Apie skandalingą praeitį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – išskirtinis Tomo Kovėros interviu.
Kalbant apie praeities istorijas, kurios įvyko prieš 23-ejus metus – kas įvyko tą lemtingą naktį?
Aš manau, kad apie tai šimtą kartų jau yra parašyta. Visos įmanomos improvizacijos, variacijos ir taip toliau. Aš esu ne vieną kartą pasakęs, kad vyko konfliktas, tragedija, nelaimė, kuri pasibaigė žmogaus mirtimi. Tai yra pats blogiausias dalykas to žmogaus atveju.
O mano atveju, turbūt viskas, ką esu gyvenime padaręs, visus šiuos metus – yra mindoma, trypiama, žeminama visomis įmanomomis formomis. Asmenys, būdami Seimo vadovais, kaip ta pati Viktorija Čmilytė-Nielsen, teistos partijos pirmininkė, į akis šneka, kad Kovėra brutaliai daužė moterį kažkokiais išgalvotais terminais, ko net nebuvo.
Kaip jums atrodo, ar galėjote būti tas žmogus, kurio reikėjo labai greitai, kad Gintautas Paluckas priimtų sprendimą dėl naujo ministro?
Kad greitasis variantas mane apdergti vyko, tai tikrai. Klausimas, ar čia politiniai užsakovai tą padarė. Aš visada deklaravau, dirbdamas visuomeninį darbą, kad nepriklausau jokiai partijai. Visada pabrėžiu, kad esu apolitiškas ir noriu dirbti tik savo šaliai ir gamtai. Tą sakiau ir R. Žemaitaičiui, ir G. Paluckui. Nesvarbu, aš būsiu ministru, ar nebūsiu.
Aš manau, kad situacija yra iškreipta. Ji yra liūdna man, mano situacija liūdna. Net nevadinčiau to skandalu – čia yra padrabstymas purvais ir noras pašalinti nepatogų asmenį. Yra dalykų, apie kuriuos aš viešai kalbu nevyniodamas į vatą ir dėdamas skaičius ant stalo. O tai niekam nepatinka. Jie susiras tą, kuris bus prigąsdintas, galbūt be tokios liūdnos istorijos kaip mano, bet vis tiek kažką kapstys. Aš nemanau, kad buvau tas, kuris iš gatvės pastvertas ir kuriam būtų pasakyta: eik, pažiūrėsim, ar tave suvalgys liūtai, ar ne. Tegu valgo – turiu storą skūrą, gal neprakąs.
Ar kilo jums mintis, kam išvis ėjau į politiką?
Aš labai daug žinučių gavau, koks velnias tave nešė į tą galerą. Jeigu tu nieko nenorėsi pakeisti, tai niekas ir nepasikeis. Jeigu visada tas pats užglaistoma ir užglaistoma. Aš manau, kad gavau dar vieną pamoką: supratau, kad savo valstybei aš esu nelabai reikalingas. Valstybė man pasakė, kad aš esu niekas, nors esu su valstybe atsiskaitęs ir dokumentai tai įrodo. <...>
Seime eik pirštu ir badyk – kuris be nuodėmės? Bet nereikia tepti tuo, kuo smirdi, kitus. Kurie mane tepė, jie labiau smirdi nei aš. Jie nekalbėjo aiškia, argumentuota dokumentų kalba. Aš dokumentus pateikiau, vyriausybės vadovas tai perskaitė. Tai ką, jis irgi beraštis? Toks vaizdas, kad šaika kažkokių durnelių susirado gatvėj kažkokį ornitologą ir sako: pažiūrėsim, kas čia bus. Ta mano liūdna istorija ir visas šmeižtas, propaganda yra su politiniu kvapu, norima užglaistyti tos dienos konservatorių reikalus.
Tegu Čmilytė užsiima KGB dokumentų išviešinimu, o ne skaito iškarpas ir užrašus ant tvoros. Būtų visiems daugiau naudos, jei dirbtume tai, ką mes galime padaryti savo šaliai ir Lietuvai. Skamba kaip propagandinis šūvis į dangų, bet taip, aš visą laiką dirbau už savo pinigus, juos leidau tam, kad būtų paviešinti negeri darbai, kas vyksta.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir politologas Vytautas Dumbliauskas, išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.