bvp

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkričio mėn. „Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nepaisant iššūkių Lietuvos ekonomika išlaiko stabilumą, o ekonomines prognozes kitąmet pagerinti galėtų spartesnis vartojimas, kuriam bus nemažai prielaidų.  Lietuvos bankas šią savaitę atnaujino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes ir mano, kad ekonomika šiemet smuks 0,2 proc., o 2024 metais augs 1,8 procento. Finansų ministerija rugsėjį prognozavo, kad BVP šiemet smuks 0,4 proc., o kitąmet augs 1,7 procento.

Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2022 metais sudarė 89 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 73 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 79 proc., Estijoje – 85 proc., remdamasi Eurostato išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Žemiausias BVP realios apimties indeksas pernai buvo Bulgarijoje ir sudarė 62 proc.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

2022 metais Sostinės regione buvo sukurta 29,4 mlrd. eurų (43,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto) – 4,8 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 37,95 mlrd. eurų (56,3 proc.) – 0,6 proc. daugiau (praėjusių metų kainomis), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. eurų ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį (19 tūkst.

Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 9,3 proc. ir prieaugis, kuris buvo fiksuotas po šešių iš eilės smukimo ketvirčių ir kurį daugiausia lėmė Rusijos invazijos sukeltas bazės efektas, buvo didžiausias nuo 2007 metų trečiojo ketvirčio, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys.

Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento. Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Italija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodo nulinį BVP pokytį liepos-rugsėjo mėnesiais. Per antrąjį metų ketvirtį trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika susitraukė 0,4 procento. Namų ūkių vartojimas trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,4 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. eurų – 0,02 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – BVP augo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Europos Komisija (EK) blogina šiemet gegužę paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad nuosmukis sieks 0,4 procento. Gegužę prognozuota, kad BVP augs 0,5 procento.  Lietuvos realusis BVP sumažės dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Tuo metu 2024 metais BVP turėtų padidėti iki 2,5 proc.

Suomija per trečiąjį metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio, tai yra nuo COVID-19 pandemijos įkarščio. Per antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurtas 0,6 proc. solidesnis nei per ankstesnį laikotarpį BVP.

Lenkija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 0,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių augimą 0,3 procento. Ekonomikos metinis augimas užfiksuotas pirmąkart šiais metais. Antrąjį metų ketvirtį BVP per metus sumažėjo 0,6 proc., pirmąjį – 0,3 procento.

SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų trauktis 0,2 proc., tačiau kitais metais BVP turėtų didėti 1,5 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau nei skaičiuota rugpjūtį.   Kaip ir anksčiau, bankas tikisi, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Tačiau šio rodiklio prognozė šiais metais mažinama 0,2 proc. punkto iki 8,8 proc., paskelbė Švedijos SEB.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 19,2  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – Lietuvos BVP smuko 0,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.  Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

JAV trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 4,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo kiek kuklesnį augimą – 4,3-4,7 procento. JAV ekonomikos plėtra per metus liepą-rugsėjį, išankstiniais duomenimis, buvo sparčiausia nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio ir gerokai pranoko augimo balandį-birželį galutinį įvertį – 2,1 procento.

„Citadele“ bankas pablogino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,3 procento. Birželį manyta, kad augimas sieks 3,1 procento. Tuo metu infliacijos prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., pranešė bankas. Banko ekonomistas Martinas Abolinas, teigia, kad Lietuvos BVP prognozės apkarpytos dėl aukštos palūkanų naštos poveikio ekonomikos aktyvumui bei energetikos kainų rizikų.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Kinija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 4,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas sulėtėjo nuo 6,3 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau viršijo analitikų lūkesčius, kurių vidurkis pagal AFP apklausas buvo 4,3 proc., o pagal „Bloomberg“ – 4,5 procento. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) ekonomika paaugo 1,3 procento. Balandžio-birželio BVP, patikslintais duomenimis – 0,5 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos. Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Bulgarijos ekonomikos metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo 2,2 proc. pirmąjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tai buvo jau dešimtas iš eilės metų ketvirtis, per kuriuos fiksuotas bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas per metus,  tačiau buvo kukliausio augimo per šį laikotarpį. Privatus vartojimas balandį-birželį per metus ūgtelėjo 6,6 proc., valdžios sektoriaus išlaidos sunyko 1,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 2,9 proc., toliau rikiavosi Slovėnija (1,4 proc.) ir Graikija (1,3 proc.). Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 0,3 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 1 proc., Latvijoje – smuko 0,1 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sudarant kitų metų biudžetą turi būti atsižvelgta į europines fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas neturi peržengti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.  „Fiskalinė drausmė turi būti išlaikoma. Todėl pasisakome už subalansuotą ir racionalų atskirų pasiūlymų vertinimą. Manau, kad tai įmanoma padaryti, bet labai tiksliai reikia pasirinkti prioritetus.

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Turkijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 3,8 proc., trečiadienį skelbia Turkijos statistikos institutas, remdamasis negalutiniais duomenimis. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per metus balandį-birželį buvo nedaug kuklesnis nei sausį-kovą, kai siekė 3,9 proc., bet pranoko ekonomistų prognozes, kurių vidurkis buvo 3,5 proc.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.  „Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,9 proc.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas nepakeitė Lietuvos ir Latvijos ekonimikų augimo šiais metais prognozių, tačiau pablogino lūkesčius Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo 2023 metais prognozė liko 0,2 proc., Latvijos didėjimo – 0,4 proc., Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 0,4 proc. iki 1,8 procento. Lietuvos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc., Latvijos – nuo 2,7 proc.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės – kaip ir balandį, manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc. Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Pirmąjį ketvirtį prieaugis buvo kur kas mažesnis ir sudarė 0,2 procento.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai duomenys. Metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,3 proc., ir didesnis už rinkoje prognozuotą vidutiniškai 0,3 proc.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

„Wagner“ grėsmė Lietuvai yra rimta, esą Baltarusioje esančiai grupuotei pernelyg didelė pagunda surengti provokaciją pasienyje. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Lenkijos premjeras pranešė, kad savaitgalį apie šimtas samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Visgi Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas tikina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai smogikai nekelia.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rinkose buvo tikėtasi, kad šalies ūkio augimo tempas balandžio–birželio mėnesiais sulėtės nuo 0,6 proc.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.