dideli. Tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo, kad jie – vieni iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai iš dalies paaiškina, kodėl kai kurioms viešojo sektoriaus sritims mūsų šalyje trūksta finansavimo.

Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa geriau subalansuotas. Banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prie ekonomikos augimo prisideda statybų sektoriaus atsigavimas bei pramonės sąlygų pagerėjimas.

Trečiąjį 2024 m. ketvirtį, lyginant su antruoju, pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) augo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Lietuvoje, lyginant trečiąjį šių metų ketvirtį su antru BVP augo 1,1 proc. 2024 metų antrąjį ketvirtį euro zonos BVP augo 0,2 proc., o ES – augo 0,3 proc.

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Gynybos biudžetas kitąmet siektų kiek daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, tačiau įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė skolintis krašto apsaugai esant poreikiui. Lėšos iš Gynybos fondo, į kurį bus surenkami šiemet dėl gynybos finansavimo padidinti mokesčiai, biudžete turėtų sudaryti apie 240 mln. eurų.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   Liepą VK prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 2 proc.  „Atsižvelgdami į pirmojo pusmečio rezultatus ir atnaujintas prielaidas, nežymiai padidinome 2024 metų realiojo BVP projekcijas. Prognozuojame, kad ekonomika augs daugiau nei 2 proc.

Artėjant rinkimams, valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų – ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Planuojant, jog šiemet gynybos finansavimas pasieks 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad išlaidos krašto apsaugai toliau turėtų būti didinamos ne keliant mokesčius, o iš ekonomikos augimo, skolintų lėšų. „Su mokesčiais jau reikėtų sustoti. Buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai, ir t. t. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc., kitąmet 2,8 proc. prognozuojama.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos ekonomika augo 0,7 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Finansų ministerija siūlo šiemet skirti papildomus 130 mln. eurų ginkluotės sistemoms įsigyti, tai leistų paankstinti kai kuriuos įsigijimus. Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime, su šiomis papildomomis lėšomis gynybos finansavimas šiemet pasieks 3,2 proc.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Die Welt“ pareiškė, kad nuo 2026 metų šalies karinės išlaidos padidės iki maždaug 4 proc. BVP, praneša portalas „eurointegration“. Pasak jo, Estija toliau didins išlaidas gynybai ir tikisi, kad sąjungininkai iš NATO veiks analogiškai. „Estija nuo 2026 metų gynybai išleis apie 4 proc. BVP.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį augo 5,4 proc., per metus – augo 1,9 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors didelė dalis NATO valstybių priartėjo prie įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), daugelis Aljanso lyderių tai laiko nepakankamu lygiu. „Šiandien mes matome (...) 23 valstybės iš 32 yra pasiekusios šį rodiklį (2 proc. BVP – BNS) ir kaip matau iš pasisakymų mano kolegų štai ir sesijos metu, daugelis laiko tai nepakankamu lygiu“, – žurnalistams Vašingtone NATO viršūnių susitikime trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. „Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 proc., atsitiesęs po 0,1 proc. smukimo, fiksuoto per kiekvieną iš ankstesnių dviejų ketvirčių, parodė Eurostato paskelbtas galutinis įvertis. BVP augimo tempas sausio–kovo mėnesiais buvo sparčiausias nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio, o prie ūkio augimo labiausiai prisidėjo grynoji prekyba, rašo portalas „Trading Economics“. Eksportas padidėjo 1,4 proc.

Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Antrasis įvertis liko toks pat, kaip ir pirmasis. Šalies sukurtas BVP per tris mėnesius siekė 17,1 mlrd.

Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.  „Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kilo diskusija, kur reikėtų išleisti pinigus, kurie būtų skiriami gynybai, jei jos finansavimas būtų padidintas iki 4 proc. nuo BVP. Kai kurie iniciatyvos autoriai pastebėjo, kad į laidą susirinkę politikai iš viso atrodo nežinantys, kam reikėtų skirti pinigus. Vis dėlto politikai išvardijo, kur pinigai pirmiausia būtų skirti. „Žmonės prie stalo kelia tokius klausimus, nežino, kur dėti tų pinigų. Galim pasakyti, kur dėti.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį.  Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2023 metais – BVP augo 2,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį mažėjo 7,7 proc., per metus – augo 2,9 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, 0,2 proc. kuklesnis nei prieš metus, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 1,4 proc. ir paslaugų sektoriaus susitraukimas 1,1 proc., taip pat 0,4 proc. sumažėjęs mokesčių surinkimas, pažymima pranešime.

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.  „Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis.

