partijos

Politinės partijos rinkimams jau surinko puspenkto milijono eurų. Pinigus, norintieji pakliūti į Seimą, leidžia kas kaip išmano – perka ne tik tradicinę reklamą, bet ir patys bando sužibėti sava kūryba. Vis tik milijonai eurų dar ne pabaiga – istorija rodo, kad norint laimėti rinkimus Lietuvoje, reikia išleisti gerokai daugiau, tad sumos neabejotinai augs. Tiesa, sumos augs ne tiek daug, kiek išleidžia kaimynų lenkų politikai, bet žymiai daugiau, nei rinkimai kainuoja latviams.

Į Seimą besiveržusių prokremliškų partijų ambicijos laimėti rinkimus dužo į šipulius. Kolosalų fiasko patyrė reanimuoti „Darbo partiją“ pasišovęs Viktoras Uspaskichas, kuriam nepadėjo ir su kitais Rusijos gerbėjais suformuota koalicija. Savo dainomis Lietuvos neprikėlė ir, panašu, jau nebeprikels Petro Gražulio kompanija.

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, rinkėjams vis dar kyla nemažai klausimų, ar antrasis turas gali atnešti dar daugiau netikėtų rezultatų. Buvęs Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas pastebi, kad nors rinkimų pradžia atrodė gana nuobodi, įsibėgėjus rinkimų procesui, situacija tapo dinamiškesnė, o kai kurie rezultatai keliais aspektais pasirodė labai netikėti.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pratęsus terminą, per kurį kandidatai į Seimą gali nurodyti priklausymą politinėms partijoms, šia galimybe per pirmąją parą pasinaudojo daugiau kaip 30 rinkimuose dalyvaujančių politikų. Pirmasis kandidatas, paprašęs papildyti savo anketą įrašais apie priklausymą politinėms partijoms kreipėsi tą pačią dieną. Komisijos duomenimis, tai buvo dabartinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvoje, ypatingai prieš rinkimus, žmonėms tenka prisiklausyti įvairiausių pažadų ir istorijų iš politinių partijų kandidatų į Seimą. Nuo Konstitucinio teismo naikinimo iki premijų dalinimo senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pažadai ties čia nesibaigia. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje savo įžvalgomis dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojas analitikas Matas Baltrukevičius.

Partijoms naudinga savo rinkimų sąrašus papuošti garsių žmonių pavardėmis, tačiau ši tendencija nebe tokia populiari kaip anksčiau, sako ekspertai. Patys į Seimą kandidatuojantys pramogų, sporto sričių atstovai teigia tai darantys, nes jiems rūpi valstybės reikalai. „Žvaigždžių sąrašuose visada šiek tiek pasitaiko, tačiau pasižiūrėjus į šių metų kandidatų sąrašus, turbūt galima pasakyti, kad šie rinkimai nebus žvaigždžių rinkimai“, – BNS sakė politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Artėjant Seimo rinkimams dalis politinių partijų ima žadėti jei ne aukso kalnus, tai bent milžiniškas išmokas, galimybes skolintis neribotą kiekį pinigų be palūkanų ir kitas utopines idėjas. Kitos partijos siūlo naikinti teismus, trečios – išvesti Lietuvos kariuomenę. Ir visai nesvarbu, jog daugelis šių idėjų – neįgyvendinamos.

Į Seimą kandidatuojančios politinės partijos nesutaria, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas. Nors dauguma partijų mato galimybę tą padaryti dar iki 2030 metų, atsiranda politinių jėgų sakančių, kad pasiruošimas užtruks ilgiau. „Kuo daugiau turime pasirengusių žmonių ginti arba karo padėtyje atlikti tam tikras kitas, susijusias, funkcijas, tuo yra visiems geriau. Ir tikrai nemanau, kad tai yra tabu.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Ne viena politinė jėga siūlo ne tik realybės neatitinkančias išmokas, bet ir uždarinėti įstaigas, ar net drausti keliones lėktuvu naktį.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiais rinkiminiais pažadais, įtvirtintais politinių partijų programose. Primename, jog iš viso šiuose rinkimuose dalyvaus 15 partijų ir koalicijų sąrašų – pilną jų sąrašą galima rasti VRK puslapyje.

Spaudos konferencijoje trečiadienį partijos pasisakė, kaip planuoja atstovauti vyresnio amžiaus žmonių interesams. Nepaisant to, kad ne visų partijų atstovai pasirodė ir renginio pradžia nebuvo itin  sklandi, partijų atstovai negailėjo kritikos ir vieni kitiems.  Konferencija prasidėjo ne itin linksma nata.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – jas gaus 12 politinių jėgų. Iš viso partijoms bus pervesta 2,96 mln. eurų.

Pirmadienį baigiantis politinės kampanijos dalyvių registracijai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, užregistruota 19 politinių partijų. Kaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), paskutinę registracijos dieną dalyvių sąrašą papildė politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ ir „Jaunoji Lietuva“. Dalyvauti rinkimuose į EP taip pat užregistruotos Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demo...

 Įsikūrus naujai partijai „Nemuno aušra“ pastarąjį pusmetį Lietuvoje išaugo partijoms priklausančių asmenų skaičius, tačiau likvidavimas gresia „Drąsos keliui“. Teisingumo ministerijos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną partijoms priklausė 101 tūkst. žmonių, tai yra 4,5 tūkst. daugiau nei pernai spalį, kai taip pat reikėjo deklaruoti partijos narių skaičių.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią tikimybę juos laimėti toliau turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu vasario 8–17 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Naujausios apklausos duomenimis, už LSDP balsuotų 19 proc. apklaustųjų. Panašiai socialdemokratų simpatikų buvo ir praėjusių metų gruodį (19,9 proc.

Partijų reitingų lentelėje ir toliau štilis. „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad esmingų pokyčių sausį neįvyko – daugiausiai visuomenės palankumo sulaukia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Europos Parlamento (EP) narės Vilijos Blinkevičiūtės lyderiaujama politinė jėga išlieka reitingų lentelėj aukštumose – sausį už kairiuosius savo balsą būtų atidavę 16,2 p...

Įtakingi Vokietijos politiniai lyderiai perspėjo, kad Vokietijoje gali susikurti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano konservatyviosios islamiškosios AKP partijos atšaka.

Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didesnė dalis rinkėjų balsuotų už socialdemokratus, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Praėjusių metų gruodžio 15–23 dienomis atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu opozicijoje esančiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) visuomenės palaikymas nuo lapkričio augo paklaidos ribose. Paramą socialdemokratams gruodį išreiškė 16,3 proc. respondentų, lapkritį – 13,8 proc.

Nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinių tinklas „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vis tik, kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas. Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

 Šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus tik partijos. „Nė vienas politinis komitetas Teisingumo ministerijai nepateikė reikiamų dokumentų tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą“, – BNS informavo teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys. Politinių organizacijų įstatymas numato, kad politinis komitetas gali dalyvauti EP rinkimuose, jei yra įregistruotas ne vėliau kaip 180 dienų iki rinkimų.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pranešė priėmęs nagrinėti Regionų partijos skundą dėl politinių organizacijų finansavimo tvarkos. Skundas priimtas pagal individualų konstitucinį skundą.

Opozicija Seime spaudžia Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Jie sako, kad už politinę korupciją teistos partijos pirmininkė negali vadovauti visam parlamentui – tai ne tik daro gėdą prieš užsienio partnerius, bet ir neatitinka valdančiųjų žadėtų aukščiausių skaidrumo standartų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė nepalaikanti siūlymo praplėsti politinių partijų ir komitetų finansavimo šaltinius kredito unijų paskolomis, pranešė STT.

Politinių partijų reitingų lentelėje pirmaujanti išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), po jų – valdantieji konservatoriai, rodo spalį „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partiją spalį palaikė 15,5 procento, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį šias partijas atitinkamai palaikė 13,5 ir 9,1 procento respondentų.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečiadienį skelbiamos apklausos duomenimis, rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 13,5 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 9,1 proc. proc. apklaustųjų. Liepą šias partijas atitinkamai palaikė 13,3 proc. proc. ir 11,8 proc. apklaustųjų.

Partijoms priklausančių asmenų toliau mažėja, „Lietuvos sąrašui“ dukart iš eilės nepateikus narių sąrašo, bus imtasi jį likviduoti, rodo naujausi Teisingumo ministerijos duomenys. Anot jų, šių metų spalio 1-ąją 21 partijai priklausė 95 tūkst. 358 asmenys, tai yra 6,3 tūkst. mažiau nei prieš metus arba beveik 2 tūkst. mažiau nei prieš pusmetį.

Seimas svarstys Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį leisti kredito įstaigoms finansuoti politines partijas. Siekiant išplėsti politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didinti kredito įstaigų konkurenciją, tai numatančias įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Demokratų frakcijos “Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos. Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos prijungimą prie policijos. „Demokratai smerkia vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą“, – rašoma pranešime.

Siekiant išplėsti politinių organizacijų ir partijų galimybes gauti paskolą, didinti kredito įstaigų konkurenciją, Seimo Demokratų frakcijos “Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius įregistravo Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektą.

Advokatas Ignas Vėgėlė dėl politinės ateities teigia diskutuojantis su visomis partijomis, išskyrus valdančiąją koaliciją. „Šiuo metu, aš neslėpsiu, diskutuoju su įvairiomis politinėmis jėgomis, išskyrus aš nediskutuoju ir nekalbu su dabartinę koaliciją sudarančiomis politinėmis jėgomis, valdančiąja koalicija“, – penktadienį publikuotame interviu „15min“ sakė I. Vėgėlė.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, birželį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 12,6 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 8,8 proc. apklaustųjų. Gegužę šias partijas atitinkamai palaikė 14,5 proc. ir 9,2 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis, jį palaiko 7,9 proc.

