„Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje. Tai susiję su sezoninių prekių, kurių derlius būna gausiausias vasaros mėnesiais, kainų sumažėjimu - vaisiai, daržovės, kurie ypač būna brangūs ne sezono metu. Dėl to jaučiame ženklų prekių atpigimą“, - BNS sakė SEB prezidento patarėjas G.Nausėda.
Anot jo, naftos kainų įtaka pastaruoju metu yra prislopinta, nes jos nuo metų pradžios yra padidėjusios.
„Aš manau, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos didėjimo procesas. Jeigu metus pradėjome pradėjome su vidutine metine defliacija, dabar apie metų vidurį ji pasiekė nulį ir manau, kad metų pabaigoje turi sudaryti 0,7-0,8 proc. Dabar kiekvieną mėnesį mes turėsime nedidelę metinę infliaciją. Turint omenyje didelį neapibrėžtumą geopolitikoje ir pasaulio ekonomikoje, tikėtis labai spartaus infliacijos paūmėjimo nebūtų pagrindo“, - kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, žemos infliacijos aplinka yra palanki Lietuvos vartotojams, kurie įdėmiai stebi kainų pokyčius.
Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad suderinta metinė infliacija liepą turėtų būti 0,3 proc., o vidutinė metinė - 0 proc., o didžiausios įtakos liepos defliacijai gali turėti mažėsiančios aprangos ir avalynės bei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos. Tačiau jų pigimą gali kompensuoti didėsiančios viešbučių, kavinių ir restoranų bei įvairių prekių ir paslaugų kainos.
Birželio mėnesį Lietuvoje buvo 0,1 proc. suderinta mėnesio infliacija, 0,7 proc. metinė infliacija siekė ir 0,1 proc. vidutinė metinė infliacija.
