„Dėl Konkurencijos tarybos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir jų indėlio į kainų kilimą Marijonas Mikutavičius teisus. Kai kuriuose paslaugų sektoriuose metų metus veši monopolizmas, tačiau niekam dėl to galvos neskauda. Prieš kurį laiką sugedo užsienietiška buitinė technika. Remonto servisas vien tik apžiūrėjimą prašo 40 eurų. Garantijų, kad sutaisys - jokių. Skambiname į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tris valandas laikome telefoną nepadėję, tačiau linijos pramušti nepajėgiame. Pagaliau atsiliepia ir maloniai paaiškina, kad čia mūsų rūpestis, mat jie negali kištis į sutartinius dalykus“, - rašo ekonomistas.
G. Nausėda prieina ir prie makro ekonominių dalykų ir teigia, kad šiuo metu gyvename kreivų veidrodžių karalystėje.
„Kitas dalykas - jau iš makro srities. Jeigu iš tiesų visos kainos didėja po keliasdešimt procentų, tai kas, po velnių, darosi su mūsų pajamomis??? 2016 m. sausį-vasarį mažmeninės maisto produktų ir tabako prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis išaugo beveik 7 proc. Jeigu kainos didėjo, tarkim, 20 proc., ji turėjo išaugti 27 proc. Tai kiek šešėlinių pajamų mes visi turėjom uždirbti, kad duotumėm šitiek darbo ir mūsų, ir Lenkijos parduotuvėms?! Aišku, prekybos centrai - ne labdaros organizacijos. Matydami tokią žvėrišką paklausą, pridengia nosinaite raudonį veide ir daro tai, kas vadinama pelno maksimizavimu.
Štai taip ir gyvename visi kreivų veidrodžių karalystėje. Prižiūrinčiosios valdžios institucijos apsimeta, kad dirba, mes dedamės, kad gyvename iš oficialių algų, prekybos centrai vaidina, kad nedidina kainų... O labiausiai kenčia tas, kurio pajamos tikrai nekreivai mažos“, - dėsto ekonomistas.
