Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Utopiniai atlyginimai, bet įmanomas NPD kėlimas
Kaip ir prieš 4 metus kai kurios partijos savo programose pažada mokesčių progresyvumą, kuomet apmokestinti būtų daugiau uždirbantys.
Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ nurodo įvesiantys progresinius mokesčius pagal formulę 5–20–35: iki 15 tūkstančių eurų metines pajamas „į rankas“ gaunantiems asmenims GPM būtų tik 5 procentai, nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų – 20 procentų, o didesnėms pajamoms – 35 procentai.
Pasak ekonomisto G. Nausėdos „Tvarkos ir teisingumo“ nurodytos mokesčių ribos nėra drakoniška sistema, nes mokesčių našta net ir pakankamai dideles pajamas gaunantiems žmonėms labai drastiškai nepadidėtų.
„Tačiau kyla klausimas, ar to tikrai reikia, žiūrint į Lietuvos būtinybę pritraukti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantį užsienio kapitalą. Atsakyti nesudėtinga, kadangi aplinkinės valstybės su kuriomis dažniausiai tenka konkuruoti yra Latvija ir Estija, o jos apie progresinių mokesčių įvedimą nekalba. Dėl to toks sprendimas ir įgyvendinimas lemtų prastesnę Lietuvos investicinio patrauklumo tendenciją“, – tvirtina G. Nausėda.
Visgi jis pabrėžia, kad progresyvumą galima užtikrinti per neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuriuo pasiekiama, kad mokesčių našta mažiausias pajamas turintiems žmonėms sumažėtų. NPD savo programose įvardija ne viena pagrindinių partijų. pagrindinės partijos.
„Mažesnių pajamų gavėjams taikysime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) visoms jų mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas, kurių tarifas bus gerokai mažesnis nei šiuo metu. (...) ženkliai padidindami už vaiką taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį bei jį taikydami visoms darbuotojo mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas“, – rašoma Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programoje.
„Gyventojams, kurie gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), numatysime, kad jie nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio – NPD prilyginsime minimaliai mėnesinei algai“, – žada Darbo partija.
Didinamas neapmokestinamų pajamų dydis šeimoms, auginančioms vaikus, mokestinę paramą asmenims, gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas nurodo Lietuvos socialdemokratų partija. O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) tiksliai neįvardija, bet taip pat nurodo mokesčių, mokamų nuo mažiausių pajamų mažinimą.
G. Nausėdos vertinimu daugelis ekonomistų teigiamai atsiliepia apie NPD didinimą, o prilyginti jį MMA įmanoma ir per ateinančią kadenciją.
„Nuo kitų metų darome gana drastišką žingsnį į priekį ir NPD auga daugiau kaip 100 eurų. Taip pat įvertinus tą aspektą, kad per ateinančius 4 metus tokio spartaus MMA augimo, kaip per šiuos nematysime, manau, kad NPD pasivyti MMA būtų visiškai įmanoma ir pageidautina“, – komentuoja ekonomistas.
Visgi tai reiškia, kad tikėtis partijų žadamų didelių vidutinių ar minimalių atlyginimų negalima.
Konservatoriai savo programoje žada vidutinį atlyginimą bruto atlyginimą 1250 Eur, tvarkiečiai – MMA ne mažesnį kaip 777 eurus, o vidutinis – 999 Eur, darbiečiai žada, kad MMA bus ne mažesnis nei 60 proc. praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – vidutinį atlyginimą planuoja iki 1000 Eur „į rankas“, o socialdemokratai rašo, kad vidutinis atlyginimas išaugs ir viršys 1100 Eur per mėnesį ribą, MMA pasieks 50 proc. vidutinio atlyginimo dydį.
Ekonomisto teigimu – vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozės yra itin optimistiškos bei nedera su pačios „Sodros“ prognozėmis. Dėl to tokie partijų MMA siekia dar stipriau viršyja galimybes.
„Per pastaruosius 4 metus išnaudojome tą rezervą, kurį paliko A. Kubiliaus Vyriausybė, kuri labai ilgai nedidino MMA. Gerai, kad išnaudojome, bet dabar tokio rezervo nebeturime ir MMA turi augti panašiu tempu, kaip ir vidutinis darbo užmokestis. Tai yra po 6–8 proc. per metus, bet jokiu būdu ne 15–20 proc.“, – sako ekonomistas.