Praeities politiniai lyderiai kritikuoja dabartinius jaunosios kartos politikus dėl neatsakingo valdymo ir bereikalingo valstybės laivo siūbavimo. Kaip iš tikrųjų reikėtų spręsti problemas? Kokie nacionaliniai sprendimai keistų padėtį savivaldybėse? O gal partijoms reikia persikovimo iš vidaus? Apie visa tai pokalbis su buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene, „Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Partijų populiarumo lenktynėse – nerimo ženklai ir valdantiesiems, ir susipykusių Karbauskio bei Skvernelio komandoms. Savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai įgavo seniai matytą pagreitį – per mėnesį reitingus užsiaugino net keturiais procentais ir atsiplėšė nuo persekiotojų. Tiesa, objektyvių darbų, kurie nulemtų tautiečių meilę Blinkevičiūtės vedamiems socdemams, politologai pasigenda. Kairieji esą plaukia ant palankios bangos.

Per du mėnesius A. Tapino tyrimas „Skaidrinam“ į dienos šviesą ištraukė lėšų grobstymo atvejus keturiose savivaldybėse. Dar penkios – prašomų dokumentų neduoda. Jau dabar aišku, kad pigi savivalda – brangiai kainuoja. Bet kiek tai kainuos pačioms partijoms? Kaip elgsis partijų lyderiai? Kodėl jie tyli? Kaip į šį skandalą sureaguos rinkėjai? Apie visa tai su politikos apžvalgininkais Egle Samoškaite ir Rimvydu Valatka pokalbis šįvakar 19.30 val.

Labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ balandį atlikta apklausa. Jos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais balandį pasitiki 90,7 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 1,5 proc., prieš mėnesį šie rodikliai buvo atitinkamai 93,5 proc. ir 0,8 procento. Policija pasitiki 62,8 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 9,9 proc. (atitinkamai 68,8 proc. ir 8 proc. kovą), kariuomene pasitiki 59,7 proc.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, kovą Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 12,9 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,8 proc. apklaustųjų. Vasarį šias partijas atitinkamai palaikė 11,8 proc. ir 11,5 proc. respondentų.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį), , rodo penktadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Partijų ir politikų kaita savivaldoje yra naudinga, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai matau didesnio pasirinkimo galimybę atskiruose regionuose, kai kur matome tuos pačius veidus, bet kai kur – ir naujus. Ir kartų kaita, politinių partijų kaita – labai gerai demokratinei visuomenei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį iš savivaldos rinkimų kovos pašalino tris kandidatus į merus ir penkis partijų kandidatų sąrašus. Jie iš rinkimų išbraukti kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų – nesurinko būtino rinkėjų parašų skaičiaus, po teismo sprendimo nepateikė savo biografijų ir neatsiuntė fotografijų, neatliko paskirtos bausmės. VRK duomenimis, 21 politikas nepateikė biografijų ir fotografijų.

Artėjant dienai, kai rinksime miestų merus ir valdžią, partijos jau išsirikiavo prie starto linijos. Rinkimų komisija nurodo, kad sulaukė jau beveik 100 skundų dėl galimų pažeidimų – pasiaiškinti gali būti iškviestas Zuokas, o Petrui Gražuliui ir dešimčiai jo partiečių apskritai gresia šalinimas iš rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra sulaukusi beveik 100 skundų ar pranešimų, kad politikai galbūt pažeidžia rinkimų tvarką.

Likus trims dienoms iki termino pabaigos, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose pateikė 14 politinių partijų iš 16-os.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje išlieka valdantieji konservatoriai, po jų rikiuojasi socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, lapkritį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai būtų sulaukę 13 proc., socialdemokratai – 11,3 proc. rinkėjų palaikymo. Spali atitinkamai už partijas būtų balsavę 14,2 proc. ir 11,8 proc. rinkėjų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį politinėms partijoms padalijo antrojo pusmečio dotacijas – iš viso per 2,9 mln. eurų, kiek mažiau gavo šiurkštų pažeidimą savivaldos rinkimų metu padariusi Tautos ir teisingumo sąjunga.

Partijos iš esmės sutaria dėl dvigubos pilietybės referendumo ir galutinė siūloma formuluotė Seimui bus pristatyta iki kovo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Einama prie konsensuso, šiandien turėjome tarpinį pasitarimą su visų frakcijų atstovais, lyderiais, išgirdome, kokie terminai, planuojama iki kovo mėnesio turėti visus sprendimus atneštus Seimui.

Visos politinės partijos Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašus iki spalio 1 dienos. Šiuo metu savo narių sąrašus pateikė 16 partijų, 8 partijos dar savo pareigos neatliko, nurodo ministerija. Partijoje turi būti mažiausiai 2000 narių.

Parlamentinės partijos penktadienį Seime pasirašys naują gynybos susitarimą, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo. Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad šis susitarimas ypatingai svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Naują gynybos susitarimą partijos pasirašys savaitės pabaigoje, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo. Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo pasirašymas paskelbtas penktadienį 11 val. Seimo Konstitucijos salėje.

Valstybės dotacijos naujoms rinkimuose nedalyvavusioms partijoms turėtų būti skiriamos iki 2025 metų, siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Jis antradienį pritarė tokiam Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Galutinį sprendimą priims Seimas balsuodamas dėl viso naujo Politinių organizacijų įstatymo projekto. „Teikdami siūlymus norime vadovautis teisėtų lūkesčių principu.