Po pusantrų metų narystės palikęs Lietuvos liberalų sąjūdį, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Markas Paura subūrė dar kelis partiją palikusius liberalus ir kitąmet ketina įregistruoti naują politinę jėgą.
Tarp ketinančiųjų steigti naują partiją – buvęs „Go Vilnius“ vadovas, iš Liberalų sąjūdžio pasitraukęs Darius Udrys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, buvusi Liberalų ir centro sąjungos atstovė Giedrė Kvieskienė, taip pat iš Liberalų sąjūdžio besitraukiantys Vilniaus skyriaus atstovai Vidutis ir Daiva Šereikai.
Išsiskyrė liberalų idėjos
Judėjimą iniciavęs M. Paura portalui tv3.lt pasakojo, kad idėją įkurti naują liberalių pažiūrų rinkėjams atstovaujančią partiją kilo po to, kai išsiskyrė jo ir Liberalų sąjūdžio idėjos.
„Sakyčiau, per daug kraštutinį liberalizmą jie propagavo, o man norėjos labiau nuosaikesnio, arčiau klasikinio liberalizmo, o ne neoliberalizmo, kaip, manau, dabar yra“, - sakė M. Paura.
Pasak M. Pauros, pagrindiniai partijos siekiai bus visuotinės bazinės pajamos bei lygybės prieš įstatymą užtikrinimas visiems.
„Pagrindinė mintis – visuotinės bazinės pajamos. Tikiu, kad per liberalias idėjas galima sumažinti socialinę atskirtį. Dėl tokių kraštutinių labiau atvejų, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų tema, tai mes tikrai nestabdysime to, kas dabar yra padaryta ir pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją, ir pagal lygias galimybes, visiems piliečiams turėtų būti užtikrintos vienodos teisinės galimybės“, - teigė M. Paura.
Partiją ketinama įregistruoti iki kitų metų vasario.
Liberalų sąjūdis iššūkio nesibaimina
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakosi nesibaiminantis naujos kylančios politinės jėgos ir linki jiems sėkmės.
„Aš jiems visų pirma linkiu susikurti. Vasario mėnesį jie turėtų pateikti minimum 2 tūkst. žmonių sąrašą. Aš jiems nuoširdžiai linkiu atsirasti, nes kol kas tai yra iniciatyva, kur kalbama apie keletą žmonių. Tai dar toli iki įsikūrimo. O toliau kalbėti – šakėmis ant vandens. Buvo laikotarpis, kai keturios partijos Lietuvoje vadinosi liberaliomis. Vieni fašistuojantys tuo metu buvo, kiti – socialliberalai. Tai atsilaikėme. Aš čia labai didelio dramatizmo nematau. Linkiu jiems sėkmės, nedarau dramos, kad dar kažkas pasivadins liberalais, tai ne pirmas atvejis. Gal ir susieis kur nors keliais, gal rasime, kur sutarti. O jei nesutarsime, tai tik konkuruosime“, - tv3.lt sakė E. Gentvilas.
Seimo narys mano, kad prie naujųjų liberalų atsiradimo galėjo prisidėti kelių buvusių Liberalų sąjūdžio narių užgautos ambicijos.
„Ponas Udrys, čia, kaip suprantu, ambicijos užgautos yra, neteko darbo Vilniaus savivaldybės įmonėje. Kiek matau kitus žmones, tai irgi savęs nerealizavę pas liberalus. Na aš ten matau tokį Vidutį Šereiką, tai būtinai veržiasi kandidatuoti į Seimą. Mes niekaip negalėjome jo sutramdyti, norėjome kitą žmogų rasti. Po to jis džiaugėsi, kad Senamiesčio apygardoje pelnė puikius rezultatus – užėmė šeštą vietą. Mums atrodė ir kritikavome, kad tai buvo liberalams labai perspektyvi apygarda ir buvo galima pasiekti geresnių rezultatų. Žmogus, kritiško žodžio sulaukęs iš mūsų, pasuko kitu keliu“, - pasakojo E. Gentvilas.
Naudojasi proga, kol seniesiems liberalams sunku
Panašiai mąsto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, nepaneigiamas faktas, kad naują liberalią jėgą kurti sugalvota ir dėl asmeninių ambicijų.
„Kodėl jie steigiasi, tai aišku, kad nori tapti ta kita partija. Manau, ir tam tikros asmeninės ambicijos yra dėl Dariaus Udrio nesutarimų su Remigijumi Šimašiumi, dėl vadovavimo, gali būti tam tikra personalinė, politinė vendeta. Tai irgi galėtų būti viena iš priežasčių, šito nepaneigsi“, - tv3.lt kalbėjo M. Jurkynas.
Žinoma, užgautos ambicijos nėra vienintelė priežastis kurti partiją, mano M. Jurkynas. Kaip teigia profesorius, naujos partijos iniciatoriai naudojasi proga, kol Liberalų sąjūdžiui – neramūs laikai.
„Liberalus dabar kamuoja tam tikros problemos komunikacinės, ir Vilniaus miesto taryboje su konservatoriais išsiskyrus, ir teisėsaugos kaltinimai kaip organizacijai prekyba poveikiu. Tie dalykai iš tiesų liberalų dabartinei partijai nedaro garbės. Ir komunikaciškai jie atrodo silpnai. Tai tokiu atveju naujos partijos steigėjams atrodo, kad jie gali pasinaudoti tokia galimybe ir steigia, sakydami, kad senieji liberalai tarsi jau susikompromitavo, bet liberali jėga gali išlikti“, - svarstė M. Jurkynas.
Tačiau M. Jurkynas pastebi, kad, norint būti išrinktai, partijai neužtenka vien tik įsikurti. Reikia charizmatiško lyderio, patrauklių idėjų, susitikimų su žmonėmis ir galiausiai – įtikinti rinkėjus, kad jie gali pasiūlyti kažką naujo.
„Liberalių pažiūrų rinkėjų visada buvo apie 10 proc. Jeigu žiūrėti į senas partijas, jos kažkur apie 5 proc. surinkdavo ir perlipdavo vos tą barjerą. Po paskutinių rinkimų apie 9 proc. turi dabartinai liberalai, ir tai po Eligijaus Masiulio kaltinimų ir atsistatydinimo. Tai, sakyčiau, tas 10 proc. yra skirtas bent jau kažkokiai partijai, kuri atstovauja liberalioms vertybėms, jaunimui, iniciatyvumui, verslumui, valstybės nereguliavimui, nesikišimui. Tai tokių rinkėjų apie 10 proc., aš manau, yra. Bent jau su polinkiu į tokias vertybes yra.
O gvieštis visai kitų rinkėjų naujai liberalų partijai, žinant dabartinį valstiečių, konservatorių populiarumą, socialdemokratai dar nėra sudėję ginklų, tai, manau, įsisprausti būtų pakankamai sunku. Lietuvos partinėje sistemoje tų relevantiškų arba svarbių politinių partijų skaičius yra gana mažas, apie penkias partijas. Tapti dar viena, sakyčiau, būtų gana keblu“, - prognozavo M. Jurkynas.
