Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas įsitikinęs, kad Lenkijos bankai praranda konkurencingumą.
„Numatytas 0,44 proc. mokestis skaičiuojamas nuo bankų aktyvų susidaro pakankamai reikšmingas. Bankų gebėjimas finansuoti ir siūlyti paslaugas mažėja, tad susitraukusi bankų galimybė pritraukti kapitalą ir finansuoti ekonomiką, jos augimą paveiks tikrai neigiamai. Šalies reitingai jau krenta. Nors iš vienos pusės atrodys, kad yra nauda ir surenkami mokesčiai, iš kitos pusės per skolų aptarnavimą ir lėtesnį ekonomikos augimą, valstybė praras žymiai daugiau nei tas mokestis įneš“, – komentuoja S. Kropas.
Ekonomistė Rūta Vainienė tvirtina, toks mokestis – visiškai nelogiškas. Projektas yra nukreiptas prieš progresą. „Aktyvas tai banko balansas, tame balanse yra viskas: ilgalaikis turtas, gali būti pastatai, išduotos paskolos, kurios ir yra didžioji dalis. Taip išeina, kad tai yra išduotų paskolų apmokestinimas, tuo pačiu ir paskolų gavėjų apmokestinimas. O paskolas juk ima įmonės, kurios vykdo plėtros projektus, investuoja į technologijas. Įmonėms siunčiamas signalas, kad tu nieko nedaryk ir stovėk vietoje. Apmokestinamas atsinaujinimas ir progresas“, – stebisi R. Vainienė.
Ekonomistas Gitanas Nausėda išskiria, kad pirmiausia reikia patikrinti bankas yra pelningas ar ne. Jei pelningas, tai jis turės šaltinių iš ko užmokėti, tačiau jei ne, nuostoliai dar labiau didės. Taip pat šitoks turto apmokestinimas neskatina didinti turto.
„Vengrijos pavyzdys rodo, kad toks apmokestinimas perkėlė mokesčių naštą savo vartotojams. O ir išimčių taikymas, pavyzdžiui, kad vyriausybės vertybinių popierių įsigijimas yra neapmokestintas – ne korektiškas, vienos turto klasės apmokestinamos, o kitos ne. Taip netiesiogiai bankų sistema skatinama finansuoti valstybės biudžeto deficitą, kuris šiuo metu gana didelis. Finansų antklodė bus nutraukiama nuo privačių įmonių kreditavimo ir traukiama į valdžios pusę“, – mano G. Nausėda.
Tikėtinas scenarijus ir Lietuvoje
Projektą patvirtinusi partija Lenkijoje „Teisė ir teisingumas“ vykdė savo priešrinkiminį pažadą. Tv3.lt pašnekovai mano, kad būtent tokie populistiniai pažadai ypač veikia prieš rinkimus, o neįsigilinę rinkėjai nesupranta tikrųjų finansinių institucijų apmokestinimo pasekmių.
„Tokiame įstatyme ir teisės, ir teisingumo labai mažai. Toks apmokestinimas ir Lietuvoje būtų neigiamas, nors įsivaizduoju, kad tauta ir viešoji nuomonė priimtų labai teigiamai, dėl to, kad griežia dantį ir pyksta ant bankų, nes galvoja kad tai jie sukėlė krizę. Vis dėlto patys bankai buvo paveikti krizės. Mintis labai populistinė ir manau, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija gali šią idėją pasigriebti. Žmonės manys, kad pagaliau nubaus bankus, o šitas mokestis kaip karšta bulvė, ji bus permesta kredito gavėjui, tam pačiam žmogui, kuris ima būsto paskolą“, – mano R. Vainienė.
G. Nausėda taip pat mano, kad didesnioji visuomenės dalis tikrai sveikintų tokį pasiūlymą, tačiau samprotavimas, kad užsienio bankų Lenkijoje yra per daug ir idėjos perkėlimas į Lietuvos plotmę susidurtų su rimtu kontrargumentu.
