partijos

Partijų reitingai gruodį – beveik be pokyčių, rodo  šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Pirmoje vietoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas per mėnesį nepakito: kaip ir lapkritį už juos balsuotų 16,9 proc. apklaustųjų.

Neseniai pasirodė visuomenės apklausų rezultatai, kurie signalizuoja tai, kad Lietuvos politinės partijos turi problemų. Lyderystės stoka verčia visuomenę abejoti pagrindinėmis šalies partijomis, todėl jų reitingai vis krenta. Iki sekančių Seimo rinkimų likus mažiau, nei metams, pradedama galvoti, koks bus naujasis Seimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir istorikas Darius Kuolys.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Baltarusijos autoritariškam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai lojalūs kandidatai laimėjo parlamento rinkimus, o opozicija negavo nė vienos vietos, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai. Kritikai jau pasmerkė sekmadienio rinkimus kaip apgaulę ir sakė, kad per juos būta daug pažeidimų, nors A. Lukašenka pastaruoju metu bandė gerinti santykius su Vakarais. Pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai rodo, kad A. Lukašenkai lojalios partijos gavo visas 110 vietų Atstovų Rūmuose.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda pervesti gyventojų skirtą paramą ir rikiuoja daugiausiai paramos šiemet sulaukusių politinių partijų dešimtuką. Pirmoje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitingų lentelėje spalį prarado daugiau kaip tris punktus ir užleido lyderio pozicijas opozicinei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Už „valstiečius“ spalį žadėjo balsuoti 11,1 proc., o už konservatorius –i 15,6 proc. apklaustųjų (rugsėjį – atitinkamai 14,6 ir 14,4 proc.), rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.

Populiariausių politikų reitinge toliau pozicijas stiprina prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, visuomenė ima vėl palankiau vertinti premjerą Saulių Skvernelį, o Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pozicijos prastėja. Rugsėjo mėnesį G. Nausėdą palankiai vertino 79,3 proc. apklaustųjų, liepą – 73,7 procento. „Čia labai aukštas rezultatas.

Ne paslaptis, kad sklandžiam prezidento darbui padeda politinis palaikymas Seime. Tačiau būtent jo prezidentas Gitanas Nausėda ir neturi, nes parlamente nėra nė vienos politinės jėgos, kuri deklaruotų visapusišką palaikymą prezidentui. Tačiau G. Nausėda to nelaiko trūkumu ir teigia, kad jam nebūtina sukurti savo partiją, kad užtikrintų sėkmingą darbą.

Nuo spalio partijoms panaikinta galimybė nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis nebus didelė našta, teigia politinių partijų atstovai. Dauguma BNS kalbintų partijų atstovų pažymi, kad panaudos pagrindu turimų patalpų nėra daug, jos daugiausiai yra mažesnėse savivaldybėse, o Vilniuje ir Kaune galimybė nuomotis patalpas mažesne nei rinkos kaina panaikinta jau prieš kelerius metus.

Ketvirtadienį pirmą kartą susitikę valdančiąją koaliciją kuriančių trijų partijų atstovai aptarė pasiūlymus Vyriausybės programos priemonių planui. Pasak „valstiečių“ atstovo Tomo Tomilino, daugelis pasiūlymų koreliuoja tarpusavyje ir tikrai yra priimtini. Anot jo, kalbama apie didesnį savivaldos finansinį savarankiškumą, ypač perskirstant pelno mokesčio pajamas. „Tvarka ir teisingumas“ siūlo, kad 75 proc. pelno mokesčio būtų pervedami į valstybės biudžetą, 25 proc. – į savivaldybės biudžetą.

Švietimo organizacijos ragina politines jėgas susitarti dėl švietimo ateities ir bendros, ilgalaikės švietimo strategijos. „Privalu susitarti dėl tam tikrų dalykų, kurie ne destabilizuotų švietimo sistemą, o vestų ją aiškia kryptimi. (...) Kaip kažkada nubrėžėme kelią į NATO ir Europos Sąjungą, lygiai taip pat visos partijos daugiau mažiau ir laikėsi šitų kelių ir mes atsidūrėme čia, kur esame.

Gaudamos valstybės dotacijas ir rinkdamos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio partijos kasmet vis mažiau surenka nario mokesčio, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. „Kasmet vis mažiau politinės partijos surenka nario mokesčio. Šiemet nario mokestį gavo 16 politinių partijų, jos priėmė 420 tūkst. eurų nario mokesčio, ir tai yra 6 proc. mažiau negu pernai“, – per VRK posėdį teigė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Per pusmetį labiausiai aptirpo „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos gretos, rodo naujausi duomenys. „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje šiuo metu yra 11,2 tūkst. narių, o prieš pusmetį buvo 12 tūkstančių. „Darbiečių“ gretos sumenko nuo 12,5 tūkst. iki 11,8 tūkst. atstovų. Mažėjo ir bendras partijoms priklausančių žmonių skaičius: šiuo metu partijos turi per 112 tūkst. narių, tuo tarpu prieš pusmetį partiniuose sąrašuose buvo 117 tūkst. šalies piliečių.

Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus daugiausiai balsų surinko visuomeniniai komitetai, o iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami išankstiniai balsavimo duomenys. Tiesa, pirmadienio rytą rezultatų dar nebuvo pateikusios trys iš 1970 rinkimų apylinkių, tad galutiniai duomenys gali nežymiai keistis.

Teisingumo ministerija ketvirtadienį paragino politines partijas suskubti teikti savo narių sąrašus. Pagal įstatymą, juos reikia pristatyti iki kovo pirmos dienos. Sąrašus gali pateikti tik tos partijos, kurios turi ne mažiau 2 tūkst. narių. Iki šiol savo sąrašus pateikė Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, partija Tvarka ir teisingumas bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

 Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitinge aplenkė opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Susikeitė vietomis Valstiečių žaliųjų ir Tėvynės sąjunga. Gal skirtumas nėra didelis, bet jis yra. Taip yra buvę ir praėjusiais metais“, – BNS sakė apklausą atlikusios bedrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Seimas antradienį balsuos dėl paprastesnio kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių tapimo Lietuvos partijų nariais. Teisingumo ministerijos inicijuotos pataisos ES piliečiams leistų tapti lietuviškų partijų nariais pragyvenus šalyje pusę metų. Antradienį planuojamas pataisų priėmimas, jos turėtų įsigalioti nuo kovo. Šiuo metu norėdami stoti į partiją ES šalių piliečiai turi be pertraukos pragyventi Lietuvoje penkerius metus.

Tarp savivaldos rinkimuose dalyvausiančių visuomeninių rinkimų komitetų narių nemažai buvusių partijų narių, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Didžiausias kadrų nutekėjimas, pasak dienraščio, vyksta Liberalų sąjūdžio gretose. Į visuomeninius komitetus buriasi ir Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ nariai, socialdemokratai. Su rinkimų komitetais į savivaldos rinkimus eina ir kai kurie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai.

Dvi populiariausios Lietuvoje partijos – valdantieji „valstiečiai“ ir opoziciniai konservatoriai – toliau reitingų lentelėje kyla į viršų, vis daugiau rinkėjų nurodo atiduosiantys jiems savo balsus. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama naujausia gyventojų apklausa rodo, kad už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Seimo rinkimuose balsuotų 17,6 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį savo balsą už konservatorius žadėjo atiduoti 16,9 proc.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas dėl partijų finansavimo – rinkimuose nedalyvavusiai valdančiajai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) turės būti skiriama biudžeto dotacija. Už tokias pataisas ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė. Pagal socialdarbiečių Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio parengtą pataisų variantą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, kuri yra parlamentinė, lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl šio klausimo balsuojant antradienį, daliai opozicionierių pareiškus, jog naujoji partijų finansavimo tvarka – grėsmė demokratijai ir paskata partijoms skaldytis.

