Pasak naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 29 – rugsėjo 9 d. atliktos rinkėjų apklausos, šiuo metu už TS-LKD balsuotų 13 proc., už LVŽS – 12 proc., o už Lietuvos socialdemokratų partiją – 10 proc. gyventojų.
Sugretinus šiuos skaičius su praėjusiomis apklausomis, matyti aiški tendencija – smuktelėjo visų partijų populiarumas, tačiau valstiečių reitingų smukimas, kaip ir konservatorių populiarėjimas tapo kone taisykle.
Pavyzdžiui, už TS-LKD liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už LVŽS – 16 proc. respondentų, o už LSDP – 12 proc. rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.
Birželį konservatorius palaikė 16 proc., valstiečius – 19 proc., socialdemokratus – 9 proc. apklaustųjų. O gegužę už konservatorius balsuoti pasiryžę buvo 15 proc., už valstiečius – 22 proc., už socialdemokratus – 8 proc. gyventojų.
Konservatorių nebūtinai lauktų pergalė
TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, nors ir nesureikšmina rinkėjų apklausų rezultatų, mano, kad valstiečių reitingų smukimą lėmė neįgyvendinti pažadai rinkėjams.
„Aš nelabai sureikšminu to, dėl to, kad reitingai – daugelis jų paklaidos ribose. Visi aktyvumai paskui susideda ir, kai ateinam į rinkimus, vis tiek kitaip atrodo. Aš niekaip negaliu pamiršti situacijos, kuri buvo prieš paskutinius rinkimus, mūsų reitingai turbūt pusę rodė to, ko sulaukėme daugiamandatėje. Turbūt ryškiausias dalykas, aišku, yra valstiečių smukimas, kuris jau yra tendencija visuose reitinguose ir tai yra nuoseklus dalykas. Aš manau, kad (tai lėmė – red. past.) labai stipriai užkelti lūkesčiai pradžioje ir neįvykdyti pažadai. Lygiai taip pat ir chaosas prie to prisideda“, - tv3.lt kalbėjo G. Landsbergis.
Politologas Liutauras Gudžinskas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu rinkėjams patrauklūs atrodantys konservatoriai, nors ir atrodo organizuoti ir vieningi, nebūtinai būtų lyderiai Seimo rinkimuose.
„Pastaruoju metu šita jėga atrodo gana organizuota, konsoliduota, galinti transliuoti pakankamai aiškią žinią ir tuo patvirtina savo, kaip solidžios jėgos, įspūdi. Taip po truputį savo populiarumą ir kaupia. Nesakyčiau, kad TS-LKD gali labai džiaugtis. Jų pagrindinė problema – Kaunas. Jeigu jie neatgauna Kauno, labai sunku tikėtis, kad jie galės sudaryti Vyriausybę“, - tv3.lt teigė L. Gudžinskas.
Valstiečiams atsirūgo nesibaigiantys draudimai
Į tendencingai smunkančius partijos populiarumo reitingus ramiai reaguoja ir LVŽS frakcijos narys, premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš tikrai tų skaičių labai nesureikšminčiau. Tai nėra rinkimai, tai nuomonės pareiškimas paklaidos ribose. Lygiai tą patį vaizdą mes turėjome ir prieš rinkimus, buvome maždaug tokiame pačiame lygmenyje – antroje ir trečioje vietoje. Rinkimai parodė šiek tiek ką kita. Mes tikrai stebime, vertiname tuos skaičius, bet aš džiaugiuosi, kad tai kol kas neįtakoja mūsų sprendimo priėmimo“, - tv3.lt sakė S. Skvernelis.
Tuo tarpu L. Gudžinskas mano, kad nuosekliai smunkantis partijos populiarumas tėra neišpildytų visuomenės lūkesčių ir draudimų politikos pasekmė.
„Galima matyti tą tendenciją, kad jau keletą mėnesių populiarumas gana ženkliai krenta valdančiosios partijos. Galima galbūt sakyti, šita Vyriausybė kur kas drąsesnė ir kartais su savo sprendimais ne visada pataiko ir ne visada išpildo visuomenės lūkesčius. Tam tikros iniciatyvos kalbant apie įvairius draudimus galėjo būti sutinkamos kontroversiškai. Taip pat pažadų nesilaikymas dėl Darbo kodekso, tai tas akmuo, kuris buvo vienas didžiausių, numušant socialdemokratų populiarumą, taip pat iš dalies lėmė LVŽS rinkiminę sėkmę. Bet iš esmės valstiečiai atsitraukė nuo to ir prisiėmė tą patį, ką siūlė tuometinis premjeras A. Butkevičius. Dar R. Karbauskio – pagrindinio lyderio – problemos“, - kalbėjo L. Gudžinskas.
Rinkėjų abejingumas nebestebina
Dar vienas rodiklis naujausioje apklausoje – neapsisprendusių arba pareiškusių, kad neketina balsuoti respondentų skaičius. Rugpjūtį „Baltijos tyrimų“ duomenimis skaičius šoktelėjo iki 36 proc., kol liepą, pasak RAIT, tokių tebuvo 12 proc.
L. Gudžinskas mano, kad piliečių abejingumą rinkimams galima stebėti jau seniai, mat dauguma rinkėjų – nusivylę dabartinėmis politinėmis partijomis.
„Tą pasyvumą mes galime stebėti jau gana ilgą laiką. Lietuvoje rinkėjai yra labai pasyvūs, lyginant su kaimynais latviais, estais, Europos Sąjungos šalimis – mes esame vieni pasyviausių. Net ir tie, kurie dalyvauja, reikšmingai didelis procentas – 3-4 proc. – gadina savo biuletenius. Žmonės iš tikrųjų nemato politinės jėgos, kuri jiems tikrai imponuotų“, - sakė L. Gudžinskas.