Priešprieša tarp NT ir automobilių mokesčio
Kiti aktualūs mokesčių aspektai – nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių apmokestinimas. Štai konservatoriai savo programoje teigia, kad mokesčiai Lietuvoje, ypač ES kontekste, tikrai yra maži (pelno mokestis) arba apskritai beveik neegzistuojantys (turto mokesčiai, automobilių mokesčiai).
Dėstydami savo mokesčių perskirstymo su BVP įžvalgas, konservatoriai, kad ilgainiui šis lygis galėtų pasiekti 40 proc., o tai gali reikšti didesnius mokesčius arba naujų, pavyzdžiui NT ir automobilio mokesčių įvedimą. Tačiau pasak ekonomisto, perskirstymą galima padidinti ir šešėlinės ekonomikos bei geresnio mokesčių administravimo sąskaita.
„Jei kalbama apie mokesčių naštos sunkinimą, mokesčių tarifo didinimą – toks pajamų perskirstymas niekam nėra reikalingas. Dėl to tikiuosi, kad bus pasirinktas pirmasis kelias – gerinti mokesčių administravimą“, – sako G. Nausėda.
Didesnį svorį turto bei aplinkos tausojimo mokesčiams įvardija ir socialdemokratų partija. Tuo tarpu liberalai ir tvarkiečiai šiems mokesčiams nepritaria. Esant tokiai požiūrių priešpriešai, viskas priklausys nuo to, kas atsidurs koalicijoje ir kokių kompromisų jos ieškos.
„Bet kokius mokesčių naštos lengvinimo ar didinimo klausimus reikėtų spręsti ne atskirai, o viską apimančioje mokesčių sistemos reformoje, kurią buvo galima įgyvendinti jau pastirąją politinę kadenciją, bet to padaryti nepavyko. Klausimas buvo numarintas. Reformos pagrindinis principas turėtų būti atlyginimo apmokestinimo mažinimas arba turto ir kapitalo mokesčio padidinimas, bet jokiu būdu ne bendras mokesčių naštos didinimas“, – įvertina ekonomistas.
Lengvatinių PVM kelias išsišakoja
Daug diskusijų šiais metais sukėlęs tiek bendras pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, tiek lengvatinis tam tikriems maisto produktams – įtrauktas ir į partijų programas.
Konservatoriai nežada nei PVM tarifo mažinimo, nei PVM lengvatų atskiroms prekėms ir paslaugoms. Valstiečiai nurodė ribosiantys pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atsiradimą.
Tačiau Darbo partija siūlo būtiniausiems maisto produktams ir vaistams nustatyti sumažintą 5 proc. PVM tarifą, „Tvarka ir teisingumas“ būtiniausiems maisto produktams – lengvatinį 9 proc. PVM, Lenkų rinkimų akcija taip pat pasisako už lengvatinį PVM pirmojo būtinumo prekėms. Liberalai siūlo mažinti bendrą PVM tarifą nuo 21 iki 18 proc.
„Galima įgyvendinti lengvatinius PVM tarifus. Kai kurių valstybių patirtis rodo, kad lengvatiniai PVM tarifai gali atpiginti produktus, paskatinti jų apyvartos didėjimą ir tam tikra prasme patys save finansuoti – mokesčių įplaukos dėl to smarkiai nenukenčia. Tačiau tam reikia labai gerai pasiruošti ir, ko gero, techninių gebėjimų, kaip valdyti gali pritrūkti. Tuomet viskas baigtųsi kaip visada: mokesčių bus surenkama mažiau, kainos ženkliai nesumažės ir didelio efekto nepasieksime. Todėl, ko gero, atsargiai vertinčiau lengvatinių PVM įdiegimo galimybes, juolab kad pagrindinės trys partijos, kurios pretenduoja gauti daugiausia balsų, apie lengvatinius PVM tarifus nekalba“ , – komentuoja ekonomistas G. Nausėda.
Pažada tai, kas jau buvo nutarta?
Tikras galvos skausmas – „Sodra“. Tad savo programose partijos nurodo tvarkysiančios šią sistemą, įvesiančios „lubas“. Pavyzdžiui, konservatoriai teigia, kad nustatys socialinio draudimo įmokas, kurių tarifas bus gerokai mažesnis nei šiuo metu, didesnių pajamų gavėjams taikys logiško dydžio socialinio draudimo įmokų “lubas”, o verslui kompensuoti iki 80 proc. Sodros įmokų, mokamų nuo samdomų tyrėjų atlyginimų.
Darbo partija nustatys, kad darbuotojai nuo 5 vidutinius darbo užmokesčius viršijančios sumos nemokėtų „Sodros“ įmokų. „Tvarka ir teisingumas“ teigia skatinsiantys darbdavius mokėti didesnį nei minimalų darbo užmokestį, kompensuojant dalį įmokų Sodrai iš valstybės biudžeto, kai darbo užmokestis viršija 1 minimalų darbo užmokestį (iki 2 minimalių darbo užmokesčio dydžių ar gaunant mažas pajamas).
„Lubos yra numatytos socialiniame modelyje, iki 2020 metų ketinama pasiekti tuos 5 vidutinius atlyginimus. Jei kai kurios partijos savo programose įsirašė, kad padarys tai dvejais metais anksčiau, galima tik sveikinti, nes turbūt likviduos tam tikrą neteisingumą, kuris įtvirtintas. „Sodros“ įmokų lubos šiuo metu nustatytos. Yra disproporcija tarp politikos surenkant „Sodros“ įmokas ir išmokant pensijas. Kokiu tempu bus taisoma, nemažai priklausys nuo pačios „Sodros“ finansų“, – tv3.lt portalui komentuoja G. Nausėda.
Kitu keliu nueina Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri rašo: „Siūlome atsisakyti ir netaikyti įmokų į SODRĄ lubų, kurios dar labiau didintų mokestinį neteisingumą tarp uždirbančių daug ir gaunančių mažesnius atlyginimus. Gaunantiems minimalų darbo užmokestį taikyti tik simbolinį 1euro dydžio mokestį , kadangi pats pavadinimas apibrėžia, kad tai minimaliausios dirbančiojo gyventojo galimos pajamos“.
O Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numato, kad Socialinio draudimo įmoka iki 2020 m. mažės po 1 proc. kasmet. Pasak ekonomisto, tai padaryti nėra lengva. Tuo 1 proc. numatyta mažinti jau 12 metų iš eilės, tačiau kol kas pavyko numatyti tik kitais metais sumažinti 1 proc. punktu.
„Čia yra tam tikros žirklės tarp galimo pajamų augimo sulėtėjimo ir ekonomikos augimo sulėtėjimo. Kita vertus, didėjančios išlaidos gamybai, valdymui, sveikatos apsaugai ir švietimui gali suformuoti tam tikrą disproporciją tarp pajamų ir išlaidų. Dėl to biudžeto deficito mažinimas gali pakibti ore. Viskas priklauso nuo to kaip sėkmingai būtų administruojami mokesčiai ir mažinama šešėlinė ekonomika“, – konstatuoja ekonomistas.
Lengvatos verslams, tačiau ne visiems
Norint bent iš dalies įvykdyti algos augimo pažadus, reikia pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. Ir konservatoriai, ir socialdemokratai prioritetus nurodo IT, inžinerinėms pramonės ir bioekonomikos sektoriams.
R. Skyrienės vertinimu išskirti tam tikras prioritetines sritis nėra blogai, tradicinė pramonė vis tiek gyvuos. Tačiau pati Investuotojų forumo vykdomoji direktorė pasigenda inovacijų tradicinėje pramonėje.
„Tai, kad išskiria tuos šiuolaikiškus verslus yra gerai, bet gal kažkiek įtaką daro ir tų pramonės šakų bumas Lietuvoje. Jos iš tikrųjų dabar yra vienos tų, kur plečiasi, auga ir įdarbina daug žmonių“, – teigia R. Skyrienė.
Skatinant bet kokį verslą, norima jam suteikti lengvatų, pasiūlyti geresnes sąlygas didžiosioms užsienio įmonėms. Vienas tokių – konservatorių siūlymas Lietuvai kompensuoti investicinių kaštų dalį, lygią ateinančios pasaulinės kompanijos per 5 artimiausius metus planuojamai sumokėti mokesčių sumai.