„Jei užsienio bankai yra blogis, o vietinės kilmės yra gėris, tai pažiūrėkime į 20 metų istoriją, kurie bankai bankrutavo ir kurie ne. Vienareikšmiškai visi bankrutavę bankai buvo vienaip ar kitaip lietuviškos kilmės arba susijusios su rytų kaimynėmis. Skandinaviški bankai, nors ir kaltinami dėl daugybės ekonominių bėdų Lietuvoje, jie ne tik kad nėra bankrutavę, bet ir nėra prašę nei vieno biudžetinio euro jiems gelbėti. Jei tarkime JAV ar kitose ES šalyse per globalinės finansų krizės laikotarpį buvo prašoma paramos sisteminiams bankams gelbėti, tai Lietuvos bankai gelbėjosi patys ir darė tą pakankamai sėkmingai“, – tv3.lt pasakoja ekonomistas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas primena, kad jokio skirtumo bankas priklauso Lietuvai ar Skandinavijai, tai atsilieptų visiems vartotojams ir paskolų gavėjams. O vien tik apmokestinti europinį banką draudžia ES taisyklės.
„Populistų yra visose šalyse. Nepamirškim ir kitų lenkų žingsnių, iš pradžių paskelbė apmokestinti dideles parduotuves, po to nusprendė mokestį uždėti visoms parduotuvėms. Tai tokių norų kažką apmokestinti pasitaiko kiekvienoje šalyje prieš rinkimus. Realus pavojus visada yra, net ir nepriklausomai nuo to ką daro lenkai, juk mūsų politikams ir kartais iškyla „genialių“ idėjų. Išmeta populistines idėjas ir žiūri kaip žmonės reaguos, kaip ir siūlymas neleisti parduotuvėms dirbti savaitgaliais. Tai viskas priklauso nuo pačių žmonių, kaip jie įvertina“, – teigia Ž. Šilėnas.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas tikisi, kad sveikas protas nugalės ir neužsikrausime sau tokių neigiamų pasekmių ekonomikoje.
„Tai būtų didžiulis akmuo po kaklu Lietuvos bankiniam sektorių, nes mes jau ir taip turim aukščiausią indėlio draudimo mokesčių naštą, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis. Tad ir taip sunku u–tikrinti grąžą investuotojams, toks mokestis kaip Lenkijoje sukeltų jų atsitraukimą. Ir neturint investuotojų bankiniame sektoriuje, vėliau mes susidurtume su ekonomikos finansavimo problema, ypač tuomet, kai baigsis ir sumažės ES pinigų srautas. Kai šis srautas sumažės, pinigų srautą į ekonomiką turės užtikrinti finansinis sektorius ir jam turės būti palankios sąlygos“, – sako S. Kropas.
Ar pakenks Lietuvai?
Ekonomisto Raimondo Kuodžio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalinti jo nuomonė profesinės sąjungos Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas" Koordinacinės tarybos posėdyje atspindi ir teigiamus šio įstatymo aspektus Lenkijoje.
„Prof. R.Kuodis palankiai vertina naujosios Lenkijos vyriausybės pagal Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas ruošiamus įstatymus apmokestinti bankų turtą. Tai, jo nuomone, padarytų finansinę sistemą patikimesnę, nes skatintų bankus skaidytis. Bankrutavus nedideliam bankui bus daug mažiau sukrėtimų negu bankrutavus dideliam. Ir, be abejo, bankų apmokestinimas reikšmingai padidintų įplaukas į biudžetą, kuriame jau daug metų trūksta lėšų būtiniausiems valstybiniams įsipareigojimams vykdyti“, – rašoma socialiniame tinkle.
G. Nausėdos manymu, tam tikros teigiamos pasekmės išskirtos, tačiau yra nutylėtos neigiamos, būtent ekonomikos augimo tikslai.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas mano, jog surinkus mokesčius šiais metais bus matyti trumpalaikė nauda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje valstybei našta didės. Nors ir neprognozuojamas didelis kainų pokytis, tačiau esant mažesniam ekonomikos augimui ateityje tiek vartojimas, tiek ir kainos gali ir mažėti. O Investuotojai turėtų perbėgti ne į kitas šalis, bet iš bankų, į kitus sektorius.
Jog kaimynų nelaimė mums laimės neatneš mano ir ekonomistė R. Vainienė.
„Nors mes konkuruojame dėl investicijų ir, kai kaimynas blogas, tarsi atrodytume geriau, bet visiems palankiau turėti normalų, sveiką ir prognozuojamą kaimyną. Anksčiau Lenkija buvo žymiai daugiau gavusi užsienio investicijų, bet nemanyčiau, kad taip turėtume įgauti konkurencinį pranašumą. Reikia stengtis patiems daryti savo namų darbus, o ne džiaugtis Lenkijos nusipolitikavimu“, – sako R. Vainienė.
Planuojama, kad naujasis apmokestinimas į Lenkijos biudžetą atneš apie 4,4 mlrd. zlotų (apie 1 mlrd. eurų).
