partijos

Trečią mėnesį partijų reitingų lentelės pirmojoje pozicijoje laikosi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), tuo metu socialdemokratai ir demokratai varžosi dėl antros vietos, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Parama konservatoriams gegužę beveik nesikeitė – balandį už ją būtų balsavę 13,6 procento apklaustųjų, gegužę – 13,5 procento.

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, už opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) balsuotų 15,7 proc. apklaustų gyventojų, valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gautų 12,1 proc. balsų, opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 11,6 proc. balsų.

Jeigu valdantieji toliau stums partnerystės, narkotikų klausimus ir sieks valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui, valstiečiai nepasirašys nacionalinio partijų susitarimo dėl gynybos. Toks Ramūno Karbauskio ultimatumas kaip reikiat įpykdė ne tik valdančiuosius, bet ir dalį opozicijos.

Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Seimo darbo grupei baigus derinti dokumento projektą – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

Prieš mėnesį į partijų reitingų viršūnę grįžę valdantieji konservatoriai išlieka pirmoje vietoje, antrojoje toliau lieka demokratai, treti – socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD) balandį būtų balsavę 13,6 proc.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pažadėjo, kad turkai nesiųs Sirijos pabėgėlių atgal į jų šalį, nepaisant opozicinių partijų daromo spaudimo. Turkijoje šiandien gyvena daugiau nei 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, palikusių savo šalį 2011 metais ten prasidėjus pilietiniam karui.

Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą. Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių. Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

Prieš mėnesį nukritę į antrą reitingų lentelės vietą valdantieji konservatoriai susigrąžino pirmąją poziciją, opoziciniai demokratai aplenkė socialdemokratus, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa. Pagal ją, kovą už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) būtų balsavę 13,1 proc. apklausos dalyvių, vasarį tokių buvo 12 procentų. Konservatoriai savo rezultatą pagerino paklaidos ribose.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Partijų reitinge ir toliau pirmauja Socialdemokratų partija (LSDP), antri – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), trečia – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta atlikta apklausa. LSDP reitingas vasarį siekė 12,2 proc. (sausį – 10,2 proc.), TS-LKD – 12 proc. (sausį – 11,6 proc.), „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. (8,2 proc.). Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,7 proc. (7,7 proc.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Populiariausia politine partija Lietuvoje išlieka socialdemokratai, jos atotrūkis nuo kitų partijų per mėnesį išaugo, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją gruodį balsuotų 18,5 proc. respondentų (16,3 proc. lapkritį), antroje vietoje esančius valdančiuosius konservatorius – 10,1 proc. (11,5 proc. lapkritį). Opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 7,9 proc. žmonių (10,5 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą žadėjo priimti sprendimą dėl Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio ateities Vyriausybės komandoje. Dar pirmadienį ji prabilo ir apie galimybę iš Vyriausybės pasitraukti visai komandai, kartu su pačia premjere. Politologams ir visuomenės veikėjams kalbant apie tai, koks būtų teisingiausias sprendimas, savo mintimis dalijasi ir Seimo nariai. TS-LKD bendražygis Bronislovas Matelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą.

Partijų reitingo viršūnėje išlieka opoziciniai socialdemokratai, didelių pokyčių partijų rikiuotėje nėra, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Pagal ją, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaiko 16,8 proc. gyventojų, prieš mėnesį – 17,7 proc. „Smuko paklaidos ribose (...) Jeigu Saulius Skvernelis užregistruos partiją, turbūt, kad susvyruos jų reitingas“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė antrojo pusmečio valstybės dotaciją: dešimčiai partijų padalinta 2,75 mln. eurų. Didžiausia – 812 tūkst. eurų – dotacija tenka valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bus pervesti 518,8 tūkst. eurų, kitai opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai – 399 tūkst. eurų. Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis sulauks 239 tūkst.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.

Politinėms partijoms šalyje priklauso per 98 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų vienija Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo ketvirtadienį paskelbti Teisingumo ministerijos duomenys. Jais remiantis, iš viso šalyje registruotos 28 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. Šios politinės jėgos iš viso vienija 98 tūkst. 324 narius.  Daugiausia žmonių priklauso socialdemokratams – 15 tūkst. 205 nariai.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidento Gitano Nausėdos indėlį suvaldant migrantų krizę įvertino padėkodama už sutelktas partijas ir tarptautinius kontaktus. Tuo tarpu Vyriausybės posėdyje atsakydama į klausimą, kiek svarbus buvo prezidento vaidmuo sprendžiant krizę, vardijo kitas institucijas: Vyriausybę, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrus.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Ar teisinga Lietuvos užsienio politika privedusi prie nelegalų antplūdžio – prezidentas Gitanas Nausėda tartis susikvietė parlamentinių partijų lyderius. Politikai dievagojasi, kad dėl Lukašenkos keršto Lietuva savo ilgametės užsienio politikos krypties nekeis. Premjerė ragina daug nesitikėti iš atvykusių Irako pareigūnų, kurie bandys stabdyti migrantų srautus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose palaikytų 14,8 proc. respondentų, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 13,5 proc., rodo birželio pabaigoje portalo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečioji – Socialdemokratų partija (9,9 proc.), ketvirtas – Liberalų sąjūdis (7,1 proc.), penkta – Laisvės partija (5,5 proc.). Darbo partiją palaikytų 4,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,8 proc. 17,3 proc.