„Manau, kad į investicinius kaštus įeina darbuotojų parengimas. Atsiradus galimybei kompensuoti kai kuriuos darbuotojų parengimo kaštus, iš karto atsirado galimybės konkuruoti su kitomis šalimis, kurioje šitie kompensavimo mechanizmai jau seniai egzistuoja. Tiek Lenkijoje, tiek kitose šalyse Rytų Europoje. Manau, kad „Barclays“ ar „Danske bank“ paslaugų centrai mokesčių sumoka tikrai daugiau nei gauna kompensacijos iš valstybės“, – komentuoja R. Skyrienė.
Konservatoriai taip pat siūlo kuri inovacijų rajonus sutelkiant stambias įmones ir startuolius, įvesti „talentų vizą“ šalyje trūkstamiems profesionalams, nustatyti kitą subsidijų įmonėms tvarką bei kasmet didinti akcizą alkoholiui.
Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis siūlo panašią vizą reikalingiems darbuotojams – „Startuolio vizą“, neapmokestinti įmonių, kurios savo pelną reinvestuoja Lietuvoje, o ne išsimoka, o įmonės, kurių apyvarta siekia iki 2 mln. eurų galės apskaičiuoti ir mokėti PVM tik gavusios atlygį už prekes ir suteiktas paslaugas. Programoje taip pat nurodyta mažinti akcizą benzinui ir dujoms.
Itin daug lengvatų pažada Darbo partija. Jos programoje numatoma neapmokestinti įmonių reinvestuojamojo pelno, 5 metus atleisti nuo pelno mokesčio naujas gamybos ir paslaugų įmones, nuo pelno mokesčio atleisti ir mažas įmones, kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių ir kurių metinės pajamos ne didesnės nei 700 tūkst. eurų bei įsidarbinusius jaunuolius pirmuosius 2 metus atleisti nuo GPM ir privalomojo socialinio draudimo įmokų. Kiek realu taikyti tiek lengvatų ir vis tiek surinkti pakankamai pinigų į biudžetą?
„Pradedančiam verslui ne tiek rūpi tai, kad nereikėtų pelno mokesčio mokėt, bet biurokratinių kliūčių nebuvimas pradedant verslą, kaip greičiau priimti ar atleisti darbuotoją, kuris nepateisino vilčių. O nemokėti mokesčių yra labai paprasta. Bet kokios lengvatos ir išimtys iškraipo rinką, tada natūraliai atsiranda tie, kurie dėl to nukenčia. Tie, kurie prisiūlo lengvatų, mokesčių mažinimo ir visokių papildomų išmokų šeimoms, vaikams ar dar kam nors gyvenime nedarė biudžeto arba apskritai nesupranta, kas yra valstybinis biudžetas“, – įsitikinusi R. Skyrienė.
Anot jos, kažkokių skatinimo priemonių galima imtis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad apyvartų nustatymas – nėra geras rodiklis. Tai gali paskatinti šešėlinę ekonomiką, nes bet kokios išimtys verčia žmones ieškoti kūrybiškų būdų, kaip apeiti sistemą.
Socialdemokratai prioritetą teikia ilgalaikių bedarbių ar atskirų regionų gyventojų, neįgaliųjų, atskirų socialinių grupių žmonių užimtumui bei taip pat numato rėmimą verslą pradedantiems – paskolų teikimą, palūkanų kompensavimą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat dėmesį atkreipia į regionų atskirtį ir pasiūlo kitų partijų nesiūlytą variantą: taikyti mokestines lengvatas dirbantiems vietovėse, nutolusiose nuo centrų.
„Bet kokios išimtys gimdo bandymus apeiti. Tai globali tendencija, kad į miestus žmonės važiuoja dirbti ir, kai kurie traukia gyventi į miestelius netoli tų centrų. Gal kai kuriems regionams reikia bandyti save taip pristatyti ir padaryti rajoną, kuriame gera gyventi: prieinamas būstas, geri darželiai ir mokyklos“, – svarsto R. Skyrienė.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė siūlo, kad reikėtų peržiūrėti paskatų sistemą, nes dabar pačių regionų valdžia yra nesuinteresuota didelių investicijų į regionus pritraukimu. Dažnai savivaldybių taryboms priklauso verslininkai, kurie nenori papildomos konkurencijos ar, kad didesni užsienio investuotojai atėję mokėtų didesnius atlyginimus nei jie, sako R. Skyrienė.
Be visa to, valstiečiai siūlo „Lietuvos paštas“ pagrindu įsteigsime Regionų plėtros banką, kuris padidins finansinių paslaugų prieinamumą ir sumažins regionų ekonominę atskirtį. R. Skyrienė įsitikinusi, kad Lietuva jau turėtų būti pasimokiusi, jog nesugeba valdyti valstybinių bankų.
„Valstybinis bankas neturėtų tokių saugumo kriterijų, kuriuos turi kiti bankai. Yra Lietuvoje vietinių bankų, per ten galiam skirstyti paramą ir investicijas. Pavyzdžiui, Šiaulių bankas daug kam asocijuojasi kaip vietinis. Jis puikiai atlieka šį vaidmenį skirstant mažesnes paskolas smulkesniam verslui ir naudojantis Europos Sąjungos šaltiniais“, – įvardija pašnekovė.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ savo programoje taip pat pažymėjusi valstybės įsitraukimą į bankininkystę. Siūloma įsteigti valstybės valdomą ar mišraus kapitalo Tautos Banką „Vytis“, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos.
Bandys riboti prekybininkų koncentraciją ir papildomai apmokestinti bankus
Itin priešiškai ekonomistai sutinka siūlymus mažinti leistiną koncentraciją ar taikyti papildomus mokesčius mažmenininkams bei komerciniams bankams.
LVŽS savo programoje numatę iki 15 proc. sumažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje. Tai reikštų, kad toks prekybos tinklas kaip „Maxima“ jau užima per didelę rinkos dalį.
G. Nausėda teigia, kad taip įmonės būtų verčiamos skaidyti. Tačiau iškyla klausimas, ar tos partijos, kurios augo organiniu būdu ir pasiekė didesnę koncentraciją savo sėkmės dėka turi būti draudžiamos. Geriau būtų skatinamas naujų rinkos dalyvių atėjimas ir tokiu būdu didinama konkurencija, pabrėžia ekonomistas.
R. Skyrienės nuomone, bet koks kišimasis į konkurenciją yra arba nemokšiškumas, arba rinkos nesupratimas.
Prie panašių ribojimų prisideda ir partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri programoje siūlo iki 20 procentų apriboti būtiniausių maisto produktų antkainio taikymą mažmeninėje produktų prekyboje bei vaistams. Be to, partija nurodo, kad mažmeninės prekybos centrai ir komerciniai bankai turėtų, kurių apyvarta didesnę nei 100 mln. eurų per metus, turėtų mokėti 5 proc. nuo apyvartos kaip solidarumo mokestį.
Papildomą apmokestinimą prekybos centrams nurodo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – norima apmokestinti pajamas iš mažmeninės prekybos, kurios viršija 45 tūkst. eurų per mėnesį, o mokestį savivaldybėms padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.
Tokiu būdu iš rinkos būtu vejami didieji žaidėjai, paliekama erdvė tik smulkiajam verslui. Ekonomisto vertinimu, tai keistas konkurencijos užtikrinimo būdas.
„Jei kažkas bando pritaikyti Lenkijos patirtį, turėtų žinoti, kad papildomas siūlymas apmokestinti prekybos centrus buvo atšauktas. Tokių papildomų mokesčių vedimas sukeltų rimtų klausimų tam tikriems sektoriams, ar dar verta Lietuvoje veikti. Jei šie sektoriai nuspręstų pasitraukti, jie sukeltų didžiulį smūgį. Nemanau, kad tai pasitarnautų mūsų konkurencingumui“, – įvertina G. Nausėda.
R. Skyrienė kaip pavyzdį pateikia neseniai kilusį skandalą Švedijoje. Užsiminus apie papildomą apmokestinimą finansinių paslaugų sektoriui, švedų komercinių bankų asociacija pranešė, kad 16 tūkst. darbo vietų atsiduria rizikoje, ir jas galima perkelti į Baltijos šalis.
„Tai jei norime išvaryti investuotojus, galime ir mes papildomą apmokestinimą įvesti. Reikėtų baigti ėsti bankus dėl kiekvieno dalyko, jei norime, kad sektorius būtų labiau konkurencingas ir prieinamas žmonėms“, – tvirtai sako R. Skyrienė.