Istorinė vienybės akimirka: amžini priešininkai krepšinio aikštelėje – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ – petys petin stojo dėl Lietuvos valstybės saugumo. Sekmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio derbyje abi komandos kvietė tūkstančius žiūrovų „Žalgirio“ arenoje ir prie televizorių ekranų palaikyti „4 procentų“ iniciatyvą. Prieš rungtynes abiejų komandų žaidėjai į aikštelę įbėgo su vienodais apšilimo marškinėliais, raginančiais pasirašyti www.4procentai.lt peticiją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projektui. Jis numato, kad Lietuva kasmet Ukrainai teiktų saugumo ir gynybos paramą, siekiančią 0,25 metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot Vyriausybės, Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad realus praėjusių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba mažiau.  „Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus matome, kad balansas tikrai bus reikšmingai geresnis negu tai, kas buvo numatyta įstatyme – tikrai bus mažesnis negu minus 4,9 proc. (deficitas  – BNS). Tikėtina, kad jis bus apie minus vienas, šiek tiek mažiau“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas.

Ketvirtadienį pasirodžius naujausiai prekybos departamento ataskaitai, netikėtai paaiškėjo, kad JAV ekonomika ketvirtuoju 2023 m. ketvirčiu išaugo labiau nei prognozuota. Patikslinus duomenis, pasirodė, kad tikrasis bendras vidaus produktas ketvirtuoju ketvirčių išaugo 3,4 proc. Pirmiau buvo pranešta apie 3,2 proc. BVP augimą ir ekonomistai tikėjosi, kad jo augimo tempai nekis.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Lietuvos verslams raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas sako palaikantis tokią iniciatyvą, tačiau, anot jo, svarbiausia dėl to yra sutarti parlamente. Anot jo, dar Seimo pavasario sesijos metu kalbėti apie minėtą BVP dydį gali būti sudėtinga. „Jeigu būtų mano asmeninė valia, sakyčiau taip, įmanoma, reikia. Jeigu nuo mano vieno balso priklausytų, tai rytoj ir turėtume tuos 4 proc.

Ukrainos visa užsienio skola, vertinant JAV doleriais, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 10,6 mlrd. dolerių iki 616,6 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas. Ši suma atitinka 90,7 proc. per praėjusius metus šalies sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės valdymo sektoriaus užsienio skola metų 2023-ųjų pabaigoje siekė 98,3 mlrd. dolerių (55,2 proc. BVP), privačių ūkio nefinansinių subjektų – 63,2 mlrd. dolerių (35,5 proc. BVP), o likusi dalis – komercinių bankų.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. – 1,8 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,2 proc. BVP, o Estijos – susitrauks 1 proc. „Lietuvai kol kas geriausiai sekasi tvarkytis šiuo neapibrėžtumų kupinu karo Ukrainoje laikotarpiu.

Daugelį metų didžiausiais pesimistais dėl finansinės gerovės ir ateities buvę lietuviai dabar virto didžiausiais optimistais Europoje. Tą rodo sausio Eurostato duomenys. Lietuviai šviesiu rytojumi tiki labiau nei turtingieji švedai, danai, belgai, prancūzai, mat visose kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų pasitikėjimo rodiklis neigiamas. Ekonomistai ir psichologai sako tokiomis geromis lietuvių nuotaikomis, nepaisant infliacijos bei nuolat kylančių palūkanų, nesistebi.

Lenkijos vyriausybė ketina grąžinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, pareiškė premjeras Donaldas Tuskas. Nulinio PVM tarifo pagrindiniams maisto produktams galiojimas šiuo metu numatytas iki šio mėnesio pabaigos. „Rekomenduoju, bet visus skaičiavimus atliks Finansų ministerija, grąžinti 5 proc. PVM tarifą maistui“, – po vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė D. Tuskas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, negalutiniais duomenimis, padidėjo 0,4 proc., trečiadienį pranešė organizacija. Augimas sulėtėjo nuo 0,5 proc. trečiąjį ketvirtį. Sparčiausiai BVP spalį-gruodį didėjo Kosta Rikoje (1,8 proc.) ir Norvegijoje (1,5 proc.), o labiausiai susitraukė Airijoje (0,7 proc.

Lietuvos gynybos biudžetą reikia didinti bent 3 proc., o ateityje siekti dar daugiau, sako Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. „Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc.

Izraelis per praėjusius metus sukūrė palyginamosios kainomis 2,0 proc. solidesnį bei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Užpernai ekonomika augo 6,5 proc., nurodo „Trading Economics“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį karo su palestiniečių grupuote „Hamas“ sąlygomis Izraelio BVP buvo 19,4 proc. kuklesnis nei prieš metus. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio.