Neseniai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) išmestas Seimo narys Mykolas Majauskas ir šiai partijai priklausantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas – didžiausias pavojus savivaldos rinkimų metu A. Zuokui, įsitikinę naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai.
„Visi kiti kandidatai yra statistai, todėl rimtai vertinti jų nepavyktų“, – sako B. Ivanovas.
Nors bendro sutarimo ekspertai neranda, kuris iš kandidatų vertesnis antrajame ture kautis su tris kadencijas sostinei jau vadovausiu A. Zuoku, jie neabejoja, kad kova dėl Vilniaus mero kėdės iki paskutinės akimirkos bus įtempta.
„Kova lauks ir įdomi, ir apmaudi. Apmaudi todėl, kad dalis rinkėjų balsuos ne už kandidatą, o prieš. Tai yra kažkas ydingo. Mes norėtume turėti kandidatus, kurie išeitų su ryškiomis, konstruktyviomis programomis, skirtingomis miesto vizijomis, kad vyktų gera, konstruktyvi diskusija. Bet iš esamų kandidatų nepanašu, kad toks troškimas išsipildytų“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga.
Dumbliauskas: Benkunskas neturi lyderio savybių
S. Spurgos įsitikinimu, V. Benkunskas turi didžiausias galimybes kautis su A. Zuoku antrajame rinkimų ture. O M. Majauskas dabartiniam sostinės vicemerui bus tik trukdis, rinkimuose pasisavinantis dalį konservatiškajam flangui prijaučiančių rinkėjų balsų.
„Benkunskas yra žinomas. Antras dalykas – TS-LKD yra viena populiaresnių partijų Lietuvoje. Vilniuje yra daug šios partijos rėmėjų. Be abejo, A. Zuokas turi daug rėmėjų, bet reikia nepamiršti, kad šalia jo yra ir daug priešininkų, oponentų. Ir jeigu atsitiks taip, kad į antrąjį turą išeis Benkunskas ir Zuokas, tai rinkėjai balsuos ne tik už Benkunską, bet ir prieš Zuoką“, – įsitikinęs S. Spurga.
Vis tik MRU profesorius Vytautas Dumbliauskas priešingai nei S. Spurga, abejoja šio politiko žinomumu. Jo teigimu, V. Benkunskas yra darbininkas politikoje, neturintis lyderio savybių.
„Jis gal save blogai reklamuoja, nes jo nėra viešojoje erdvėje. Jeigu partija jau planavo Benkunską kelti į merus, tai turėjo jį jau prieš pusmetį pradėti reklamuoti. Čia yra elementarios rinkimės technologijos. Tai kur ta reklama? Kodėl aš, kaip eilinis vilnietis nematau Benkunsko? Kaip tu nori tapti meru, jei savęs nereklamuoji? Tai man čia klaustukas. Gal partija buvo nusiteikusi, kad Zuokas laimės, ir nemėtė pinigų be reikalo“, – svarsto V. Dumbliauskas.
Majauskas įnešė netikėtumo faktorių
Kandidatų į Vilniaus merus rokiruotėje M. Majauskas savo, kaip nepriklausomo kandidato, išsikėlimu įnešė tam tikrą netikėtumo faktorių.
„M. Majauskas paimtų daugiausiai balsų iš savo partijos buvusio kolegos Benkunsko, galbūt ir iš A. Zuoko. Bet šitas kandidatas irgi turi savo trūkumų. Visų pirma, jis kandidatuos savarankiškai – be partijos ir be programos, parėmimo. Tai sukelia dvejopus rūpesčius. Vienas rūpestis – jis neturės savo komandos, kuri atliks juodą darbą, būtiną rinkimų metu. Antras dalykas – kiti kandidatai jo klaus, kaip jis būdamas meru valdys miestą, jei neturės savo rėmėjų taryboje.
Galime kalbėti apie jo nuostatas, rinkimų programą, bet jo reputacija nėra ypatingai blizganti. Taip, kad nežinau, ar rinkėjus labai smarkiai paveiks ir įtikins pabrėžiami tam tikri darbai, vadovaujant Seimo [Finansų ir biudžeto] komitetui“, – sako S. Spurga.
Apie M. Majauską kaip didžiausią pavojų V. Benkunskui kalba ir kiti politologai.
„Mušamus mėgsta, o konservatorių ne. Jis metė pirštinę konservatoriams, yra nuskriaustas, ir akivaizdu, kad jis šansų antrajame ture turi. Čia tas atvejis, kai kerštas, pyktis ir protestinis balsavimas gali savo padaryti. <…> Juk jis ne pirmą kartą eina į Vilniaus merus. Taip, kad jis programą paruoš, piarą pasidarys. Jis labai išvaizdus, kalbėti moka. Manau, jis ras tą toną, kuris rinkėją užkabins. Juolab, jei normalūs politechnologai prisidės. Taip, kad jis gali aprėpti platesnius sluoksnius“, – nurodo B. Ivanovas.
O ir ne visi TS-LKD rinkėjai pritaria M. Majausko išmetimui iš partijos, pabrėžia V. Dumbliauskas.
„Aš spėčiau, kad jis gali sukelti gailestį už tokią žiaurią bausmę. Jam reikia kompensacijos. <…> Majauskas yra rimtas žaidėjas, žmogus, turintis politiko duomenis“, – sako ekspertas.
Jei į antrąjį rinkimų turą išeis A. Zuokas ir M. Majauskas, kova bus apylygė, įsitikinęs profesorius.
