Dar gruodžio 9 dieną „Nemuno aušros“ siūlytas kandidatas į Aplinkos ministrus Tomas Kovėra kitą dieną pats atsisakė kandidatūros. O jo praeitis sukrėtė net ir ištikimiausius partijos rėmėjus.
Po to, kai 32-ejų Daina Makaravičienė 2001-ųjų spalio 1-osios naktį nusižudė su širdies draugo ginklu bendrabutyje, kur gyveno T. Kovėra, moters artimieji tvirtino, kad niekada nepatikės, jog ji būtų ryžusis savižudybei, rašė laikraštis „Akistata“.
T. Kovėra buvo įtariamas žmogžudyste, bet galiausiai buvo nubaustas tik 1-erių metų laisvės atėmimo bausme, kuri dar metams buvo atidėta, nes jis gailėjosi ir savo kaltę pripažino. Natūraliai kyla klausimas, kaip už tokius dalykus tokia menka bausmė galėtų būti?
Ta riba tarp smūgių sudavimo ir to, kad mano ginklu nusižudo mergina, kurią aš prieš tai sumušu, gaunu tik metus laiko bausmės ir dar atidedu, yra labai panaši, kaip aš išprievartauju merginą, prifarširuoju ją įvairiausių narkotikų, žaginu, pardavinėju, o po to ji stebuklingai iškrenta per balkoną.
Tai, jeigu ji iškrito, tai yra pasekmė viso to, kas vyko prieš tai ir atsakomybę turi prisiimti tie, kurie tai padarė. Tai, kad moteris nusišovė yra pasekmė visų tų smūgių ir sumušimų, reiškia, ji nebeištvėrė viso to ir priėmė sprendimą pasitraukti. Bet dar klausimas, ar ji iš tiesų nusišovė pati.
O teismas šiuo atveju pateikė lengviausią versiją, tai aš manau, kad ikiteisminio tyrimo atlikti veiksmai, prokuratūros darbas yra labai abejotinas, ir teismo sprendimo švelnumas man primena gerą sovietinę komediją.
Kaip toks atvejis, kai moteris žiauriai sumušuma ir galiausiai nusižudo, būtų vertinamas dabartiniame kontekste?
Nesu toks tikras, kad būtų įvertinta kažkaip kitaip, manau, kad niekas nesikeičia, nes štai tą patį pademonstravo Aukščiausiojo Teismo sprendimas Dovilės byloje.
Nesuklyskite: nors mes jau gyvename 21-ame amžiuje, ir, atrodo, viskas jau pasikeitė, bet iš tikrųjų niekas nesikeičia. Už lango žiema ir karas vyksta, teisėsauga pas mus dirba aplaidžiai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tarptautinės karjeros siekęs modelis 22 metų D. Didžiūnaitytė tragiškai žuvo 2017 metų lapkritį, iškritusi pro viešbučio „Amberton Klaipėda“ bendrojo naudojimo balkoną 14 aukšte. Jos kūne aptikta narkotinių medžiagų, prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“ bei alkoholio.
Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės, tačiau įvertinus žūties aplinkybes, šis tyrimas buvo nutrauktas. Kaltinamaisiais tapo su mergina paskutines jos gyvenimo akimirkas leidę Ričardas Pinikas ir Aivaras Miltenis.
D. Makarevičienei buvo suduoti 7 smūgiai į galvą, taip skilo jos kaukolė, tačiau už sunkius sužalojimus vyras nebuvo nubaustas. Kodėl tokia žala galėjo būti nepriskirta sunkiam sužalojimui?
Aš, kaip advokatas, to nesuprantu ir net negaliu pakomentuoti. Ko gero, šis klausimas turėtų būti užduodamas prokurorui, kuris tokį vertinimą pateikė, ir teismui, kuris aklas, kurčias ir nesupranta, kokie sužalojimai galėtų būti traktuojami taip, kaip yra numatyta pagal nustatytas taisykles dėl sveikatos sužalojimo.
Tai jeigu kaukulė trūko, be jokios abejonės, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pavojingas gyvybei, nes tokio smūgio sudavimas yra ir didžiulė žala smegenims.
Nesuprantu, kaip galima taip vertinti ir po to dar nubausti tokia lengva bausme.
T. Kovėros teistumas jau yra išnykęs, bet ar po tokių viešai nuskambėjusių kaltinimų gali žmogus užimti tokias aukštas pareigas?
Teisiškai tai taip, bet matote, kas darosi ir su Kauno meru. Jis formaliai sako, kad pasitraukia iš Rusijos. Tačiau visuomenė šiuo atveju turi savo nuomonę ir reiškia savo nuomonę. Aš manyčiau, kad jie turėtų prašyti savo partnerių, kurie ne tik teisinių problemų neturi, bet ir moralės turi, kad šitoj vietoj pasirūpintų žmonių paskyrimu į ministrų postus.
Nekvailinkime mes tautos, jie dabar įsivaizduoja, kad, tauta yra puskvailiai ir galima iš jų juoktis, ir tyčiotis. Paskui, po 4-erių metų, švytuoklės principu ateina ir bloškia juos į užribi, ateina kiti. O mes visą laiką ieškome gelbėtojų, nes iš tikrųjų morališkai nei vieni, nei kiti neatlaiko tos kritikos.
Aš manau, kad moraliniai dalykai apskritai kažkur prapuolė, jeigu, tarkime, į tokias pozicijas yra siūlomi žmonės su tokia praeitimi, kur galima kelti ranką ir ne kartą smogti, bet visą eilę smūgiu suduoti merginai, tada pasakyti, kad aš gailiuosi, ir po to pretenduoti į ministrus.
Vienas dalykas yra siūlyti tokį žmogų, visiškai neapgalvotai ir neatsakingai, arba neturint moralinių ribų. Kitas dalykas yra yra sutikti eiti tokias pareigas. Ką jis galvoja, kad visuomenė apie jį turėtų manyti, ir kaip pasaulio akyse atrodome, jeigu tokie asmenys pretenduoja užimti aukštus postus?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O Žemaitaitis turėtų susimąstyti, nes kažkas jo aplinkoje negerai..
