Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ vasarį įsiveržė į antrą vietų partijų reitingų lentelėje. Pirmoje vietoje karaliauja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Valdančiųjų palaikymas krito
Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicinę LSDP balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu vasario 3–8 dienomis „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Tuo metu už valdančiuosius Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų 8,9 proc. (10,1 proc. gruodį) respondentų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 7 proc. (7,9 proc.), o už Darbo partiją – 5 proc. (5,7 proc.) apklausos dalyvių.
Valdančiojoje koalicijoje esantį Liberalų sąjūdį vasarį palaikytų 4,5 proc. rinkėjų (6,3 proc. gruodį). Toliau seka Lietuvos regionų partija – 2,1 proc. (3,2 proc.) ir Laisvės partija – 1,9 proc. (2,2 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai parama vasarį siekia 0,9 proc. (0,7 proc.).
Išstumti socdemus gali būti sunku
Štai „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys neslėpė prieš pasirodant naujausiems reitingams galvojęs, kad naujajam S. Skvernelio dariniui pavyks aplenkti ilgai reitinguose pirmavusius socialdemokratus. Sociologui atrodė, kad socdemų palaikymas paremtas tik vieno žmogaus populiarumu.
„Prisipažinsiu, galvojau, kad jie aplenks visus. Mano manymas tuo buvo pagrįstas – buvo hipotezė, kad socialdemokratai staiga prieš metus iškilo tik dėl vieno žmogaus – Vilijos Blinkevičiūtės. Ji kaip feniksas atsirado. Bet kokios nors veiklos ar stiprios komandos nelabai jautėsi, buvo susiformavęs toks stereotipas – tuščias reitingas, bet nebuvo to jausmo, kad jis tvarus.
O dabar jie išliko pirmi. Kas sakė, kad ten tuščias reitingas, ne visai teisūs buvo. Matyt, yra tokių dalykų, kur Vilniuje ne visai jauti, o toliau nuo Vilniaus kažkokia veikla vystoma ir partijų infrastruktūra ten yra išlikusi“, – tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
Svarbu ir tai, kad socdemai ir „demokratai“, anot V. Gaidžio, grumiasi dėl to paties elektorato.
„V. Blinkevičiūtė pagal elektoratą labai panaši į S. Skvernelį. Ir partijos labai panašios – tai ne Vilniaus partijos, tai vyresnių žmonių, senesnės kartos partijos. Kol kas nematau specifinių skirtumų ar nišų, kurias vienas ar kitas galėtų užimti“, – svarstė V. Gaidys.
Partijos populiarumas – lyderio atspindys
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad buvo galima tikėtis tokios aukštos S. Skvernelio partijos pozicijos reitinguose. Tačiau pavojinga tai, kad partijos populiarumas grįstas grynai S. Skvernelio populiarumu.
„S. Skvernelis yra reitinginis, aukštų reitingų žmogus. Ir visi tie, kurie nepatenkinti savo partijose, tie perbėgėliai jaučia, kur vėjai pučia.
Man apskritai S. Skvernelio partija primena Artūro Paulausko Naująją sąjungą kuri buvo paremta vien tik lyderio populiarumu. Naujoji sąjunga buvo tol, kol buvo A. Paulauskas populiarus, kai tik A. Paulausko reitingai nukrito, iš partijos – tuščia vieta, nors ten buvo tūkstančiai žmonių, ir veiklių, ir protingų“, – tv3.lt sakė V. Dumbliauskas.
Anot politologo, tikėtina, kad vos smukus S. Skvernelio populiarumui, automatiškai kristų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ palaikymas.
„Tai visiškai ne tokia partija kaip Tėvynės sąjunga ar socialdemokratai, ar Liberalų sąjūdis. Tai partijos, kurioms lyderio pasikeitimas didelio vaidmens nevaidins. O S. Skverneliui užtektų reitingams nukristi“, – pastebėjo V. Dumbliauskas.
Savo ruožtu V. Gaidys įžvelgia dvi priežastis, kodėl S. Skvernelio vadovaujama partija tapo viena reitingų lyderių, ir tai susiję ne tik su S. Skvernelio, kaip politiko, populiarumu.
„Vienas momentas, S. Skvernelis pats, kaip politikas yra ryškus, turėjęs ypatingus reitingus. Taip pat ten atsirado komanda, ryškūs, matomi žmonės – Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas ir daugiau jų yra. Tai komanda susiformavo matoma.