„Čia gali nugalėti ir Majausko šviežumas, nes Zuokas jau buvęs meru, kad ir gerų darbų padaręs. Gali suveikti taip, kad žmogus pasvarstys, nes atsirado jaunesnis lyderis. <…> Tačiau, kaip bus, paaiškės per rinkimus. Taip, kad Zuokui dabar nelinksma, nes jis tikrai Benkunską būtų įveikęs antrame ture“, – sako V. Dumbliauskas.
Zuoko fenomenas
A. Zuoko politinė praeitis apipinta skandalais. Vienas didžiausių – „Rubikono“ skandalas. Politikas buvo apkaltintas buvęs „Abonentu“ koncerno juodosios buhalterijos dokumentuose. Kad juo buvo A. Zuokas, teisėsauga neįrodė, tačiau kitoje byloje politikas buvo pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti Vilniaus tarybos narį Vilmantą Drėmą – jam skirta piniginė bauda.
Bet rinkėjams tai nė motais, įsitikinęs B. Ivanovas.
„Tai yra tam tikras fenomenas. Zuokas yra labai odiozinė figūra. Bet žmonės to neprisimena, nes pas juos yra 15 sekundžių politinė atmintis.
Į jį žiūri iš tos liūdnos Vilniaus situacijos, prie kurios privedė [Remigijus] Šimašius. Žmonės gali pasakyti, kad prie Zuoko buvo geriau. Apie Benkunską to nepasakys, nes jį asocijuoja su Šimašiumi. Apie Zuoką gali. Jis buvo meras, jis tvarkėsi, kažką padarė. Toks keistas rinkėjų elgesys. Jie neracionaliai vertina politikus“, – sako ekspertas.
Vis tik vyresniajai kartai buvę A. Zuoko skandalai, anot V. Dumbliausko, nepasimiršę.
„Tas neigiamas šleifas jam jau pagadino reikalus. Jis dėl to pralaimėjo Šimašiui, nes vilniečiai buvo pavargę nuo Zuoko. Bet kaip matome iš tyrimų, dabar tas nuovargis kaip ir praėjęs – jis pirmauja“, – kalba ekspertas.
Kiti kandidatai
Aktyviai savo rinkimines kampanijas pradėjo ir kiti kandidatai į sostinės merus, tačiau jų šansai, anot ekspertų, laimėti rinkimus, yra nedideli.
Seimo narį, Laisvės partijos iškeltą kandidatą Tomą Vytautą Raskevičių visi tv3.lt kalbinti politologai įvardijo kaip silpną kandidatą, prisidedantį tik prie statistikos rinkimuose.
„Jis nėra stiprus kandidatas, nes, visų pirma, atstovauja Laisvės partiją, kuri šiuo metu nėra populiari partija. Negano to, reitingai jos mažėjantys. Kita vertus, jo idėjos ir žmogaus teisių įdirbis imponuoja dalį rinkėjų, bet dalies rinkėjų – ne. Ir žinant visuomenės nuotaikas, tų, kurie palaiko šias idėjas, yra mažuma. Turime pripažinti, kad šitas kandidatas nelabai turi šansų“,– sako S. Spurga.
Šio politiko rinkėjai bus tie, kurie pasisako už europinius standartus ir liberalias vertybes.
„Jis yra vienos socialinės grupės kandidatas – jaunimo, Laisvės partijos palaikytojų. Tai yra nedidelė grupė žmonių. Manau, vyresnio amžiaus žmonėms jis tikrai nėra kandidatas“, – teigia V. Dumbliauskas.
„Pagrindiniai jo rinkėjai bus Vilniaus gėjai. Tai yra nemaža bendruomenė, bet nepakankama, kad jį išrinktų. Pas jį yra tikslinė auditorija. Jis žmogaus teisių tema užsiima, bet bendrai imant reikia suprasti, kad Vilniuje 20 proc. vatnikų. Taip, kad čia ne jų kandidatas. Jis galėtų būti kandidatas Amsterdame ar Stokholme, ar kokiame kitame Vakarų Europos mieste, bet ne Vilniuje. Vilnius yra toks liūdnas posovietinis miestas, kuris neturi jokios politinės atminties“, – pabrėžia B. Ivanovas.
Vos tik savo kandidatą Luką Savicką į Vilniaus merus iškėlė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, ekspertai pažėrė kritikos ir teigė, kad šis politikas yra blankus. Tą patį dabar atkartoja ir S. Spurga.
„Jis savo politinės karjeros bėgyje daugiau buvo Sauliaus Skvernelio šešėlyje. Labai mažai mes kažką žinome apie jį, jo savarankiškas iniciatyvas. Taigi, kiek jį sugebės išsukti S. Skvernelis, tiek jis ir gaus balsų. Bet S. Skvernelio partija taip pat nėra iš pačių populiariausių, o kandidatas menkai žinomas vilniečiams. Taip, kad atitinkami ir jo šansai“, – sako S. Spurga.
Su L. Savicku kaip ir su T. V. Raskevičiumi – „ta pati istorija, tik iš kitos pusės“, sako VDU politologas.
„Ta tikslinė auditorija labai ribota, nepaisant tų pačių vatnikų. Todėl manau, kad jis neturi labai didelių šansų apie save pranešti. Jis taip pat statistas rinkimų“, – nurodo B. Ivanovas.
Artėjantys savivaldos rinkimai prasidės 2023 m. kovo 5 dieną, 7 valandą ryte ir baigsis 20 valandą vakare. Pakartotinis balsavimas vyks kovo 19 dieną nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.
Galutiniai rinkimų rezultatai turės būti paskelbti kovo 26 dieną.
