liutauras gudžinskas

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susikirtimas dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno yra pasekmė jau trejus metus tvyrančio atviro konflikto tarp Daukanto rūmų ir Vaižganto gatvės, sako buvę ambasadoriai ir politikai. Pasak jų, tai daro žalą Lietuvos reputacijai, o situacija, artėjant net trejiems rinkimams kitais metais, tik aštrės.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamos sako, kad bažnyčios pozicija yra vienas iš dalykų, galinčių padėti šiai bendruomenei jaustis tvirčiau. Tačiau, kaip sako kunigas Julius Sasnauskas, dažnai susiduriama su paprasčiausios kultūros stygiumi, mat bažnyčia tokioms šeimoms neprieštarauja ir jas priima. J. Sasnausko manymu, besivystant žmogaus teisėms, reikėtų užtikrinti pagarbą LGBTQ+ bendruomenei – priimti partnerystės įstatymą.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė pailginti ir pavėlinti partijos pirmininko rinkimus. Už tokį sprendimą antradienį per tarybos posėdį balsavo 130 socialdemokratų, prieš buvo 12 ir trys susilaikė. Tai padaryta dėl epidemiologinės situacijos šalyje. Nutarta, kad tiesioginiai LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis, o ne balandžio 22–25 dienomis, kaip buvo numatyta.

Antradienį į partijos tarybos posėdį susirinkę socialdemokratai žeria kritikos Vyriausybei – kliuvo ir už karantino ribojimus, ir už Ekonomikos gaivinimo planą. Jam parengti liko dvi savaitės, tačiau jo teigia nematę nei vienas. Antradienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba rinkosi į nuotolinį posėdį.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai ir kiti padaliniai sekmadienį baigia kelti kandidatus į pirmininkus. Iki penktadienio sulaukta septynių pasiūlymų, kas galėtų vadovauti partijai, BNS informavo jos atstovas Justinas Argustas.

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais varžysis politologas Liutauras Gudžinskas. Socialiniame tinkle „Facebook“ partijos naujokas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas pirmadienio vakarą pranešė, kad savo kandidatūrą teikia norėdamas diskusijos. „Ir ši diskusija negali užsibaigti tarp Tarybos išrinktųjų.

Su socialdemokratais į Seimą bandęs patekti ekonomistas Vaidas Navickas neatsižvelgė į partijos vadovybės poziciją ir antrajame rinkimų ture ragina palaikyti konservatorius. Antradienį paramą liberalams ir konservatoriams išreiškė ir dar vienas LSDP narys ir kandidatas rinkimuose, politologas Liutauras Gudžinskas. „Savo apygardoje antrajame ture remiu Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę prieš Saulių Skvernelį. Iš pirmąjį turą laimėjusios Radvilės pirmadienį sulaukiau skambučio.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.

Prieš kiek daugiau nei metus nusprendusi atsiskirti Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliko ne tik nežinioje, bet ir davė peno kitų valstybių apmąstymams. Senąjį žemyną kamuojanti pabėgėlių krizė bei kai kurių valstybių vairą perėmusios populistinės jėgos kelia grėsmę, jog dešimtmečius gyvavusi vienybė ims aižėti. „Eurobarometro“ duomenimis, ES narių pasitikėjimas Sąjunga siekia 41 proc., 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES.

Socialdemokratų tarybos sprendimo nepaisę ir frakcijų koaliciją su valstiečiais sudarę socdemai sakosi vis dar neapsisprendę, kaip elgtis po to, kai socialdemokratų etikos sargai pasiūlė šalinti juos iš partijos.

Nors po susitikimo su atskilusia socialdemokratų frakcijos dalimi valstiečių lyderiai teigė, kad neaptarė postų dalijimosi klausimų, į viešumą kaipmat iškilo naujiena – socdemai pageidauja Ūkio ministeriją keisti į Socialinės apsaugos ir darbo. Politologai tai laiko strateginiu manevru.

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, pergalė, matyt, būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankose, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Reitingai taip atskleidžia jau kurį laiką akivaizdžią tendenciją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nenustoja kritęs. Nors politikai nesureikšmina apklausų rezultatų, politologai atkreipia dėmesį, kad auga rinkėjų politinis nihilizmas.

Valdančiųjų apsimėtymas žodžiais gali tik dar kartą parodyti koalicijos neveiksnumą. Tai patvirtina tiek politologai, tiek patys socialdemokratai. Visgi, S.Skvernelio atsisakymas susitikti su naujai išrinktu koalicijos partnerių pirmininku G.Palucku gali nurodyti ir slaptą premjero žaidimą. Arba dar kartą tiesiog nesuvaldytas emocijas. Šeštadienį naujai išrinktas socialdemokratų partijos lyderis išreiškė norą peržiūrėti koalicijos sutartį jų partijai būdingų vertybių atžvilgiu.

 Labiausiai Europos Sąjunga (ES) pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai, atskleidė naujas tyrimas. Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų reikalavimų taupyti. Eurobarometro apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą ES išsakė 17 proc.

  Ekspertai teigia, kad Lietuvoje socialinė atskirtis po truputį mažėja, bet tempai galėtų būti greitesni. Vyriausybės nacionalinio saugumo būklės ataskaitoje socialinė atskirtis įvardinta tarp vidaus pavojų ir grėsmių. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas teigia, kad situacija yra kontroliuojama, o pablogėtų tik smarkiai išaugus nedarbui, ypač tarp jaunimo.

Estijos transformacija po sovietmečio buvo sėkmingesnė nei kitų Baltijos šalių. Viena iš priežasčių – anksčiau, nuosekliau ir ryžtingiau pradėta įgyvendinti sveikatos apsaugos reforma. Taip teigia Liutauras Gudžinskas, neseniai apsigynęs disertaciją tema „Pokomunistinių valstybių ir jų gerovės režimų transformacija: Baltijos šalių lyginamoji analizė“. Anot L. Gudžinsko, sveikata – labai svarbus rodiklis, nes valstybių gerovė matuojama pagal vidutinę gyvenimo trukmę.

Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje ketvirtadienį iš dviejų kandidatų buvo išrinktas 84-asis Universiteto rektorius. 39 balsų persvara rinkimus laimėjo akademikas Benediktas Juodka. Iš 67 balsavusių VU Senato narių už akad. B. Juodką balsavo 53, likusieji 14 – už Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vadovą profesorių Artūrą Žukauską. VU rektoriaus pareigas 64-erių B. Juodka eis antrą kadenciją iš eilės.

Amerika – tai ateities kraštas... tai išsvajotoji žemė visiems, kuriems įkyrėjo Senosios Europos istorinis arsenalas (Georg Wilhelm Friedrich Hegel). Dvi supervalstybės ir du skirtingi ideologijos konstravimo būdai Šaltojo karo metu susidūrė ne tik dvi galingos branduolinės supervalstybės, bet ir dvi radikaliai tarpusavyje priešingos ideologijos. Skyrėsi ne tik jų turinys, bet ir pats būdas, kaip jos buvo suvokiamos ir konstruojamos.