    Dar pavasarį pradėtas svarstyti naujas partijų finansavimo modelis Seime antradienį įžiebė aršias diskusijas. Opozicija įstatymo pataisas išvadino kyšiu „socdarbiečiams“ už valstiečių paramą bei akivaizdžia politine korupcija. Po svarstymo 62 Seimo nariai balsavo už, 40 – prieš, 7 susilaikė. Seimas dar balsuos dėl įstatymo priėmimo.

Seimas grįžta prie pataisų, kurios keistų partijų finansavimo tvarką, o Socialdemokratų darbo partijai atiduoti dalį socialdemokratų dotacijos. Šias pataisas valdantieji siekė priimti dar praėjusioje pavasario sesijoje, bet planus pristabdė opozicija, surinkusi parašus dėl ekspertinio vertinimo. Siūlomos pataisos nuo 2020 metų iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių.

Valdančiųjų planai dar šią sesiją priimti pataisas, keičiančias partijų finansavimo tvarką, o Socialdemokratų darbo partijai atiduoti dalį socialdemokratų dotacijos, liko neįgyvendinti. Opozicijos parlamentarai surinko reikiamus parašus, kad projektus įvertintų ekspertai. Seimo statutas numato, kad tuo atveju, kai siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą, ne mažiau kaip 29 Seimo narių reikalavimu užsakomas nepriklausomas ekspertinis projekto vertinimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę galėtų vykdyti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ši institucija, pasak jo, galėtų užtikrinti stipresnę finansavimo kontrolę, jei būtų nuspręsta, kad negalima grįžti prie net ir riboto juridinių asmenų finansavimo partijoms. „Tokiu atveju reikėtų stiprinti priežiūros institucijas.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) partijoms paskirstė pirmojo pusmečio valstybės dotaciją – 2,751 mln. eurų. Valstybės lėšų sulaukė septynios partijos. Didžiausią dalį lėšų gavo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams teko per 661 tūkst. eurų. Po daugiau kaip pusę milijono eurų bus išmokėta valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (549,8 tūkst. eurų) bei opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (505,3 tūkst.

Per pusmetį labiausiai aptirpo Darbo partijos gretos, sumažėjo ir Socialdemokratų partijos narių, rodo naujausi Teisingumo ministerijai pateikti duomenys. Darbo partijos narių nuo pernai spalio iki šių metų kovo sumažėjo pusantro tūkstančio – nuo 15,9 tūkst. iki 14,4 tūkst. narių. Darbo partijos vadovas Šarūnas Birutis tvirtino, kad dėl vidinių nesutarimų iš partijos pasitraukė apie 130 žmonių, o didžiąją dalį prarastų narių sudarė realiai partijos gyvenime nedalyvaujantys žmonės.

Praėjus beveik trejiems metams po savivaldos rinkimų jų dalyviai dar moka kampanijos skolas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2015 metų kovo 1 dieną vykusių savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimai šiuo metu sudaro 113 tūkst. 70 eurų. Didžiąją dalį šios sumos priklauso Artūro Zuoko vadovaujamai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams). Jie dar skolingi 106 tūkst. 547 eurus. Kitų šių rinkimų dalyvių skolos nesiekia po 4 tūkst. eurų.

Įtempta kova dėl šiltos kėdės S. Daukanto aikštėje prasidės tik po pusantrų metų, tačiau išdrįsusius pakeisti dvi kadencijas šalį valdžiusią Dalią Grybauskaitę turbūt žinosime jau šiemet.

Nuo rugpjūčio pradėję kristi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai po truputį stabilizuojasi, tačiau analitikai įžvelgia, kad ši partija, žmonių pasirinkta kaip „alternatyva“, buvusio populiarumo neatgaus. Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc.

Seimo rinkimuose daugiau rinkėjų savo balsą atiduotų Naglio Puteikio vadovaujamai Lietuvos centro partijai nei Liberalų sąjūdžiui. N. Puteikio partija pirmą kartą pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų. Kas padėjo „centristams“ šoktelti reitingų lentelėje? Lapkritį atliktoje apklausoje už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai.

Šalies gyventojai iš savo pervedamo gyventojų pajamų mokesčio partijoms skyrė beveik milijoną eurų, daugiausia paramos sulaukė konservatoriai, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Palyginti su pernai, mažėjo ir gyventojų, skiriančių paramą, ir pats paramos dydis. Šiemet partijos iš viso sulauks per 950 tūkst. eurų paramos, kurią nuo 2016-aisiais sumokėto GPM paskyrė 62 tūkst. gyventojų. Pernai 69 tūkst. gyventojų partijoms skyrė 1,02 mln. eurų. Didžiausia paramos suma – per 242 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja paskirstyti antrojo pusmečio dotaciją, Liberalų sąjūdžiui dėl šiurkštaus finansavimo įstatymo pažeidimo gresia likti tuščiomis – jų dalis, apie 395 tūkst. eurų, grįžtų į biudžetą. Iš viso šešios partijos šį pusmetį pasidalins daugiau kaip 2,6 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gaus opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 663 tūkst. eurų, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 549 tūkst. eurų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė siūlo pripažinti Liberalų sąjūdį šiukščiai pažeidus įstatymą dėl rinkimų kampanijos finansavimo, BNS patvirtino VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius inicijavo partijos narių apklausą dėl bendro darbo su teisėsaugos įtarimų sulaukusiomis partijomis. Tokių koalicijų savivaldybėse socialdemokratai turi daugiau kaip tris dešimtis. „Ar LSDP turi suformuoti bendrą partijos poziciją ir nebendradarbiauti su partijomis, kurioms pareikšti įtarimai stambios politinės korupcijos bylose?“ – klausiama partijos narių. Apklausa bus vykdoma per vidinį elektroninį LSDP tinklą.

Panašu, kad Lietuvos liberalų sąjūdžiui kyla nauji konkurentai – keli buvę liberalai buriasi į naują centro dešinės pakraipos partiją. Nors judėjimą „Už pažangą!“ iniciavo buvęs liberalas Markas Paura, politologai ir senieji liberalai neatmeta galimybės, kad čia sužaidė ir buvusio liberalo Dariaus Udrio asmeninės ambicijos.

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, pergalė, matyt, būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankose, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Reitingai taip atskleidžia jau kurį laiką akivaizdžią tendenciją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nenustoja kritęs. Nors politikai nesureikšmina apklausų rezultatų, politologai atkreipia dėmesį, kad auga rinkėjų politinis nihilizmas.

Socialdemokratų prezidiumas ketvirtadienį paprašė visų 60-ies partijos skyrių apsvarstyti valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga perspektyvas. Skyriai savo nuomones turės pateikti iki rugsėjo 20 dienos, pranešė partija. Socialdemokratai taip pat nusprendė kreiptis į partijos tarybą, kad ši įvertintų koalicinės sutarties rezultatus ir atsižvelgdama į skyrių nuomonę nuspręstų, ar koalicija su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi perspektyvą.

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga. Respublikonų partija, vienijanti beveik 1300 narių, prisijungė prie Tautininkų sąjungos, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. Respublikonų partija neatitiko įstatymo reikalavimo savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl turėjo būti reorganizuojama.

Patalpos politinėms partijoms Vilniaus mieste nebebus suteikiamos nemokamai, jas nuomotis teks rinkos kaina, nusprendė Vilniaus savivaldybės taryba. Antradienį savivaldybės taryba svarstė net kelis galimus variantus, kuriais siūlyta mažinti panaudos būdu neatlygintinai suteikiamų ar lengvatinėmis sąlygomis nuomojamų patalpų plotą, tačiau valdančiųjų liberalų, socialdemokratų bei „Lietuvos sąrašo“ balsais pritarta sprendimui visiškai tokios praktikos atsisakyti.

Valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikina, jog šiuo metu frakcijoje nėra nė vieno nario, norinčio ją palikti, o premjero Sauliaus Skvernelio užuominas apie galimą skilimą vadina emocijomis. R.Karbauskis BNS antradienį sakė, jog padėčiai aiškintis pirmadienio vakarą buvo sušaukęs neeilinį frakcijos posėdį, jame dalyvavo ir Vyriausybės vadovas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po Seimo rinkimų grąžino užstatus partijoms bei kandidatams - daugiau 446 tūkst. eurų iš visų sumokėtų 647 tūkst eurų. Trečdalis rinkimų užstatų – 201 tūkst. eurų – nebus grąžinti, partijoms bei kandidatams nesurinkus bent 3 proc. rinkėjų balsų ar neįvykdžius kitų įstatymo reikalavimų, skelbia VRK. Beveik 53 tūkst. eurų neteko 3 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po antradienio konsultacijų su konservatoriais neatsisako vadinamosios plačiosios trijų partijų koalicijos, konservatoriai sako nedirbsiantys su socialdemokratais ir koalicijoje reikalauja liberalų.

Praėjusi Seimo rinkimų naktis pažėrė daugybę netikėtumų. Daugybę mandatų susižėrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įveikė net patyrusius politikus, pavyzdžiui, Algirdą Butkevičių. Tačiau stebino ir kitų, save išsikėlusių ar prieš tai politikos pasaulyje nešmėžavusių kandidatų sėkmė. Kelią skynėsi save iškėlę kandidatai Netikėtumų pateikė ir save išsikėlę kandidatai. Kėdainių apygardoje, kuri ilgą laiką stovėjo Darbo partijos pusėje, Virginija Baltraitienė pozicijas prarado.

Lietuvai naudingiausia būtų nauja plati koalicija, į kurią įeitų trys daugiausia rinkėjų balsų gavusios partijos, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Vertybine prasme nelabai įsivaizduoju galimoje koalicijoje liberalų“, – ketvirtadienį BNS sakė antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto balsavęs R.Karbauskis.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena balsuoti iš anksto Seimo rinkimų antrajame ture, renkant Seimo narius 68 vienmandatėse apygardose. Trys naujojo Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture, o likusiose apygardose varžosi po du kandidatus, surinkusius daugiausiai balsų per pirmąjį turą. Balsuoti galima nuo 8 iki 20 valandos visų šalies savivaldybių patalpose. Balsuoti iš anksto gali visi rinkėjai, kurie rinkimų dieną neturi galimybės atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę.

Pradėjus likviduoti realios veiklos nevykdančias partijas, jų Lietuvoje sumažės trečdaliu. „Šiuo metu 12 politinių partijų yra inicijuotas likvidavimas Registrų centro iniciatyva. Šios partijos turėtų būti likviduotos per vienerius metus“, – BNS sakė teisingumo viceministras Julius Pagojus. Nuo šių metų spalio, neįvykdžius prievolės pateikti narių sąrašų, likvidavimas inicijuojamas dvylikai partijų. Visos jos daugiau nei metus nepateikė ministerijai savo sąrašų.

Socialdemokratų derybos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dėl valdančiosios koalicijos formavimo įmanomos tik po antrojo Seimo rinkimų turo, sako premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. „Šiuo metu jokių derybų dėl koalicijos sudarymo su valstiečiais nėra ir mes kalbėjomės apie tai, kad derybos galimos tik po antrojo Seimo rinkimų turo“, - žurnalistams Seime po socialdemokratų prezidiumo posėdžio antradienį sakė ministras pirmininkas.