vytautas dumbliauskas

Penktadienį vyks perrinkto prezidento Gitano Nausėdos iškilminga inauguracija, šventinis priėmimas šalies elitui ir svečiams iš užsienio. Antrosios G. Nausėdos kadencijos belaukiant, kyla klausimas – ar šalies vadovas bus griežtesnis nei iki šiol?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas Vytautas Dumbliauskas ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Liepos 12 d. rengiama perrinkto prezidento Gitano Nausėdos iškilminga inauguracija, šventinis priėmimas šalies elitui ir svečiams iš užsienio.  Ceremonijos, o tuo pačiu ir antros G. Nausėdos kadencijos belaukiant, kyla klausimas – ar šalies vadovas bus griežtesnis nei iki šiol? Gal antra prezidento kadencija primins Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų dakt...

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Neseniai paaiškėjo, jog Seime šiuo metu dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių, iš kurių tik du yra viešai apie tai paskelbę. Nors, ekspertų nuomone, priklausymo komunistų partijai klausimas yra per daug išpūstas, tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog pataisos įteisinančios reikalavimą deklaruoti priklausymą politinėms partijoms – teigiamas žingsnis. Portalo 15min duomenimis, 20 dabartinio Seimo narių priklausė Lietuvos komunistų partijai – 18 iš jų to nenurodė anketose.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Jame nemažai kritikos strėlių skriejo valdantiesiems ir premjerės Ingridos Šimonytės kabinetui. Metinį šalies vadovo pranešimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas ir komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti. Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

2020-ųjų Seimo rinkimų netikėtumas – Laisvės partija. Savivaldos rinkimuose politikos naujokė deleguoja 6 kandidatus į merus skirtinguose Lietuvos miestuose ir rajonuose. O jų šansus ekspertai iškovoti pergales rinkimuose vertina su pesimizmo nuotaikomis. Jų teigimu, kandidatams gali pakišti koją tai, kad didžiajai daliai rinkėjų nepriimtinos liberaliosios vertybės ir idėjos. Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.

Šiais metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliks viena populiariausių šalies partijų, konservatoriai neturėtų nusivilti ir rezultatais savivaldos rinkimuose. Taip sako ekspertai, kurie 2023-aisiais mato ir toliau besitęsiančius konfliktus tarp valdančiųjų ir prezidento. Visgi, jų nuomone, TS-LKD vis stipriau įtvirtina paklusnumo hierarchiją savo viduje, o tai konservatorius veda pavojingu keliu.

Apie savo planus artimiausiuose prezidento rinkimuose dar nepranešęs Gitanas Nausėda – ryškiausias gyventojų favoritas. Reitingais jo neprisiveja nė vienas politikas ar visuomenės veikėjas. Bet džiūgauti dar per anksti, įsitikinę tv3.lt kalbinti ekspertai. Jie dabartiniam šalies vadovui įžvelgia rimtą priešininką, galintį pasisavinti dalį jo elektorato.

„Tai yra tam tikras fenomenas“, – apie vieną ryškiausių kandidatų į Vilniaus merus Artūrą Zuoką kalba Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Jis ir kiti ekspertai neabejoja, kad pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose A. Zuokas antrajame ture turėtų kautis dėl sostinės mero posto. Tačiau džiūgauti dėl palankios šiam politikui rinkimų baigties dar gerokai per anksti.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Mykolas Majauskas paskelbė, kad kandidatuos į Vilniaus miesto mero postą. Daug ką nustebino toks žingsnis, kurį dalis ekspertų vadina neracionaliu ir sako, kad taip politikas tiesiog kompensuoja dėl išmetimo iš partijos. Apie šį M. Majausko žingsnį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) išmestas Mykolas Majauskas nusprendė dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose. Kaip jo kandidatavimas keičia rinkimų žaidimą sostinėje? Ar M. Majauskas turi realius šansus tapti sostinės vadovu? Ar toks ėjimas – tik keršto akcija konservatoriams? Tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Tiek visuomenės, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritiką nuolat patirianti Ingrida Šimonytė yra ne kartą užsiminusi apie atsistatydinimą iš premjerės pareigų. Tačiau, anot politologų, tai gali būti tik paprasto žmogiško nuovargio rezultatas, o padėties negerina ir dažnas Vyriausybės ir Seimo nesusikalbėjimas ir neseniai įvykęs konfliktas su Mykolu Majausku. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Naujausių apklausų duomenimis, premjere Ingrida Šimonyte nepasitiki net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Anot dalies jų, ministrė pirmininkė yra pernelyg arogantiška ir atitrūkusi nuo paprastų žmonių. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad I. Šimonytė neturi kada komunikuoti, nes dirba, o politikos istorikai galiausiai pripažins, kad ji viską darė gerai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10 gyventojų. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus, prie to prisidėjo ne tik itin sunkus laikas Vyriausybei, bet ir nepelnyta prezidento Gitano Nausėdos kritika. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Valdantieji jau ne pirmą kartą visuomenei pasiuntė žinutę – jei nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė, po kelerių metų galėsite išsirinkti tuos, kurie jums patiks. Komunikacijos ekspertai ir politologai sako, kad tokia valdžios retorika gali būti pateisinama, tačiau menkina žmonių pasitikėjimą valdančiaisiais ir kuria arogantiškos Vyriausybės paveikslą.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad šiomis dienomis kylantys iššūkiai dėl pabėgėlių krizės buvo užprogramuoti ir situacija būtų geresnė, jei tam būtų ruoštasi iš anksto, kuomet klausimai dėl pabėgėlių buvo keliami Seime praėjusių metų vasarą, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkės rodo, kad valstybės vadovai jau beveik du mėnesius neturi tiesioginio kontakto, nerengia darbinių susitikimų, nekalba telefonu. Prezidentūra tvirtina, kad susitikimai vyksta tada, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Ekspertai svarsto, kad taip galėjo atsitikti ir dėl įtemptų šalies vadovų darbotvarkių, ir dėl tvyrančios įtampos bei bręstančio konflikto.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad premjerė Ingrida Šimonytė pagrasino konservatoriams, kad jei Vyriausybei toliau bus daromas spaudimas, ji atsistatydins. Vyriausybės vadovė gandų nekomentuoja, bet pripažįsta, kad jei ministrų kabinetui Seime nebus palaikymo, galimybės dirbti ji nemato. Ekspertai neatmeta galimybės, kad I. Šimonytė pasitrauktų, tačiau dėl to daug labiau nudegtų ne ji, o konservatoriai.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai vidiniame balsavime nusprendė, kuriuos bendražygius norėtų matyti sąrašo, vedančio konservatorius į Seimo rinkimus, viršūnėje. Daugiausiai palaikymo sulaukė krikščionių demokratų flango atstovai, o štai liberalesni konservatoriai bendrapartiečių palaikymo sulaukė mažiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad visa tai – natūralūs procesai.

