bvp

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 proc., atsitiesęs po 0,1 proc. smukimo, fiksuoto per kiekvieną iš ankstesnių dviejų ketvirčių, parodė Eurostato paskelbtas galutinis įvertis. BVP augimo tempas sausio–kovo mėnesiais buvo sparčiausias nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio, o prie ūkio augimo labiausiai prisidėjo grynoji prekyba, rašo portalas „Trading Economics“. Eksportas padidėjo 1,4 proc.

Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Antrasis įvertis liko toks pat, kaip ir pirmasis. Šalies sukurtas BVP per tris mėnesius siekė 17,1 mlrd.

Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.  „Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kilo diskusija, kur reikėtų išleisti pinigus, kurie būtų skiriami gynybai, jei jos finansavimas būtų padidintas iki 4 proc. nuo BVP. Kai kurie iniciatyvos autoriai pastebėjo, kad į laidą susirinkę politikai iš viso atrodo nežinantys, kam reikėtų skirti pinigus. Vis dėlto politikai išvardijo, kur pinigai pirmiausia būtų skirti. „Žmonės prie stalo kelia tokius klausimus, nežino, kur dėti tų pinigų. Galim pasakyti, kur dėti.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį.  Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2023 metais – BVP augo 2,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį mažėjo 7,7 proc., per metus – augo 2,9 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, 0,2 proc. kuklesnis nei prieš metus, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 1,4 proc. ir paslaugų sektoriaus susitraukimas 1,1 proc., taip pat 0,4 proc. sumažėjęs mokesčių surinkimas, pažymima pranešime.

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.  „Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis.

Istorinė vienybės akimirka: amžini priešininkai krepšinio aikštelėje – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ – petys petin stojo dėl Lietuvos valstybės saugumo. Sekmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio derbyje abi komandos kvietė tūkstančius žiūrovų „Žalgirio“ arenoje ir prie televizorių ekranų palaikyti „4 procentų“ iniciatyvą. Prieš rungtynes abiejų komandų žaidėjai į aikštelę įbėgo su vienodais apšilimo marškinėliais, raginančiais pasirašyti www.4procentai.lt peticiją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projektui. Jis numato, kad Lietuva kasmet Ukrainai teiktų saugumo ir gynybos paramą, siekiančią 0,25 metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot Vyriausybės, Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad realus praėjusių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba mažiau.  „Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus matome, kad balansas tikrai bus reikšmingai geresnis negu tai, kas buvo numatyta įstatyme – tikrai bus mažesnis negu minus 4,9 proc. (deficitas  – BNS). Tikėtina, kad jis bus apie minus vienas, šiek tiek mažiau“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas.

Ketvirtadienį pasirodžius naujausiai prekybos departamento ataskaitai, netikėtai paaiškėjo, kad JAV ekonomika ketvirtuoju 2023 m. ketvirčiu išaugo labiau nei prognozuota. Patikslinus duomenis, pasirodė, kad tikrasis bendras vidaus produktas ketvirtuoju ketvirčių išaugo 3,4 proc. Pirmiau buvo pranešta apie 3,2 proc. BVP augimą ir ekonomistai tikėjosi, kad jo augimo tempai nekis.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Lietuvos verslams raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas sako palaikantis tokią iniciatyvą, tačiau, anot jo, svarbiausia dėl to yra sutarti parlamente. Anot jo, dar Seimo pavasario sesijos metu kalbėti apie minėtą BVP dydį gali būti sudėtinga. „Jeigu būtų mano asmeninė valia, sakyčiau taip, įmanoma, reikia. Jeigu nuo mano vieno balso priklausytų, tai rytoj ir turėtume tuos 4 proc.

Ukrainos visa užsienio skola, vertinant JAV doleriais, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 10,6 mlrd. dolerių iki 616,6 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas. Ši suma atitinka 90,7 proc. per praėjusius metus šalies sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės valdymo sektoriaus užsienio skola metų 2023-ųjų pabaigoje siekė 98,3 mlrd. dolerių (55,2 proc. BVP), privačių ūkio nefinansinių subjektų – 63,2 mlrd. dolerių (35,5 proc. BVP), o likusi dalis – komercinių bankų.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. – 1,8 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,2 proc. BVP, o Estijos – susitrauks 1 proc. „Lietuvai kol kas geriausiai sekasi tvarkytis šiuo neapibrėžtumų kupinu karo Ukrainoje laikotarpiu.

Daugelį metų didžiausiais pesimistais dėl finansinės gerovės ir ateities buvę lietuviai dabar virto didžiausiais optimistais Europoje. Tą rodo sausio Eurostato duomenys. Lietuviai šviesiu rytojumi tiki labiau nei turtingieji švedai, danai, belgai, prancūzai, mat visose kitose Europos Sąjungos šalyse vartotojų pasitikėjimo rodiklis neigiamas. Ekonomistai ir psichologai sako tokiomis geromis lietuvių nuotaikomis, nepaisant infliacijos bei nuolat kylančių palūkanų, nesistebi.

