Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui. Kita vertus, pažymima, kad dar labiau atidėlioti reformas, kurios turėjo būti įgyvendintos prieš du dešimtmečius, taip pat nebūtų protinga.
Vertinti sudėtinga
„Labai sunku pasakyti, ar tai, kas iki šiol buvo suderinta ir priimta, atitinka tas nuostatas ar ne. Čia yra visokiausių išimčių, yra ir keistų atsirandančių sprendimų ir kol kas dar apskritai anksti vertinti, ar tai, kas priimama, yra žingsnis į priekį, ar į šoną, ar dar blogiau - žingsnis atgal“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat sutinka, kad sudėtinga vienareikšmiškai komentuoti šiuo metu Seime priimamus įstatymus.
„Įvairūs Seimo komitetai pasiūlė nemažai pakeitimų ir į visus juos sunku įsigilinti. Šioje stadijoje sunku prognozuoti, ar pakeitimai bus teigiami, ar neigiami, ar turės daugiau naudos, ar žalos. (...) Dabar, manau, niekas negali vienareikšmiškai vertinti kodekso ir įstatymo pakeitimų, nes jų yra labai daug“, - BNS sakė N.Mačiulis.
Neskaidrus įstatymų priėmimas
„Swedbank“ ekonomisto teigimu, pats įstatymų priėmimas nėra labai skaidrus, kadangi visuomenei sunku pamatyti bendrą paveikslą.
„Dabar yra neigiama situacija, nes įstatymų priėmimas nėra labai skaidrus. Tai yra labai komplikuotas dokumentas. Negalime matyti gerai ir skaidriai viso paveikslo, o tik epizodišką, pakarpytą pagal skirtingas vizijas, skirtingų Seimo narių ir komitetų, kurie kartais galbūt pasidavė ir interesų grupių spaudimui, pasiūlymus“, - sakė N.Mačiulis.
G.Nausėdos manymu, matant, jog priimamos Darbo kodekso pataisos nukrypsta nuo Vyriausybės pateiktų pasiūlymų, politikams derėtų susilaikyti nuo sprendimų priėmimo.
„Tokiomis aplinkybėmis nėra labai paprasta svarstyti Darbo kodekso įvairius niuansus, kadangi ikirinkiminis laikotarpis tikrai nėra pats tinkamiausias tokio masto dokumento priėmimui. Jeigu vis dėlto paties socialinio modelio svarstymas tiek nukryptų į lankas, kad būtų visiškai nebepanašus į tuos tikslus, kurie buvo keliami teikiant socialinį modelį, tada reikėtų palūkėti ir pripažinti, kad sąlygos nėra palankios ir geriau atidėti sprendimų priėmimai kitai Vyriausybei“, - kalbėjo SEB banko ekonomistas.
Anot jo, naujai išrinktas Seimas kadencijos pradžioje nejaustų spaudimo kuo greičiau priimti sprendimus.
Reforma būtina
Ekonomistai sutinka, kad darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra pasenęs ir jį keisti yra būtina.
„Reikia pripažinti, kad dabar galiojantis Darbo kodeksas yra neefektyvus ir nepadeda darbo vietų kūrimui. Jį tobulinti ir keisti reikia, bet tas procesas, kuris vyksta Seime, nėra džiuginantis ir negalime garantuoti, kad rezultatas bus teigiamas“, - sakė N.Mačiulis.
Anot jo, sprendimų perdavimas naujam Seimui kelia riziką, kad reformos, kurios turėtų būti įgyvendintos prieš 20 metų, dar labiau nusikeltų.
„Pagrindinė socialinio modelio mintis buvo pagyvinti Darbo rinkos apyvartą, judėjimą, sudarant ne tik liberalesnes darbuotojų atleidimo sąlygas, bet ir palankesnes sąlygas įsidarbinti. Jei verslui sekasi prasčiau ar yra sezoninių svyravimų, kurie kelia neapibrėžtumų, darbdavys dėl sudėtingų atleidimo procedūrų net nekuria tos naujos darbo vietos, nes apsiskaičiavus vėliau bus per sunku atleisti darbuotoją“, - kalbėjo G.Nausėda.
Seimas antradienį pradėjo naujojo 256 straipsnių Darbo kodekso priėmimo procedūrą. Valdančiųjų partijų lyderiai pirmadienį sutarė Darbo kodeksą, kuris įsigaliotų nuo 2017 metų, priimti iki vasaros atostogų.