O antras dalykas, buvo žinių, kad rajonuose partijų skyriai pereina su savo infrastruktūra, galimybėmis, ryšiais (į S. Skvernelio partiją – aut. past.). Tie du reiškiniai lėmė, kad partija pasirodė neblogai“, – sakė sociologas.
Charizmos lyderių dvikova
Nemažą intrigą kelia ne tik socdemų bei „demokratų“, bet ir jų lyderių grumtynės reitingų lentelėse. LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė – kol kas viena populiariausių politikių Lietuvoje, tačiau V. Dumbliauskas mano, kad S. Skvernelis turi šansų ją aplenkti.
„Dar prieš porą mėnesių galvojau, kad V. Blinkevičiūtė turėtų S. Skvernelį įveikti populiarumu, o dabar jau žiūriu, kad S. Skvernelis – ketvirtas. Jis atsilieka nedaug, tai tendenciją sunku numatyti“, – sakė V. Dumbliauskas.
Vasarį V. Blinkevičiūtę teigiamai vertino 42,4 proc. respondentų, neigiamai – 25,1 proc. Tai vos prastesnis pasirodymas nei pernai gruodį, kai ją palaikė 43,8 proc. respondentų, o neigiamai vertino 26 proc., rodo „Vilmorus“ duomenys. Tuo metu S. Skvernelį vasarį palaikė 36,8 proc. respondentų, o neigiamai – 34,2 proc.
Tiesa, kalbėdamas apie S. Skvernelio vadovaujamos partijos ateitį, V. Dumbliauskas pažymėjo, kad čia svarbu ir tai, kaip elgsis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jei jis ir S. Skvernelis sugebės pasidalinti valdžią partijoje, tuomet partijos populiarumas galėtų dar augti.
„Manau, kad gali būti, jeigu jis grįžtų ir jie su S. Skverneliu pasidalintų partijos vadovybę, net S. Skvernelio reitingams nukritus būtų šansas, kad partija išliktų. Bet, jeigu V. Sinkevičius negrįš arba jam kažkur pasiūlys Europos struktūrose pareigas, tada viskas priklauso nuo S. Skvernelio populiarumo.
Be V. Sinkevičiaus jie daugiau neturėtų lyderių. Reikia kažkokios charizmos, o S. Skvernelis ją turi, ir V. Blinkevičiūtė turi. Tai įdomu, kaip šiuo atveju klostysis charizmų dvikova – kaip ji baigsis, taip ir klostysis 2024 m. Seimo rinkimai“, – prognozavo MRU docentas.
Valstiečių dienos suskaičiuotos?
Apibūdinti S. Skvernelio partiją V. Dumbliauskas naudoja catch all (angl. pagauti visus) terminą, reiškiantį, kad partija bando prisivilioti rinkėjus iš įvairių elektoratų. Akivaizdu, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo populiarumą peni valstiečių rinkėjų palaikymu.
„Jie patrauklus mūsų vadinamajam kairiajam elektoratui, kuris nori tvarkos, valstybės kišimosi, rūpesčio, gerovės valstybės, sakykim. Šiuo atveju jie orientuojasi į visus, jie griebia visus, jiems nesvarbu, kokia etiketė. Tai žmonės, kurie pirmiausiai nori valdžios. Jiems tiesiog valdžia – kaip savęs realizavimas“, – teigė MRU docentas.
Pasak V. Dumbliausko, dabartinės reitingų tendencijos rodo, kad LVŽS dienos gali būti suskaičiuotos. Politologas abejoja, ar Ramūno Karbauskio vadovaujamai partijai pavyktų surinkti 5 proc. įveikti rinkimų kartelę.
„Valstiečiai buvo savivaldos partija. Aišku, sunku pasakyti, bet jeigu R. Karbauskis elgsis taip, kaip elgiasi, nemanau, kad jam toks elgesys duos 5 proc. Dabar turi 7 proc. – tendencija aiški, dar 2,5 metų kadencijos liko. Vis tik S. Skvernelis yra labiau charizmatiškas nei R. Karbauskis, R. Karbauskis – kompleksuotas“, – sakė V. Dumbliauskas.
V. Gaidžio teigimu, stebint, kad nuo gruodžio krito praktiškai visų partijų palaikymas, galima daryti išvadą, kad jų palaikymą „suvalgė“ būtent „demokratų“ įsteigimas.
„Persiskirstė balsai, iš socialdemokratų daugiausiai nuėjo. Bet ir kiti prarado, netgi Regionų partija, valstiečiai, nors jie anksčiau buvo nemažai praradę“, – pridūrė V. Gaidys.
Naują partiją S. Skvernelis kartu su bendražygiais įsteigė šiemet sausį.