Lenkijos vyriausybė ketina grąžinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, pareiškė premjeras Donaldas Tuskas. Nulinio PVM tarifo pagrindiniams maisto produktams galiojimas šiuo metu numatytas iki šio mėnesio pabaigos. „Rekomenduoju, bet visus skaičiavimus atliks Finansų ministerija, grąžinti 5 proc. PVM tarifą maistui“, – po vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė D. Tuskas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, negalutiniais duomenimis, padidėjo 0,4 proc., trečiadienį pranešė organizacija. Augimas sulėtėjo nuo 0,5 proc. trečiąjį ketvirtį. Sparčiausiai BVP spalį-gruodį didėjo Kosta Rikoje (1,8 proc.) ir Norvegijoje (1,5 proc.), o labiausiai susitraukė Airijoje (0,7 proc.

Lietuvos gynybos biudžetą reikia didinti bent 3 proc., o ateityje siekti dar daugiau, sako Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. „Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc.

Izraelis per praėjusius metus sukūrė palyginamosios kainomis 2,0 proc. solidesnį bei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Užpernai ekonomika augo 6,5 proc., nurodo „Trading Economics“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį karo su palestiniečių grupuote „Hamas“ sąlygomis Izraelio BVP buvo 19,4 proc. kuklesnis nei prieš metus. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio.

Europos Komisija (EK) blogina pernai lapkritį paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad augimas sieks 2,1 procento. Lapkritį prognozuota, kad BVP augs 2,5 procento.

Maždaug du trečdaliai NATO šalių šiais metais ketina skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pristatys naują vertinimą, kuriuo remiantis, apie 20 NATO valstybių iš 31 2024 m. pasieks 2 proc. tikslą, pranešė Aljanso šaltiniai. J. Stoltenbergas naujus skaičius ketina paskelbti per Briuselyje vyksiantį gynybos ministrų susitikimą. Pernai, NATO duomenimis, tik 11 sąjungininkių į gynybą investavo 2 proc.

Pastaruoju metu Europos Sąjunga ėmėsi atkurti savo gynybos pramonę. Kokia situacija Europoje dabar ir kiek laiko reikėtų, kad ginkluotės gamyklos pradėtų darbuotis reikimu intensyvumu laidoje „Dienos komentaras“ atsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino kitas Europos Sąjungos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jeigu Jungtinės Valstijos nustotų tiekti.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  Naujienų agentūros BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas galėjo siekti nuo 0,2 iki 1,7 proc., o per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju, dalies analitikų nuomone, BVP nežymiai smuktelėjo arba stagnavo, o kiti prognozavo kuklesnį 0,1–0,7 proc. augimą.

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o vėlesniais metais – 0,4 proc., sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkričio mėn. „Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nepaisant iššūkių Lietuvos ekonomika išlaiko stabilumą, o ekonomines prognozes kitąmet pagerinti galėtų spartesnis vartojimas, kuriam bus nemažai prielaidų.  Lietuvos bankas šią savaitę atnaujino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes ir mano, kad ekonomika šiemet smuks 0,2 proc., o 2024 metais augs 1,8 procento. Finansų ministerija rugsėjį prognozavo, kad BVP šiemet smuks 0,4 proc., o kitąmet augs 1,7 procento.

Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2022 metais sudarė 89 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 73 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 79 proc., Estijoje – 85 proc., remdamasi Eurostato išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Žemiausias BVP realios apimties indeksas pernai buvo Bulgarijoje ir sudarė 62 proc.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

2022 metais Sostinės regione buvo sukurta 29,4 mlrd. eurų (43,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto) – 4,8 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 37,95 mlrd. eurų (56,3 proc.) – 0,6 proc. daugiau (praėjusių metų kainomis), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. eurų ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį (19 tūkst.

Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 9,3 proc. ir prieaugis, kuris buvo fiksuotas po šešių iš eilės smukimo ketvirčių ir kurį daugiausia lėmė Rusijos invazijos sukeltas bazės efektas, buvo didžiausias nuo 2007 metų trečiojo ketvirčio, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys.

Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento. Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Italija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodo nulinį BVP pokytį liepos-rugsėjo mėnesiais. Per antrąjį metų ketvirtį trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika susitraukė 0,4 procento. Namų ūkių vartojimas trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,4 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. eurų – 0,02 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – BVP augo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Europos Komisija (EK) blogina šiemet gegužę paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad nuosmukis sieks 0,4 procento. Gegužę prognozuota, kad BVP augs 0,5 procento.  Lietuvos realusis BVP sumažės dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Tuo metu 2024 metais BVP turėtų padidėti iki 2,5 proc.