Pastaruoju metu miestų ir miestelių merai aktyviai bendrauja su žmonėmis socialiniuose tinkluose, nacionalinio masto politikus kasdien matome televizijos ekranuose. Ilgą laiką vienu populiariausių šalies politikų buvusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį karantino metu išgirsti galima itin retai. Jo atstovai tvirtina, kad V. Matijošaitis nenori reklamuotis šios krizės fone, o naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad meras arba neturi ką pasakyti, arba baiminasi užsikrėsti virusu.

Ramūnas Karbauskis paskelbė duomenis apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio esą proteguotus asmenis ir įvairių susisiekimo ir energetikos sričių vadovų ryšius su buvusiu ministru. Karbauskis taip pat informavo, kad kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Kur gali nuvesti valstiečių lyderio įtarimai, įvertino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Aprašymas

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kaip byloja Lietuvos Seimo rinkimų istorija, nuo 1996-ųjų rinkimų į parlamentą nugalėtojai rikiuojasi tarsi pagal nerašytą taisyklę – konservatoriai – socialdemokratai – „tautos gelbėtojai“. Ir tada kas kadenciją viskas kartojasi iš naujo. Jei šioje „taisyklėje“ yra bent krislas tiesos, o ne tik sutapimų virtinė, 2020-ųjų Seimo rinkimuose triumfuojant išvysime būtent konservatorius.

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

Labai akivaizdus prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio kivirčas viešojoje erdvėje įgauna pagreitį. Įdomu tai, kad tokių apsižodžiavimų daugėja artėjant prezidento rinkimams. Kam politologai prognozuoja pergalę ne mūšyje, bet kare? Nors nesutarimų būta ir anksčiau, pastaruoju metu šalies politinių lyderių santykius apkartino žemės ūkio ministro bei teisingumo ministro klausimai.

Abiejų savo kadencijų metu prezidentė Dalia Grybauskaitė nesibaimino kritikuoti premjerų arba parodyti, kad tiesiog jų nepalaiko. Kritikos už savo darbus sulaukia ir dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, tačiau nuo kitų premjerų jis skiriasi savo aštriu liežuviu. Politologai mano, kad besibaigiant prezidentės kadencijai šalies vadovų pasikandžiojimų sulauksime ir daugiau.

Nuo rugpjūčio pradėję kristi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai po truputį stabilizuojasi, tačiau analitikai įžvelgia, kad ši partija, žmonių pasirinkta kaip „alternatyva“, buvusio populiarumo neatgaus. Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc.

Tai, kad šiemet išaugo Liberalų sąjūdžio populiarumas, rodo, jog daliai rinkėjų trūko rimtos dešiniosios partijos ir Liberalų sąjūdis sugebėjo pateikti save kaip tokią, „Žinių radijui“ sakė politologas Vytautas Dumbliauskas. „Daugybė aiškinimų yra. Sakykim, pačių liberalų sugebėjimas racionaliai aiškinti dalykus, pateikti save, kaip solidžius, gero amžiau vyrus – visi, palyginus su kitų politinių partijų lyderiais, jauni.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Darbo partijos (DP) pirmininkė Loreta Graužinienė po tokių prastų rinkimų rezultatų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasitraukti iš partijos vadovės pareigų, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas politologas Vytautas Dumbliauskas.

 Mažesnėse savivaldybėse gyventojai tikisi, kad merai bus ūkvedžiai, o didmiesčiuose – interesų derintojai. Tai LRT.lt teigia sociologas Vladas Gaidys. Per savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų laikotarpį viešojoje erdvėje diskutuota, ar miestams reikia mero kaip politiko, ar mero kaip administratoriaus arba ūkvedžio. Vienų nuomone, miestui reikia gero šeimininko, kiti atremia, jog miesto savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, yra politinė, o ne ūkinė institucija.

 Savivaldybių tarybų rinkimai parodė, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kuriems į nugarą kvėpuoja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), reikėtų sunerimti ir pagalvoti apie partijos lyderio keitimą. Taip portalui LRT.lt tvirtina kalbinti politologai. Visoje Lietuvoje LRLS ir TS-LKD savivaldos rinkimuose surinko labai panašų balsų skaičių – konservatoriai pirmauja 1975 balsų skirtumu.