„Privalu susitarti dėl tam tikrų dalykų, kurie ne destabilizuotų švietimo sistemą, o vestų ją aiškia kryptimi. (...) Kaip kažkada nubrėžėme kelią į NATO ir Europos Sąjungą, lygiai taip pat visos partijos daugiau mažiau ir laikėsi šitų kelių ir mes atsidūrėme čia, kur esame. Taip pat turėtų būti sutarta ir dėl švietimo ateities“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna.
Tiek jis, tiek kiti spaudos konferencijos dalyviai teigė, jog esama situacija yra ypač bloga ir kelia grėsmę visai švietimo sistemai, todėl šiai sričiai dėmesio politikai turėtų skirti daugiau.
„Šiandien švietimas yra mėtomas iš kairės į dešinę, trupinami fundamentalūs dalykai, kurie buvo ir šiandien netgi pagal apibrėžimą mes galime pasakyti, kad švietimo sistemos ir nebeturime“, – sakė švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė matantis galimybę partijoms žengti pirmuosius žingsnius ir pamėginti įvertinti esamą situaciją.
„Man teko galimybė kalbėtis su kai kurių partijų vadovais, kaip mes galėtume judėti toliau kalbant apie švietimą ir atrodo, kad pirmojoje stadijoje randame sutarimą, kad pradėkime nuo to, kad įvertinkime situaciją“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, partijoms, kurios ilgą laiką oponavo viena kitai, gali būti sudėtinga susitarti dėl bendros programos, tačiau sakė matantis galimybę tai padaryti artėjant 2020 metų Seimo rinkimams.
„Man atrodo, mes šiandien galime atrasti susitarimą tarp politinių jėgų, kaip mes matome ir kurios vietos reikalautų pokyčių pirmiausia, kaip tą padaryti. Tai mums leistų pradėti diskusiją, kurią užbaigtume pasibaigus 2020 metų rinkimams su bendra, nauja Vyriausybės programa, kuri leistų tuos pokyčius įgyvendinti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
V. Targamadzė sakė, kad šiuo metu, į švietimo ekspertų grupę savo atstovus jau yra delegavę Socialdemokratų ir TS–LKD partijos bei teigė girdėjusi apie Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio planus prisijungti.
„Laukiame visų partijų atstovų ir tikrai kurkime, susitarkime dėl tvarios švietimo sistemos“, – ragino V. Targamadzė.
Lietuvos progimnazijų asociacijos prezidentas Tomas Jankūnas pabrėžė, jog labai svarbu, kad susitarimą įgyvendinant dalyvautų kuo daugiau Lietuvos politinių jėgų, nes tokiu būdu būtų galima užtikrinti tęstinumą net ir keičiantis Vyriausybėms ar savivaldos kadencijoms.
„Mums rūpi ilgesnė perspektyva ir kad valstybės švietimo strategijoje būtų atskira švietimo tema“, – sakė jis.
Pasak T. Jankūno, partijos galėtų susitarti dėl pamatinių švietimo aspektų: mokytojų stiprinimo ir motyvavimo, sistemos, kurioje mokyklų vadovai ir savivaldybių švietimo skyriai padėtų pedagogams.
„Politinės partijos tikrai galėtų dėl tam tikrų nacionalinių svarbių švietimo dalykų, principų, pasirašyti susitarimą, kuris galėtų būti ilgiau nei tik savivaldos ar vyriausybės kadencija“, – sakė T. Jankūnas.
Beveik keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų šių metų sausį pasirašė kreipimąsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), Seimo švietimo ir mokslo komitetui, ragindamos stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas.
Anot mokytojų, šioms svarbioms reformoms nepasiruošta, jos vykdomos neapgalvotai ir neskaidriai, nėra aptartos bei suderintos su švietimo bendruomene, neaiškūs jų tikslai, sąnaudos bei pasekmės.
Pedagogų organizacijų atstovai reikalavo būti įtraukti į ugdymo programų atnaujinimo procesą.