Įvairios pakraipos Izraelio partijų aljansas sekmadienį užbaigė 12 metų nepertraukiamai trukusį premjero Benjamino Netanyahu vadovavimą, parlamentui patvirtinus naują vyriausybę, vadovaujamą jo buvusio sąjungininko, dešiniųjų pažiūrų žydų nacionalisto Naftali Bennetto.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje. Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.

Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi baigti derinti šią savaitę, galutinis balsavimas Seime greičiausiai nusikels į rudenį, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai, priklausantys specialiai derybų grupei. Susitarimo projekte, kurį matė BNS, švietimas įvardijamas kaip „kertinis Lietuvos valstybės prioritetas“, nurodomi septyni esminiai „kokybiškos švietimo sistemos“ principai, taip pat 24 konkretesni įsipareigojimai iki 2024 metų bei 2027 metų, konkretūs siektini sėkmės rodikliai.

Seime į priekį juda pataisos, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Politinių partijų įstatymo pataisoms, už balsavus 86, prieš – trims, susilaikius 26 Seimo nariams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal projektą, politinės partijos steigėjais galėtų tapti ES piliečiai, gyvenantys Lietuvoje.

Naujausios apklausos rodo, kad mažiau žmonių palankiai vertina Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę.  Kol šių Vyriausybės narių reintingai krenta, Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga gali pasigirti priešingais rezultatais. Politologai ir apžvalgininkai aiškina, kad rinkėjų atmintis – trumpa, o valdžia nepatenkinti Lietuvos gyventojai ieško, į ką atsiremti, gręžiasi į opoziciją.  „Aš savo reintingų nei tada, kai jie kyla, nei tada, kai jie krenta nekomentuoju.

Beveik 4 mėnesius be nuolatinio pirmininko buvusių socialdemokratų nauja lydere tapo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Kovoje su kitu partijos senbuviu Juozu Oleku ją palaikė 56 procentai partiečių. „Šventės tikrai nejaučiu, bet atsakomybę jaučiu didelę“, – teigia Blinkevičiūtė. Juozas Olekas guodėsi: „Pirmu smuiku, ar antru, bet vis tiek groju orkestre.“ Pastaruoju metu socdemai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Pagal projektą, siūloma leisti politinę partiją steigti ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Jie turėtų būti pilnamečiai, Lietuvoje gyventi ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir nepriklausyti kitų valstybių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus Europos politines partijas.

Seimą pasiekė naujas projektas, kuriuo būtų leidžiama Europos Sąjungos (ES) piliečiams tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Jį parengė Teisingumo ministerija, projektui šią savaitę pritarė Vyriausybė. Ankstesni panašūs bandymai leisti ES piliečiams steigti partijas Lietuvoje žlugo. Pagal naują projektą, siūloma leisti politinę partiją steigti ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gauna per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst.

Specialiųjų tyrimų tarnyba išnagrinėjusi, kiek ir iš kokių žmonių šalies politinės partijos gauna Gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą – skelbia apie galimą korupciją ir nesavanorišką paramos skyrimą. Tyrėjai išaiškino daugybę darboviečių, kuriose kartais iki 90 proc. darbuotojų savo mokestinę paramą atiduoda vienai konkrečiai partijai. STT ataskaitoje pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, per metus iš gyventojų gavusi per 340 tūkst. eurų.

Populiariausia partija Lietuvoje išlieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje įsitvirtinusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu už konservatorius vasarį žadėjo balsuoti 17,8 procentai apklaustųjų, už valstiečius – 12,7 procentų.

Pernai vykusiems Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai išleido daugiau kaip 9 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys. Kadangi jų išlaidos buvo didesnės nei pajamos, beveik 1 mln. eurų rinkimų dalyviai liko skolingi. Didžiausia skylė – beveik pusės milijono eurų – atsivėrė socialdemokratų biudžete. VRK duomenimis, Seimo rinkimų kampanijai politikai iš viso surinko 8 mln. 111 tūkst. 207 eurus. Didžiąją – 6,4 mln.

Praėję du sunkūs pandemijos mėnesiai rinkėjų apsisprendimo nepakeitė. Naujausi reitingai rodo, kad konservatoriai jau gana ženkliai atitrūko nuo ilgai jiems ant kulnų lipusių valstiečių. Tiesa, žmonių simpatijas konservatoriams ir liberalams vis dar lemia vadinamasis „medaus mėnuo“ po rinkimų arba permainų lūkesčiai, bet trinties tarp valdžios ir visuomenės atsiranda vis daugiau.

Valdantieji konservatoriai išlaiko tvirtas pozicijas politinių partijų reitingų viršuje, o atotrūkis nuo antroje vietoje likusių valstiečių didėja, rodo antradienį naujienų portalo delfi.lt skelbiama „Spinter tyrimų“ apklausa. Už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus sausį žadėjo balsuoti 18,9 proc. apklaustųjų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulaukė 11,2 proc. respondentų paramos.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad dalis partijų ir kandidatų neatgaus Seimo rinkimų užstatų – iš viso 418,4 tūkst. eurų. Šie pinigai bus pervesti į valstybės biudžetą. Pagal šios savaitės VRK sprendimą, rinkimų užstatų neatgaus devynios partijos ir 218 kandidatų. Jiems nepavyko surinkti 3 proc. rinkėjų balsų. Gruodį VRK buvo priėmusi sprendimą negrąžinti 12 tūkst. 227 eurų. Kaip Seimo rinkimų užstatą VRK iš viso yra surinkusi 1,3 mln. eurų.

Gintautui Paluckui pasitraukus iš socdemų pirmininko pareigų, Gediminas Kirkilas prabilo, kad jo atskilusiems socialdarbiečiams vėl atsiveria kelias susijungti su socdemais. G. Kirkilas netgi konkrečiai įvardija, kas galėtų būti naujasis susivienijusios partijos lyderis. Maža to, pasak Kirkilo, į bendrą politinį darinį galėtų jungtis ir valstiečiai.

Visos Europos Sąjungos šalys gavo pirmąsias vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 partijas, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien pradedame versti naują puslapį po sunkių metų. #COVID19 vakcina pristatyta visoms ES šalims. Vakcinavimas prasidės rytoj visoje ES. #EUvakcinavimodienos yra jaudinamas vienybės momentas. Skiepijimas yra tvarus kelias išeiti iš pandemijos“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame U. von der Leyen pranešime.

Šį kartą valstybinė kinų kompanija bando savo technologijas parduoti Vilniaus ir Kauno oro uostams. Pirkimų konkursams besibaigiant, suskubta ieškoti būdų, kaip užkirsti kinams kelią į dar vieną strateginį šalies objektą, nors jų technologijų netrūksta ir kitur. Seimo naujokai sako jau sulaukę ir Kinijos ambasados laiškų, kuriuose iš karto perspėjama dėl požiūrio į nuo Kinijos norinčius atsiskirti regionus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis, teigia Ingrida Šimonytė. „Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.

Seime šįkart tikrai karšta. Jokios valdžios nebeturintis Ramūnas Karbauskis apie save ėmė kalbėti naudodamas žodžius „šunauja“. Valdančiųjų ignoruojamas valstiečių lyderis į save atkreipti dėmesį nusprendė pareikšdamas, kad traukiasi iš Seimo. R. Karbauskis jau parašė ir atitinkamą pareiškimą. Tačiau tikina dar galįs ir persigalvoti, jei valdantieji jo paprašys likti ir valstiečiams skirs bent kelis vadovaujančius postus Seime.

Šiandien paaiškėjo, kad virusas pričiupo jau septintą parlamentarą – buvusį Seimo pirmininką, dabar liberalą Viktorą Pranckietį. Kai kurie jo kolegos išsityrė, bet vis dar neturėdami testų atsakymų ir toliau eina į darbą – esą tokios rekomendacijos. Vis dėlto parlamentarai balsavo už nuotolinio darbo galimybę, tačiau susiriejo, mat neaišku, kaip tai vyktų. Viktoro Pranckiečio kėdė parlamente tuščia – paaiškėjo, kad jis užsikrėtė koronavirusu.

Paaiškėjo 13 iš keturiolikos galimų naujų ministrų pavardžių. Jas būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė atskleidė apsilankiusi pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Net pusę būsimosios Vyriausybės, panašu, sudarys moterys. Tarp kandidatų į ministrus – ir Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Aušrinė Armonaitė.

12-tas Lietuvos Seimas paskutiniu posėdžiu užbaigė savo ketverių metų kadenciją. Nors Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas dar dirbs šiek tiek ilgiau, tačiau parlamentą jau penktadienį perims naujokai ir perrinkti seimūnai. Paskutinio posėdžio dieną apžvelgdami ketverius metus su valstiečiais valdžios viršūnėje, net ir opozicijoje esantys politikai pripažįsta, kad nebuvo viskas taip blogai, kaip jie kalbėjo iki rinkimų.

Gyventojai iš pernai sumokėto pajamų mokesčio (GPM) partijoms skyrė 1,1 mln. eurų paramos, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Didžiausią paramos sumą iš gyventojų skirto GPM gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iš beveik 10 tūkst. rėmėjų sulauksianti per 311 tūkst. eurų. Tuo metu daugiausiai žmonių paramą skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai: 17,5 tūkst. gyventojų paaukota mokesčių dalis sudaro 191 tūkst. eurų.