Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių. Politikas jau dabar vadinamas Remigijaus Šimašiaus darbų tęsėju, žadančiu toliau siaurinti sostinės gatves.
Partijos kandidatas Kaune – prodiuseris, keliautojas Mantas Bertulis. Jis žada Kauną padaryti laisviausiu miestu Lietuvoje, kuriame tilps visi.
Vis tik politologo Bernaro Ivanovo matymu, nei Kaune, nei Vilniuje Laisvės partijos kandidatai neturi savo rinkėjų, todėl pastarųjų šansų į iškovoti merų postus rimtai vertinti nesiimtų. Galimybes jiems iškovoti mero kėdes matytų „labiau europietiškuose Vakarų miestuose“.
„Bet vėlgi, iš bendruomenės“,– sako B. Ivanovas.
Čia politologas išskiria du momentus: vertybinį ir socialinį.
„Vertybinis aspektas reiškia, kad Laisvės partija nuo vidutinės statistinės visuomenės atitrūkusi labai smarkiai. Ji reprezentuoja gal 7-8 procentus labai savotiškų žmonių, kurių Lietuvoje yra absoliuti mažuma. Partijos elektoratas yra labai ribotas, ypač savivaldoje. Nacionaliniu lygmeniu galima juos sumobilizuoti, juos ateiti motyvuoti, bet savivaldos lygiu dar viskas ištirpsta – juos labai sunkiai galima sutelkti. Juolab, kai eina kalba apie vieną kandidatą.
Toliau eina socialinis momentas. Jis rodo, kad mūsų partijos nuo savivaldybių bendruomenių labai smarkiai atitrūkusios. Nes žmonės ateina ne iš apačios, bet iš viršaus (Seimo nariai – aut. past.). Ir labai blogai, kai žmonės iš viršaus. Tai šitas momentas laisviečius veda į didelį minusą. Todėl sunku būtų laikyti juos rimtais kandidatais. Vilniuje tokio tipo veikėjai kaip Zuokas atrodo artimesni, Kaune – ūkininkai. Tai čia suprantate, nėra ko norėti, tokia mūsų politinė sistema“, – sako B. Ivanovas.
Tie rinkėjai, kurie yra nusivylę Šimašiaus antra kadencija gali už T.V. Raskevičių nebalsuoti, ypač, kai jis iš esmės yra pažadėjęs tęsti dabartinio Vilniaus mero darbus.
„Jeigu Raskevičius tęs Šimašiaus darbus, manau, jis labai rizikuos“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Šimašius kaip menedžeris, kaip vadovas, kaip organizatorius nepasiteisino. Buvo ir stadiono epopėja. Taip, kad visko jau kažkaip jau per daug. Tie visi žmonos epizodai nelabai ką Lietuvoje nustebino, nors mūsų rinkėjų šie dalykai neišgąsdino. Jie nori ūkininko, šeimininko. Mūsų miestai dėl savo istorinio fono yra tokie, kokie yra – gyventojai jaučiasi palivarko valstiečiais, nori pono. Šimašius kaip ponas – nė iš tolo. O tai, žinoma, kad ir jo partijos atstovams ir remiamiems kandidatams į minusą“ , – tvirtina B. Ivanovas.
Vis tik pats T. V. Raskevičius, pasak V. Dumbliausko, ryškus politikas, Seimo narys, komiteto pirmininkas, gebantis atkreipti dėmesį į save: „Aš jį pažįstu, nes kažkada seniai jis buvo mano studentas. <…> Jis tuomet buvo ryškus kaip studentas, nekvailas vyrukas. Bet jo šansai mero rinkimuose yra maži. Jei jis buvo trečias, tai kai atėjo Majauskas, liko ketvirtas. Didelių šansų nebūtų, nes manau, kad didžiausia kova bus tarp likusių – Zuoko, Majausko ir Benkunsko“.
Kas yra Laisvės partijos rinkėjai?
2020 m. Seimo rinkimai parodė, kad didžioji dalis Laisvės partijos rinkėjų – jaunimo atstovai didžiuosiuose šalies miestuose, daugiausiai – Vilniuje. Todėl norint partijai įsitvirtinti regionuose, reiks kaip reikiant paplušėti.
„Regionai išgyvena demografinę duobę. Ten su jaunimu sudėtinga – jie bėga. O Vilniuje situacija geresnė, nors irgi ne stebuklinga. Pas mus problemos labai didelės, ir, deja, optimizmui čia vietos nelabai atsiranda. Elektoratas tokių politinių jėgų šiek tiek leftistinis. Nelabai jų prikapstysi, todėl visa tai į minusą“, – sako B. Ivanovas.
O kaip apskritai sekasi naujomis partijomis, ar joms lengva įsitvirtinti regionuose?
„Su naujomis partijomis yra dvejopa situacija. Viena vertus, mūsų rinkėjas laukia išganymo, kažkokios „geros valdžios“, kurios nesulauks, nes jos nėra. Tai yra fenomenalus rinkėjo nesuvokimas, kad turi nelaukti pono, bet pats imtis tvarkos. Galiausiai veikti iš vidaus partijas, tvarkyti, skaidrinti, stiprinti ir t.t. Kita vertus, tos partijos, kurios susiformavo jau prieš praėjusius rinkimus, sugebėjo save smarkiai diskredituoti, ir netgi ne dėl savo pačių kaltės. Einant į valdžią su didelėmis partijomis – socialdemokratais, konservatoriais, tapimas vienu iš koalicijos partnerių padaro tave žaibolaidžiu. Tu surenki visus guzus. Žinoma, konservatoriams tų guzų irgi užteko, bet Armonaitė, manau, susirinko jų dvigubai daugiau. Tokia ta strategija – kad partneriai surinktų daugiau negatyvo.
O jeigu žiūrėtume bendrai į partinio gyvenimo istoriją, tokios partijos sunyksta ar merdėja. Mes gi matėme vieno lyderio, vienos problemos partijas nuo pono Paulausko laikų – visų jų likimas liūdnas. O tos didžiosios biurokratinės partijos sugeba atsilaikyti, kadangi turi labai stiprų biurokratinį foną. Visi kiti tampa žaibolaidžiais ir niuksų rinkėjais, kurie ilgainiui turi transformuotis į kažką arba išnykti“, – sako B. Ivanovas.
B,Ivanovas pažymi, kad liberalizmo idėjos Lietuvoje didžiajai galiai gyventojų yra mažai priimtos. O ką jau kalbėti apie Laisvės partijos siūlymus: narkotikų dekriminalizavimą, partnerystės įstatymą ar sutikimą seksui.
„Laisviečių partija pabandė eiti ir kalti idėjas, kurios niekaip neprigijo. <…> Labai būčiau nustebęs, jei laisviečiam su tokia strategija būtų pavykę toliau sėkmingai eiti reitingų augimo keliu. Deja, stebuklų nebūna, ypač pas mus“, – sako politologas.
Jam antrina ir V. Dumbliauskas.
„Jurbarke ar Pakruojį, manau, ir narkotikų vartojimas žymiai mažesnis, ir partnerystės problemų mažiau kyla, žmonės laikosi tradicinių dalykų, gal labiau ir vienos lyties partneriai labiau maskuojasi, nes viešoji nuomonė provincijoje nėra geranoriška. Reikia ir mūsų visuomenei keistis, nes Vakaruose tie dalykai priimti seniai. Taip, kad šioje provincijoje darbų trūksta, atlyginimai maži, žmonės su kitomis kategorijomis“, – sako profesorius.
Laisvės partiją jis laiko „vienkartiniu indu, kuris 2024-ais metais tikriausiai bus išmestas ir neperžengs 5 procentų barjero“. V. Dumbliausko įsitikinimu, Laisvės partijos laukia 2008 m. susikūrusios Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos ir prisikėlimo likimas.
„Jie atliko savo vaidmenį – padėjo Tėvynės Sąjungai sudaryti valdančiąją daugumą, ką dabar Laisvės partija padeda. Nes Tėvynės Sąjungai su liberalais be šansų, jiems reikia trečios partijos. <…> Laisvės partija sužadino viltį, jaunimas balsavo, buvo su naujomis idėjomis, o dabar populiarumas vos 2 procentai. Tai tas netikėtumas išgaravo“, – sako profesorius.
„Pažiūrėkite, kiek feisbuke pasipiktinimų, kad šitai partijai rūpi tik narkotikų dekriminalizavimas, pasirašymas seksui, partnerystės klausimai. Yra žmonių, kurie galvoja, kad tokie klausimai nėra labai svarbūs, ypač, kai karas vyksta aplink mus. Tiesiog Laisvės partija apsiima klausimus, kurie nėra aktualūs ypač provincijoje, kaimiškoje savivaldybėje. Ten išvis neįdomu tas narkotikų dekriminalizavimas, partnerystė tarp to pačios lyties asmenų.<…> Kai ukrainiečiai žūsta, mes turim kalbėti apie teisę į gyvybę, nes ir mes patys galime pradėti žūtį. O čia kalbėti apie tokius dalykus karo metu, mano galva, yra nerimta.“, – aiškina jis.
Rinkimai prasidės kovo 5 dieną, 7 valandą ryte ir baigsis 20 valandą vakare. Pakartotinis balsavimas vyks kovo 19 dieną nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Galutiniai rinkimų rezultatai turės būti paskelbti kovo 26 dieną.
Ar gyventojai turės už ką balsuoti? Savivaldos rinkimai jau artėja:
